Šiaurės Amerikos vynininkystė

Vyno gamyba pramoniniu mastu Amerikos žemyne buvo pradėta 1596 m. Meksikos Paraso slėnyje, esančiame 800 km nuo šalies sostinės į šiaurę. Tuo metu įveisti vynuogynai puoselėjami iki šiol. Vynmedžius į Ameriką atvežė ir pradėjo auginti ispanai. 1626 m. vynas jau buvo gaminamas Teksase ir Naujojoje Meksikoje. XVIII a. tikruosius vynmedžius jau augino vienuoliai pranciškonai Kalifornijoje.

XVII–XVIII a. buvo bandyta veisti vynmedžius rytinėje pakrantėje, tačiau nesėkmingai –europietiškos veislės nebuvo atsparios vietiniams kenkėjams. Tik XIX a., pradėjus plačiau kultivuoti vynmedžius Kalifornijoje, vyno gamyba Šiaurės Amerikoje pradėjo sparčiau plėtotis. Dabar jau naudojamos priemonės nuo kenkėjų ir vynmedžių ligų, o vynmedžiai auginami net 48 iš 50 valstijų. Be to, vyno kultūra daro didžiulę pažangą ir kai kuriuose Kanados regionuose.

Pagrindinės vyno gamybos teritorijos yra Kalifornijoje, tačiau vertinamas ir kitų valstijų indėlis – ypač Oregono ir Vašingtono.

Amerikos vynas puikiai atskleidžia Naujojo pasaulio vyno koncepciją. Vyndariai sodina tokių veislių vynmedžius, kokių nori ir ten, kur nori. Eksperimentuoja maišydami vynuoges iš įvairių regionų.

Amerikietiškas vynas visame pasaulyje išgarsino vynuogių veisles. Kalifornijoje vyną pradėta vadinti vynuogių veislių vardais (Chardonnay, Merlot, Pinot Noir ar Cabernet Sauvignon). Anksčiau veislės buvo žinomos tik specialistams.

Pagal Kalifornijos principus, dirva (pranc. terroir) nėra tokia svarbi kaip gamintojas ir jo gebėjimai (dabar ši nuomonė ima keistis). Amerikiečiai labai didelę reikšmę teikė technologijai, siekė vyną daryti vaisišką, vynuogišką.

Kalifornijoje įsteigti du svarbiausi vynininkystės universitetai Fresno ir Deiviso miestuose. Tai mokslo apie vyną tvirtovės, į kurias atvyksta mokytis ir europiečių.

JAV turi savo vyno kontrolės sistemą – Amerikos vynuogininkystės regioną (American Viticultural Area, AVA). Ši sistema, panašiai kaip Prancūzijoje, nustato pagrindinius vynmedžių auginimo regionus, tačiau nenurodo, kokias veisles galima auginti ir didžiausio derlingumo, net ir konkretaus vyno nepriskiria tam tikram geografiniam regionui. AVA pažymėjimas nėra labai reikšmingas, svarbiausia – vynuogių veislė, iš kurios vynas pagamintas. Amerikiečiai dažnai įvardydami savo vyną naudoja didesnio regiono pavadinimą, nes tuomet gali laisviau supirkti vynuoges.

Pagal federalinius įstatymus, vynas vadinamas konkrečios veislės vardu ir jame turi būti ne mažiau kaip 75 proc. minėtosios veislės vynuogių. AVA klasės vynas turi būti pagamintas iš 85 proc. vynuogių, surinktų tam tikrame AVA regione. Vienerių metų derliaus (vintage) vynas turi būti pagamintas iš 95 proc. tų metų derliaus vynuogių.

Iš viso JAV yra 153 AVA teritorijos.

Kalifornija

Po priverstinės pertraukos dėl 1920–1933 m. galiojusio „sausojo įstatymo“ vyno gamyba Kalifornijoje pradėjo plėtotis ypač sparčiai. Ši valstija dabar gamina 90 proc. JAV vyno. Kalifornijoje išpopuliarėjo vyno turizmas – Napos slėnis užima antrąją vietą tarp turistinių objektų po Disneylando.

