Australijos vynas – su lietuvišku prieskoniu (nuotraukos)

Tačiau 35 metų Egidijus Rusilas mėgina tai paneigti: vynuogių vynas – irgi lietuviškas gėrimas.

Prieš ketverius metus jis įsikūrė Australijos vakaruose, atgaivino seną vynuogyną ir nušluostė nosį skeptikams, kurie mano, jog lietuvis ir vyndarystė – nesuderinami dalykai.

Dabar E.Rusilo vynas parduodamas ne tik Australijoje, bet ir Lietuvoje.

„Daugelis mano artimųjų dar gūžčioja pečiais ir nesupranta – vynuogynas, vyndarystė, Australija. Bet mes džiaugiamės, kad turime draugų, kurie žavisi mūsų veikla, mus palaiko ir įkvepia“, – sakė E.Rusilas.

Vyno ekspertai tikina, kad tai apskritai pirmasis Lietuvos pilietis, kuris ėmėsi profesionalaus vyndario verslo.

Nedideliame ūkyje E.Rusilas gamina tik itin kokybišką ir brangų vyną, kuris gerai vertinamas ir perkamas Australijoje.

Nors vynuogių vynas nuo, pavyzdžiui, naminio obuolių vyno labai skiriasi, E.Rusilas sako, kad gamybos abėcėlė yra ta pati.

Su ja vyndarys susipažino dar gyvendamas Lietuvoje.

„Pirma pažintis su vynu įvyko maždaug prieš 18 metų.

Klasės draugas man tuomet atskleidė subtilų gamybos procesą: sodas, vaisiai, spaudimas, sultys, mielės, fermentacija, brandinimas, skaidrinimas, filtravimas, išpilstymas.

Gamindavome ne tik vaisių vyną, bet ir vadinamąjį šampaną.

Beje, pagal tikrą šampano gamybos metodą – su antrine fermentacija buteliuose. Žinoma, tuo metu viskas buvo mėgėjiška“, – prisimena vyndarys.

E.Rusilas vynu rimčiau susidomėjo prieš devynerius metus. Išmaišęs Europos žemyno vynuogynus, lietuvis susižavėjo Naujojo pasaulio vynu.

Ypač jį viliojo Australija, kur vyndarių atsivežtos senosios tradicijos puikiai dera su naujomis technologijomis ir nauju požiūriu.

Lietuvis nepatingėjo aplankyti ir daugelio Australijos regionų.

Bet vyndarystės įgūdžius Egidijus tobulino šalies vakaruose – Margaret Riverio vyndarių mokykloje. Šis regionas vėliau tapo ir jo namais.

Egidijaus sprendimas verslą pradėti Margaret Riveryje nebuvo spontaniškas. Buvo svarbu ir idealios gamtos sąlygos, ir puikiai išplėtota infrastruktūra.

„Po vynines važinėjau ir kaip turistas, ir kaip pirkėjas, ir kaip eksportuotojas. Rinkausi vietą ir pagal dirvožemio tipą, klimato sąlygas, ir pagal regiono reputaciją.

Ne paskutinėje vietoje buvo geras susisiekimas. Tačiau mane labiausiai Margaret Riveris viliojo ramybe“, – pasakoja E.Rusilas.

Tai – nedidelis ir pasaulyje mažai žinomas regionas.

Tačiau net pigiausias čia gaminamas vynas paprastam vartotojui yra per brangus. Todėl į Margaret Riverį suvažiuoja vyndariai, trokštantys tiesiog gaminti kuo geresnį vyną.

„Geras dirvožemis, daug saulėtų dienų per metus, jau daugelį metų pastovi temperatūra – tai idealios sąlygos vynuogėms derėti. Šis rojaus kampelis subūrė vienus kvalifikuočiausių vyndarių, kurie atvirai savo žiniomis dalijasi su kitais. Juk vyno gamyba – tokia sritis, kurioje vis dar yra ką atrasti“, – sakė E.Rusilas.

Lietuvis savo 10 hektarų ploto ūkyje „Sienna Estate“ augina 'Semillon', 'Sauvignon Blanc', 'Riesling', 'Cabernet Sauvignon' ir nedidelį kiekį 'Merlot' vynuogių.

Atgaivinęs 1978 metais sodintą vynuogyną, lietuvis kasmet pagamina apie 20 tūkstančių butelių vyno.

„Mūsų vyninė priskiriama prie mažų, vadinamųjų „boutique“, vyninių. Visada norisi plėstis.

Tačiau mūsų sklype vietos naujiems vynuogienojams nebėra, taigi tenka pirkti vynuoges ir iš kitų vietos augintojų. Šiemet planuojame išpilstyti apie 25 tūkstančius butelių“, – sakė E.Rusilas.

