Parodoje „Lietuvos drabužių mada la belle epoque laikotarpiu“ eksponuojamos ir aprašomos 1890–1914 m. istorinės fotografijos, kurios iliustruoja šio laikotarpio madingo kostiumo sklaidą Lietuvoje. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpis mados istorijoje dažnai vadinamas - la belle epoque (pranc. „gražioji epocha“. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo pradžios trukusiu laikmečiu laisvalaikio kultūra virto gyvenimo būdu.
T.Milušauskaitė primena, jog kiekviena epocha sukuria estetines žmogaus kūno idealo formas. Pramonės revoliucijos laikotarpiu kostiumas, ypač moteriškas, įgavo savitas, hipertrofuotas ar netgi netikėtai karikatūriškas formas.
Romantiškas kostiumas įgalino išreikšti ypatingą moteriškumą: subtiliai perteikti kūno grožį ir sukurti tam tikrą įvaizdį, atitinkantį fine de siècle laiko dvasią. Sekant šia dvasia, moteris turėjo būti romantiška, paslaptinga, susimąsčiusi, blyški ir trapi, itin siauru liemeniu.
Tairos Milušauskaitės atsitiktinai archyve aptiktas menotyrininkės Halinos Kairiūkštytės – Jacinienės rankraštis, kuriame aprašytas tarpukario laikotarpiu įvykęs „Madų teismas“, tapo asmeniniu raktu į Lietuvos mados istorijos tyrimus.
„Nuostabą ir pasididžiavimą kelia tai, kad tokioje mažoje šalyje žmonės rengėsi taip gražiai ir madingai,“- džiaugiasi kostiumologė, parodoje pristatanti mados raidos niansus.
Tyrinėtoją dar studijų metais suintrigavęs susidūrimas su kai kurių meno pasaulio eruditų nuomone, jog mada esą nesanti menas, tapo postūmiu paviešinti priešingos pozicijos liudijimus.
Tai antroji kostiumologės, VDA doktorantės Tairos Milušauskaitės paroda. Pirmoji autorės surengta paroda „Lietuvos drabužių mada tarpukariu“, susilaukė plataus visuomenės susidomėjimo ir mados žinovų pripažinimo.