Pirmieji vynmedžiai Kalifornijoje pasodinti vienuolių iš San Francisko misijos 1697 m. ir buvo auginami nedidelėje teritorijoje. 1833 m. vienuolių turtas buvo konfiskuotas, vynmedžiais susidomėjo privatūs verslininkai ir maždaug tuo pat metu Kalifornijoje pradėta auginti vynmedžius Zinfandel. Spėjama, kad šios veislės vynmedžiai buvo atgabenti iš rytinės pakrantės, o į pastarąją atvežti iš Karališkosios Austrijos-Vengrijos vyno mokyklos. 1851 m. daug įvairių vynuogių veislių į Kaliforniją atvežė pulkininkas Haraszthy, sukūręs komercinės vynininkystės pagrindus. Didžiausių vynuogių kenkėjų – filokserų – tuomet buvo tik į rytus nuo Uolinių kalnų, todėl europietiški vynmedžiai gerai augo Kalifornijos dirvose.

1870–1890 m. – pirmasis vynininkystės klestėjimo periodas Kalifornijoje. Buvo įveista daug naujų vynuogynų, pradėta vyną eksportuoti. Kalifornijos vynas pradėjo laimėti medalius Europoje. Kilmingam vynui buvo naudojamos veislės Cabernet Sauvignon ir Zinfandel, tačiau daugiau apdovanojimų gavo pastaroji.

„Sausojo įstatymo“ metai (1920–1933) sustabdė vynininkystės plėtrą, tačiau daugelis vynuogynų išliko, ypač vynmedžių Zinfandel. Buvo leidžiama prekiauti greitai išpopuliarėjusiu namų darbo vynu, todėl buvo įveista naujų vynuogynų. Taip 1933 m. bendras vynuogynų plotas pasirodė esąs net didesnis nei buvo iki „sausojo įstatymo“. Taip pat išliko ir nemažai įmonių, net ir „sausojo įstatymo“ metais pardavinėjusių vynuoges.

1933 m. panaikinus „sausąjį įstatymą“, broliai Ernestas ir Julio Gallo Modesto mieste San Chuakino slėnyje įkūrė įmonę, dabar tapusią didžiausia vyno gamintoja pasaulyje. Pirmaisiais metais jie prekiavo pigiu, saldoku vynu europietiškais pavadinimais Chablis ar Gallo’s Hearty Red Burgundy.

Po Antrojo pasaulinio karo vyno gamyba Kalifornijoje niekuo neišsiskyrė. Tik senosios Napos slėnio vyninės pradėjo didžiąją regiono plėtrą – 1962 m. Joe Heitzas ir 1966 m. Roberto Mondavi.

Amerikiečiai, puikiai išmanydami rinką, tai demonstravo ir vyno gamyboje. Stebėdami Europą, kopijavo jos stilių – artėjo vienos vynuogių veislės populiarumo laikas. Ambicingi gamintojai pastebėjo, kad geriausią vardą turi prancūziški vynai – raudonieji Bordo ir baltieji Burgundijos. Todėl pradėta auginti daugiau veislių Cabernet Sauvignon ir Chardonnay vynmedžių.

Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – 1976 m. Paryžiuje buvo surengta akla degustacija, kurios abiejose kategorijose nugalėjo Kalifornijos vynas. Raudonojo vyno kategorijoje nugalėjo Stag’s Leap Cabernet Sauvignon 1973, pralenkdamas Mouton Rothschild, Haut-Brion ir Montrose 1970, o baltojo – Chateau Montelena Chardonnay 1973 prieš didžiuosius burgundus Meursault Charmes ir Batard-Montrachet. Prancūzams pralaimėjimas buvo skaudus dar ir dėl to, kad komisiją sudarė prancūzų ekspertai.

1970–2000 m. drąsiai galima vadinti antruoju Kalifornijos vynininkystės klestėjimo laikotarpiu.

Panaikinus „sausąjį įstatymą“, Kalifornijoje buvo tik 40 ha vynuogynų, kuriuose buvo auginamos vynuogės Cabernet Sauvignon, o Chardonnay nebuvo auginama. Dar 1960 m. vynmedžių Cabernet Sauvignon plotas sudarė 240 ha, o Chardonnay – jau 40 ha. Vėliau viskas radikaliai keitėsi.

Pradėjus auginti daugiausia vynuogių Cabernet Sauvignon ir Chardonnay, nukentėjo kitos veislės, ypač Zinfandel.