Verslas lietuviui sekasi – jo vynas puikuojasi geriausių Australijos vynų dvidešimtuke.

Daugiausia vyno E.Rusilas parduoda Vakarų Australijoje, taip pat privatiems klientams, išsibarsčiusiems po visą Australiją ar net Tasmaniją.

Vyndariui patinka vyno pristatymo paštu paslauga, kuri Australijoje itin populiari. Didžiulėje valstybėje tai patogu pirkėjui, o vyndariui padeda išlaikyti klientus.

„Persiųsti dėžutę su vynu į Sidnėjų iki kliento durų apie 3 tūkst. kilometrų kainuoja pusantro Australijos dolerio už butelį. Net ir Lietuvoje tai juokinga suma – tik 3 litai“, – sakė E.Rusilas.

Lietuvio vynas šiemet pasiekė ir Lietuvą. Dėl eksporto vyksta derybos ir su Singapūro bei Japonijos pirkliais.

„Ar iš to galima pragyventi? Taip. Nepaisant vyno produkcijos pertekliaus pasaulinėje rinkoje, šis verslas gali būti rentabilus“, – tikino vyndarys.

Jis neatskleidžia, kiek jam kainavo prieš beveik tris dešimtmečius sodintas vynuogynas, tačiau sako, kad kantrybė ir atsidavimas pomėgiui tikrai atsiperka.

„Daugelis mane apibūdina kaip ramų, lėtai dėliojantį savo mintis, nelabai skubantį, bet visada kupiną idėjų bei didelio noro ir atkaklumo jas įgyvendinant.

Žmona Raminta sako, kad esu kantrybės kalnas. Manau, to labiausiai ir reikia vyndariui“, – ramiai dėstė E.Rusilas.

Tačiau pasiklausius jo pasakojimų apie derliaus nurinkimo laikotarpį visai neatrodo, kad vyndarystė siejasi su ramybe.

Vynuogių derliaus rinkimas, vadinamas „Vintage“, yra vienintelė galimybė būtent tais metais pagaminti savo svajonių vyną.

Derlius skinamas apie 4 savaites. Visas likęs laikas – tik vyno ir vynuogių priežiūra.

„Nemigos naktys, beprotiškai ilgos darbo dienos, adrenalinas. Šis metų laikas – tikra kova“, – prisipažino lietuvis. Po įtemptos darbo dienos vynuogyno darbininkai ir vyndariai susirenka į vietinę užeigą atsigaivinti šaltu bokalu alaus.

„Dėl to Australijos vyndariai sako: reikia labai daug alaus, norint pagaminti gerą vyną“, – juokėsi E.Rusilas.

Vyno metų pabaigą vainikuoja derliaus nuėmimo šventė, kurioje vyndariai gali pasidalinti įspūdžiais ir brandinti mintis naujam sezonui.

Šiuo metu besibaigianti vasara Australijai buvo tikra kančia. Šalį labai ilgai alino sausra. Ar tai nepakenkė vyndariams?

„Žinoma, tokie karščiai turėjo įtakos ir mums. Nuskynėme mažiau vynuogių, tačiau iš jų pagamintas vynas – kokybiškesnis.

Dėl karščio užderėjusių mažesnių uogų sultyse yra didesnė skonio ir kvapo koncentracija“, – paaiškino E.Rusilas.

Anot jo, pasaulį žinios apie sausras ir katastrofas dažniausiai pasiekia iš didžiųjų Australijos vyno regionų, tačiau tai nereiškia, kad kenčia visa didžiulė šalis.

„Gyvename tūkstančių kilometrų atstumu nuo vietovių Australijoje, kurias sausra labiausiai išvargino. Mums tai buvo vieni geriausių metų“, – sakė E.Rusilas.

Greitai įvaldyti vyno gaminimo technologiją lietuviui padėjo ir jo ankstesnė veikla bei išsilavinimas.

„Lietuvoje buvau maisto gamybos bendrovės įkūrėjas ir vienas iš trijų jos akcininkų. Gaminome sausainius, makaronus, padažus.

Mūsų sukurti prekės ženklai „Gintariniai“, „Pasaka“ Lietuvoje dar ir šiandien užima nemažą rinkos dalį.

Galima sakyti, kad dirbau ir dirbu pagal išsilavinimą, nes gamyba ir prekyba – plačios sferos, kuriose pritaikau žinias, įgytas ir Žemės ūkio akademijoje, ir Užsienio kalbų ir vadybos kolegijoje“, – aiškino E.Rusilas.

Jo žmona Raminta, Kauno technologijos universitete įgijusi maisto pramonės gamybos ir inžinerijos specialybę, Lietuvoje irgi dirbo maisto pramonės srityje.

