Ikiteisminį tyrimą atliekanti Peskaros miesto prokuratūra pastarosiomis dienomis pareiškė įtarimus daugiau kaip dvidešimčiai valdininkų ir kitų pareigūnų, nesugebėjusių užkirsti kelio siaubingai nelaimei.
Per vėlai sureagavo
Tarp įtariamųjų yra net buvęs Peskaros miesto prefektas Francesco Provolo.
Pasak prokurorų, jis neįvykdė savo pareigų ir per vėlai reagavo į prašymus išvalyti vienintelį iš viešbučio vedantį kelią, kad 40 jame buvusių ir gausaus snygio bei žemės drebėjimo išgąsdintų žmonių galėtų išvykti.
Sniegas buvo visiškai izoliavęs viešbutį nuo likusio pasaulio, tačiau aiškėja, kad pagalbos tarnybos nereagavo į žmonių prašymus juos išlaisvinti.
Kelią galinčios nuvalyti sniego mašinos taip ir neatvažiavo, nes viena buvo per toli, kita – taisoma. O kitų regionų ir kariuomenės pagalbos pradėta prašyti, kai viešbutis jau buvo nušluotas nuo žemės.
Byloje užfiksuoti valdininkų pokalbiai šokiruoja. Pavyzdžiui, kelių tarnybos atstovai šauksmus padėti išvykti iš izoliuoto viešbučio sutiko ironiškai, tarpusavyje net juokavo: „Jeigu važiuosime gelbėti jų iš SPA centro, tai bent išsimaudysime.“
Pavojinga vieta statiniui
Šešiems aukštas pareigas einantiems valdininkams įtarimai pareikšti dar anksčiau, praėjus vos keliems mėnesiams po nelaimės.
Kai kuriems jų pagal itin sunkius Baudžiamojo kodekso straipsnius – žmogžudystę ir kūno sužalojimą, kitiems – už aplaidų pareigų vykdymą.
Įtarimai taip pat pareikšti Fardindolos miestelio merui Ilario Lacchetai ir dviem jo pirmtakams, išdavusiems leidimus viešbučio „Rigopiano“ statyboms, nepaisant to, kad šioje vietoje sniego griūčių pavojus tiek istoriškai, tiek geografiškai buvo labai didelis.
Atsirado liudininkų, kurie tikino apie jį įspėję beveik prieš dešimtmetį. Peskaros prokuratūra taip pat tiria, kodėl penki Abrucų regiono funkcionieriai, atsakingi už rizikos prevenciją, taip ir neparengė galimų sniego griūčių žemėlapio, kaip numato dar 1992-aisiais priimtas įstatymas.
Savo kaltės neįžvelgia
Įtariamieji tikino apgailestaujantys dėl to, kas įvyko, bet savo kaltės sakė neįžvelgiantys ir žmogžudžiais nesijaučiantys.
Vis dėlto vienas pareigūnų Guido Conti neatlaikė jį užgriuvusio kaltės jausmo ir nusižudė, palikęs dramatišką atsisveikinimo laišką, kad viešbučio aukų mirtis jį slegia kaip akmuo.
Esą tarp daugybės su viešbučio statybomis susijusių dokumentų kelete buvo ir jo parašas.