Kalifornijos vynuogynų plotai tęsiasi nuo Santa Barbaros pietuose iki Mendocino ir Lake’o apygardų šiaurėje, apimdami labai šiltą ir derlingą Kalifornijos slėnį ir daug šaltesnių rajonų arčiau vandenyno.

Kalifornijos slėnio klimatas kiek per šiltas auginti vynuogėms kilmingam vynui. Jo pietinėje dalyje, San Choakino slėnyje, auginamos veislių Rubired ir Ruby Cabernet vynuogės pigiam ir Amerikos rinkoje populiariam vynui.

Siera Nevados prieškalnės ir šaltesnio jūrinio klimato zonoje esantis Lodi – geriausi Kalifornijos slėnio rajonai. Regionai, esantys arčiau Ramiojo vandenyno, yra šaltesni, nors ir kalnų grandinės apsaugoti nuo tiesioginės jūros įtakos.

Palyginus Kalifornijos ir Europos vynuogių auginimo teritorijas, Napos slėnis yra Sicilijos geografinės platumos lygyje, o Santa Barbara – jau Šiaurės Afrikos lygyje. Vadinasi, jose labai intensyvus saulės poveikis ir tik Ramusis vandenynas sudaro geras sąlygas vynmedžiams augti.

Esant daug saulės šviesos, uogose greitai kaupiasi cukrus, o kvapas susiformuoja gerokai vėliau. Todėl Los Carneroso ir Russian Riverio slėnyje vynuogės skinamos vėliau. Daugelis kilmingų vynų čia turi net 14 proc. alkoholio.

Cukraus kaupimasis ir kvapo formavimasis Kalifornijoje kitoks nei Europoje, todėl gerą kvapą galima išgauti tik esant dideliam kiekiui cukraus.

Kai kurie gamintojai naudoja technologiją, mažinančią alkoholio kiekį.

Metiniai klimato svyravimai Kalifornijoje daug retesni nei Europoje. Klimato stabilumas labiausiai kenčia dėl kritulių nebuvimo, kai jų labiausiai reikia. (Europoje pagrindinė priežastis, lemianti blogus metus, – lietus, kai jo mažiausiai reikia.) Drėkinimo sistemomis Kalifornijos vyndariai gali patys kontroliuoti drėgmę.

Dažnai juokaujama, kad Kalifornijoje sugadinti metus gali tik vandens trūkumas drėkinimo sistemose, t. y. visiška sausra.

Napos slėnis – mažas, bet garsus regionas

Napos slėnis yra tik pusantros valandos kelio automobiliu į šiaurę nuo San Francisko. Šiame slėnyje įsikūrė daug prestižinių vyninių – beveik 300 ūkių atsiriekė sau bent po gabalėlį žemės, kuri čia dabar labai brangi. 1960 m. čia tebuvo 25 vyninės.

Napoje auginama mažiau nei 5 proc. visų JAV vynuogių. Pietinė dalis yra šalčiausia (ypač Carneroso rajonas) dėl vandenynų brizų ir rūkų nuo San Pablo įlankos.

Vynuogynų Napos slėnyje yra visur. Susivieniję gamintojai ir augintojai nustatė devynis AVA rajonus. Didžiausi rajonai: AVA Napos slėnis ir AVA Carnerosas.

Napos slėnis – tai amerikietiško vyno stebuklo simbolis: šiame rajone amerikiečiai parodė, kaip per trumpą laiką (30 metų) įsisavinti europietiškos vynininkystės žinias. Napos slėnyje daugiausia auginama vynuogių Cabernet Sauvignon ir Chardonnay, o čia pat esančiame Carnerose – Chardonnay ir Pinot Noir. Visame slėnyje savo teritorijas turi ir vynuogės Sauvignon Blanc, ir Zinfandel. Sakoma, kad Napos slėnyje gera ateitis laukia ir veislių Syrah ar Sangiovese, tačiau joms reikia rasti tinkamą dirvą.

