Jeigu nebus trilijonų dolerių vertės investicijų į švariąją energetiką, šios sutarties tikslas – užtikrinti, kad klimatas atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos – liks neįgyvendinama svajone, perspėjo susitikimo dalyviai ir stebėtojai.
„Tikimės, kad per šią konferenciją pirmiausiai bus susitelkta į veiksmus, ypač finansinę pagalbą besivystančioms šalims, mažoms besivystančioms salų valstybėms ir pažeidžiamoms šalims“, – naujienų agentūrai AFP prieš šį renginį sakė buvęs Jungtinių Tautų vadovas Ban Ki-moonas.
JT klimato programos vadovė Patricia Espinosa perspėjo, kad politinių veiksmų „nepakaks, jeigu neatnaujinsime ir neperkrausime pasaulinės finansų architektūros ir nepadarysime visos plėtros mažai taršios, atsparios ir tvarios“.
„Matome tam tikrą pažangą... bet dėmesys klimatui dabar privalo būti visų privačiojo sektoriaus sprendimų dalis“, – pridūrė ji.
2015 metais iškilmingai pasirašyta Paryžiaus sutartis buvo uoliai remiama ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos. Tačiau jo įpėdinio Donaldo Trumpo politika smarkiai aptemdė viltis ją įgyvendinti, todėl sumažėjo šiam projektui skiriamas politinis palaikymas ir lėšos.
„Trūkstama dėlionės dalis“
Jungtinės Valstijos kol kas yra vienintelė šalis, atmetusi šią sutartį.
E. Macronas pirmadienį reiškė viltį, kad D. Trumpas dar „persigalvos“. Jis taip pat paskyrė stipendijas 18 klimato specialistų, iš jų 13 – dirbančių Amerikos universitetuose, kad šie mokslininkai vykdytų tyrimus Prancūzijoje ir „padarytų mūsų planetą vėl didžią“. Šis pareiškimas buvo žodžių žaismas su Amerikos prezidento rinkimų kampanijos šūkiu „Padarykime Ameriką vėl didžią“.
Pinigai ilgą laiką buvo JT klimato proceso silpnoji vieta. Besivystančios šalys reikalavo finansiškai remti brangiai kainuojančias jų pastangas pereiti prie mažiau taršių energijos šaltinių, taip pat stiprinti jų apsaugą nuo klimato pokyčių skatinamų ypač smarkių audrų, sausrų ir vandenynų lygio kilimo.
D. Trumpas savo ruožtu prašė Kongreso sumažinti federalinių agentūrų atliekamų klimato tyrimų biudžetus. Tokie veiksmai gali reikšti prarastus milijardus dolerių ir tūkstančius darbo vietų.
D. Trumpo administracija taip pat nevykdys JAV įsipareigojimų finansuoti klimato programas. Vašingtonas yra pažadėjęs skirti 3 mln. dolerių Žaliajam klimato fondui, bet iki šiol yra pervedęs tik trečdalį šios sumos.
„Nesijaudinkite“
Net ir nebelikus kovos su klimato pokyčiais entuziasto B. Obamos, Amerikos verslo, regionų ir vietos vyriausybių lyderiai tikino, kad laikysis įsipareigojimų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Paryžiuje šiai stovyklai atstovauja tokie garsūs veikėjai kaip buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas, buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris ir IT milžinės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas.
„Nesvarbu, kad Donaldas Trumpas nusigręžė nuo Paryžiaus sutarties, nes privatusis sektorius nepasitraukė, viešasis sektorius nepasitraukė, universitetai nepasitraukė, niekas nepasitraukė“, – pirmadienį Paryžiuje sakė A. Schwarzeneggeris, dabar tapęs subnacionalinio lygmens veikėjų tinklo R20 veidu.
„Dėl viso to nesijaudinkite – esame subnacionalinis lygmuo, mes perimsime šią naštą“, – pridūrė jis.
Antradienio viršūnių susitikime dalyvauja JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, Pasaulio banko vadovas Jimas Yong Kimas, Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto, Britanijos premjerė Theresa May, Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
D. Trumpas nebuvo pakviestas į antradienio susitikimą. Jungtinėms Valstijoms, per savo istoriją paskleidusioms atmosferoje daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu bet kuri kita valstybė, atstovauja tik ambasados pareigūnas.