Australijoje savo žinias moteris pritaiko ne tik šeimos vyno laboratorijoje, bet ir vadovaudama 70 vietų vyno restoranui prie vyninės, kurį pati ir įkūrė.

Vienmečiai Egidijus ir Raminta turi ir nedidelį viešbutį svečiams.

E.Rusilas sako, kad šeima visada džiaugiasi, kai į atokų Australijos pakraštį užklysta svečių iš Lietuvos.

Saulėtomis dienomis ir draugiška aplinka mėgaujasi ne tiktai E.Rusilo vynuogienojai. Lietuvis neatsidžiaugia, kad su žmona Raminta ir dukra Žydrūne pavyko pabėgti nuo miesto triukšmo.

„Gyvename kelios minutės nuo Indijos vandenyno.

Ryte čia galiu įkvėpti vėjo ir pasisemti bangų energijos visai dienai, o vakare – paskandinti vandenyne praėjusios dienos kaitrą, rūpesčius ir nuovargį.

Jei prireikia apsilankyti mieste, iki Perto, kuriame gyvena 1,4 mln. gyventojų, – mažiau negu 3 valandos kelionės automobiliu“, – privalumus vardijo lietuvis vyndarys.

„Australija pagal vyno eksportą užima ketvirtąją vietą pasaulyje. Kasmet ši šalis į kitas valstybes parduoda apie 500 milijonų litrų vyno. Pavyzdžiui, Prancūzija eksportuoja beveik 1,4 mlrd. litrų vyno. Australiją vejasi Čilė, eksportuojanti iki 400 mln. litrų vyno.

Pasaulyje populiariausias vidutinės kainos (17-35 litai už butelį) Čilės vynas, todėl susidarė nuomonė, kad ten gaminama daug vidutinio, bet ne ypač gero vyno.

Tuo tarpu Vakarų Australija (Margaret Riverio regionas yra jos dalis) nėra žinoma pasaulyje, nes ten gaminamas aukštesnio nei vidutinio lygio ir brangesnis vynas.

Margaret Riveryje pigiausias vynas kainuoja apie 8-10 Australijos dolerių (apie 20 litų). Populiariausias – 15-20 dolerių (apie 30-40 litų) kainuojantis vynas, o paties geriausio šiame regione neįsigysi be 40 dolerių (80 litų).

Tačiau vidutiniam vartotojui tokia kaina aiškiai per didelė.

Vynuogynų plotai Margaret Riveryje nėra dideli. Galimybių plėstis taip pat beveik nėra. Tai – stabilus regionas, turintis savo vartotojus.

Čia gaminami geriausi Australijoje 'Cabernet Sauvignon' ir 'Merlot' mišiniai bei 'Chardonnay', geri 'Riesling', 'Semillon' ir 'Sauvignon Blanc' mišiniai.

Klimatas švelnus, todėl ir vynas elegantiškas.

E.Rusilo vynas paklausus Australijoje, todėl jam net neverta eksportuoti savo gaminių.

Kadangi tai vienintelis žinomas vyndarys lietuvis, beveik 4 tūkstančius butelių įvairių rūšių jo pagaminto vyno atvežėme į Lietuvą, kad susipažintume ir parodytume, kokį lygį užsienyje yra pasiekęs mūsų tautietis.

Su malonumu atvežtume ir kitų užsienyje vyną gaminančių lietuvių produkcijos, tačiau kol kas tokių, be Egidijaus, neradome nė vieno. Didesnė tikimybė, kad pavyktų rasti seniau emigravusių lietuvių arba jų vaikų, užsiimančių vyndaryste.

Lietuviai, norintys gaminti vynuogių vyną, apskritai pasmerkti emigruoti, nes Lietuvoje tam sąlygų beveik nėra – klimatas pernelyg atšiaurus. Atšalus iki 25 laipsnių šalčio, vynuogienojai paprasčiausiai žūtų.

Tiesa, vynuogės Lietuvoje auginamos. Pas mus galėtų prigyti ir specialiai Vokietijai arba Didžiajai Britanijai išvestos ne tokios reiklios veislės.

Yra entuziastų, kurie šią svajonę bando įgyvendinti – tai ir mokslininkai, ir vynuogių augintojai.

Vyndarystės verslas – išskirtinis. Tam ryžtasi ne kiekvienas. Kad būtum geras vyndarys, reikia būti šiek tiek žemdirbiu ir šiek tiek gurmanu. Turi įsiklausyti į gamtos ritmą ir jausti, kas dedasi maitinimo paslaugų pramonėje.

Nors tai ne taisyklė, Vengrijoje vienas geriausių vyndarių yra buvęs someljė (vyno žinovas)“.