Napos slėnio pietuose vyrauja šaltesnis jūrinis vėjas, todėl ten auginamos baltosios vynuogės Chardonnay, Gewurtztraminer, Riesling ir Sauvignon Blanc. Tačiau labiau į šiaurę jau vyrauja Cabernet Sauvignon. Smulkaus žvyro dirva gerai praleidžia vandenį, todėl puikiai tinka šiai veislei. Iš vynuogių Cabernet Sauvignon gaminamas tirštas, truputį žoliškas vynas, kuriame juntamas serbentų, juodųjų pipirų, žolelių, kavos skonis ir stiprūs taninai. Šis vynas neišsiskiria tokiu ilgaamžiškumu kaip vynas iš Bordo, tačiau jame juntamas panašus pilnumas ir subtilumas.

Dėl šių dviejų ypatybių Napos slėnio vynas aklose degustacijose dažnai maišomas su Bordo vynu. Į vyno sudėtį įeina nemažai vynuogių Merlot – kol jų kiekis neviršija 25 proc., etiketėje rašoma Cabernet Sauvignon.

Sonomos apygarda

Sonomos teritorija didesnė ir labiau išsiplėtusi nei Napos slėnis. Klimatas abiejuose regionuose panašus, tik kai kuriose Sonomos srityse kiek šalčiau. Sonomoje auginama daug vynuogių Chardonnay ir Cabernet Sauvignon, tačiau dėl klimato ir kalvotos vietovės čia sėkmingai auginamos ir kitos veislės – Pinot Noir, Zinfandel ir Sauvignon Blanc. Russian Riverio slėnis garsus vynuogių Chardonnay, Gewurtztraminer, Riesling ir Pinot Noir vynu. Veislei Zinfandel geriau tinka Dry Creeko slėnis ir Alexanderio bei Sonomos slėniai, o Cabernet Sauvignon – visa Sonomos teritorija.

Šiuo metu regionas turi 10 AVA teritorijų. Sanomoje įsikūręs didžiausias JAV vyno gamintojas – „E. & J. Gallo“.

Los Carnerosas – maža vynuogynų sritis, užimanti 6 500 ha plotą, garsi putojančiu ir baltuoju vynu. Joje geriausiai dera vynuogės Chardonnay ir Pinot Noir. Daug putojančio vyno gamintojų iš Europos („Freixenet“, „Codorniu“, „Domaine Chandon“, „Mumm“ ir „Taittinger“) turi čia savo vynines. Rajono pavadinimas kilo nuo ispaniško žodžio carneros, reiškiančio „avis“.

Oregonas yra gerokai į šiaurę nuo Kalifornijos, todėl daugelis linkę manyti, kad šioje valstijoje vyno regionai yra šaltesni. Šaltesnį klimatą lemia tai, kad Oregone nėra aukštų kalnų, saugojančių nuo Ramiojo vandenyno. Dėl vandenyno čia ne tik žemesnė temperatūra, bet ir daugiau kritulių.

Vynininkystė Oregone atsirado visai neseniai, tačiau plėtojasi labai sparčiai. Oregone gerą dirvą rado vynuogės Pinot Noir, parodžiusios tikrą šių vietų klimato ir dirvos klasę.

Tipiška Pinot Noir palydovė iš Burgundijos – Chardonnay, jas lydi ir Oregone. O kadangi veislė Chardonnay labai populiari Amerikoje, Oregone jai taip pat tenka svarbus vaidmuo. Dabar su šia veisle labai rimtai konkuruoja Pinot Gris, Oregone tapusi tikra legenda ir netgi rimtai konkuruojanti su kitomis tėvynėmis – Elzasu ir Šiaurės rytų Italija.

Vynuogės Pinot Gris turi daugybę pranašumų, skatinančių jų auginimą. Pavyzdžiui, kad įgautų sudėtingesnį charakterį, vyno nereikia brandinti statinėse, ir praėjus vos šešiems mėnesiams po rinkimo vyną jau galima vartoti.

Vynas Pinot Gris yra vidutiniškai ekstraktyvus, jo spalva – nuo auksinės geltonos iki vario rausvos, kvape juntamos kriaušės ir obuoliai, kartais net melionai. Vynas išsiskiria gilumu ir skonio sudėtingumu, puikiai dera su jūrų gėrybėmis.

Abiejų vynuogių veislių Pinot tėviškė Oregone yra Willamette’o slėnis į pietus nuo Portlando.

Dar verti dėmesio Oregone yra Umpqua slėnis prie Roseburgo miesto ir Rouge Riverio slėnis visai prie šiaurinės Kalifornijos sienos. Pastaroji apygarda šiltesnė, todėl joje geriau auginamos vynuogės Cabernet Sauvignon, Merlot ir Pinot Noir. Iš vynuogių Chardonnay gaminamas geriausias baltasis vynas, tačiau nuo jų nedaug atsilieka ir veislė Pinot Gris.

Vašingtono valstija – vynas dykumoje

Nors Vašingtonas ir Oregonas yra greta, tačiau šių regionų tam tikrų sričių klimatas smarkiai skiriasi, nes jį lemia Kaskadiniai kalnai. Vašingtono valstijos vakaruose prie vandenyno klimatas yra jūrinis – šaltas, daug kritulių, visur veši žaluma, o į rytus nuo kalnų klimatas labiau žemyninis. Daugelis vyninių įsikūrusios dideliuose Kolumbijos ir Jakimos slėniuose. Šioje Vašingtono dykumoje dėl drėkinimo sistemų gerai dera Bordo veislių vynmedžiai. Ypač vertinama veislė Merlot iš Kolumbijos gūbrio. Tai geriausiai parduodamas vynas iš JAV žemų kainų (iki 10 dolerių) vynų.

Trys pagrindiniai Vašingtono valstijos rajonai: Kolumbijos slėnis, didžiausias savo teritorija, jame pagaminama pusė viso Vašingtono vyno; Jakimos slėnis, antras pagal dydį, tačiau jame daugiau vyninių nei Kolumbijos slėnyje; Walla Walla slėnis, kuriame auga tik 5 proc. regiono vynmedžių, tačiau jis sparčiausiai vystosi.

Kanada

Amerikiečiai pasakoja, kad JAV paklausus apie Kanados vyną, dažnas tik trūkčios pečiais. Kanados vynas žinomas tik kanadiečiams, kurie patys daugiausia jo ir suvartoja.

Kanadoje vynininkyste verčiamasi tik keturiose provincijose, iš kurių neginčijamą teisę skelbtis didžiausiu gamintoju turi Ontarijas – jame pagaminama 80 proc. vyno. Antroje vietoje – Britų Kolumbija. Vyninių yra ir Kvebeke, ir Naujojoje Škotijoje.

Ontarijo ir Kvebeko provincijose įvesta kokybės kontrolės sistema vadinama VQA (Vintners Quality Alliance). Sistema nustato, kas turi būti pažymėta etiketėse, taip pat provincijų pavadinimus, nurodo, kokias veisles galima auginti, apibrėžia tam tikrus terminus, pavyzdžiui, ledo vynas, vėlyvo rinkimo vynas.

Ontarijo klimatas daug šaltesnis palyginti su toje pačioje platumoje esančių Chianti Classico ar Riojos klimatu. 60 proc. Ontarijuje gaminamų vynų yra baltieji. Auginamos vynuogės Chardonnay, Riesling, Gewurztraminer, Pinot Blanc, Auxerrois, hibridai Seyval Blanc ir Vidal. Raudonasis vynas daromas iš vynuogių Pinot Noir, Gamay, Cabernet Sauvignon, Cabernet Franc, Merlot, hibridų Marechal Foch ir Baco Noir.

Kanadiečių klasifikacijos sistema leidžia vartoti geografinį apibrėžimą „Ontarijo“ ir dar išskiria tris papildomus regionus DVA (Designated Viticultural Areas): Niagaros pusiasalį, Pelee salą ir Erio ežero šiaurinę pakrantę (pats šilčiausias regionas).

Kadangi Ontarijo temperatūra visada krenta žemiau nulio, ledo vynas tapo šio regiono specializacija ir pamažu populiarėja tarptautinėje rinkoje.

Lietuvoje Kanados vyno parduodama labai mažai.

***

Dešimt populiariausių Kalifornijos vynuogių veislių:

1. Chardonnay			19,6 proc.
2. Colombard			13 proc.
3. Zinfandel			12,2 proc.
4. Cabernet Sauvignon		10,8 proc.
5. Merlot				9,2 proc.
6. Chenin Blanc			4,6 proc.
7. Rubired			4,1 proc.
8. Barbera			3,6 proc.
9. Grenache			3,3 proc.
10. Ruby Cabernet		2,4 proc.