Alus kraustosi į PET tarą

Gėrimų pramonės madas diktuojantys vokiečiai jau priėmė pigesnių prekybos tinklų primestas žaidimo taisykles ir vartotojai mielai perka puslitriniuose PET buteliukuose supilstytą alų. Jo kokybė, kaip teigiama, ne prastesnė, o kaina – mažesnė, be to, ir pats produktas lengvesnis.

Svarbiausiame Europos aludarių ir gaiviųjų gėrimų gamintojų metų renginyje – Niurnberge vykusioje pramonės technologijų parodoje „Brau Beviale 2008“ naujoviškiausiai atrodė PET ir aliuminio skardinių pakuotes siūlančių įmonių stendai. Įmantrios butelių formos, paimti į rankas traukiančios ryškios skardinės užgožė solidžiai ir daugybę metų taip pat atrodančias stiklo pakuotes.

Toks pirmas įspūdis nebuvo apgaulingas: plastikas ir aliuminis iš tiesų yra sparčiausiai augantys alaus ir nealkoholinių gėrimų pakuočių segmentai. Tačiau ir stiklas visiškai neišnyks, nes visada bus vartotojų, pasiryžusių mokėti už pakuotę daugiau, kadangi iš stiklo pagamintą tarą jie sieja su aukštesne kokybe. Bet išankstinių nuostatų nebeturintis, dabar lengvus alkoholinius gėrimus pradedantis vartoti jaunimas mieliau renkasi paprastumą ir mažesnę kainą.

Parodoje nuolat dalyvaujanti didžiausia Lietuvoje PET pakuočių gamintoja, gamyklas Šiauliuose ir Ukrainoje turinti UAB „Putokšnis“ džiaugiasi vartojimo įpročių ir technologijų naujovėmis, didinančiomis PET taros populiarumą. Rimantas Damanskis, 95% produkcijos eksportuojančios įmonės komercijos direktorius, išskiria 5 pagrindines pasaulines PET pakuočių gamintojams palankias tendencijas.

Pirmoji – ryškiai augantis alaus pramonės susidomėjimas plastiko pakuotėmis. Lemiamu žingsniu tapo per pastaruosius kelerius metus pramonėje prigijusi nauja technologija, leidžianti gaminti vadinamąją barjerinę QPET, kuri leidžia alui ilgai išlikti šviežiam, sulaiko angliarūgštės išsiskyrimą ir deguonies patekimą į butelį.

„Stiklo pakuotėse šios problemos iš viso nėra. Tačiau stiklo pramonė Europoje smarkiai konsolidavosi, pakilo kainos ir vis daugiau gėrimų gamintojų, kurie anksčiau nė negalvojo apie PET pakuotes, jau pradeda jas naudoti“, – padėtį rinkoje „Versus“ apibūdino Damanskis.

Jo teigimu, Vokietijos alaus pramonės dar neseniai visiškai ignoruota PET tara dabar jau užima kelis procentus šioje rinkoje – kasmet pripilama 3,5 mlrd. butelių.

„Tai vienas sparčiausiai Vokietijoje augančių alaus rinkos segmentų“, – teigia daug klientų šioje šalyje turinčios lietuvių įmonės atstovas. Jis atkreipia dėmesį, kad Vakaruose, kitaip nei Rytų Europoje, PET į alaus pramonę atnešė ne didelės talpos, bet įprastus, pusės litro ar kiek didesnius alaus butelius. Taip supilstytą alų tiekia mažų kainų parduotuvių tinklai, užimantys 40% Vokietijos mažmeninės prekybos rinkos. Anot Damanskio, į PET tarą išpilstytas alus atitiko šių parduotuvių ideologiją – ta pati kokybė už mažesnę kainą. Be to, tinklams apsimokėjo suvienodinti atliekų surinkimo sistemą: vietoj skirtingų konteinerių stiklui, PET ir aliuminiui, jie dabar gali apsieiti su vienu konteineriu.

Antroji tendencija – pramonės siekis sumažinti anglies dvideginio išmetimo kiekį. „Perdirbant PET tarą CO2 išlakos mažesnės nei perdirbant aliuminį, ką jau kalbėti apie stiklą. Plastiką surinkai, išplovei, išlydei, granuliavai – ir vėl į gamybą“, – nesudėtingą schemą apibūdina „Putokšnio“ atstovas.

Trečias PET paklausą padidinęs veiksnys – šios pakuotės palengvinimas. Anksčiau 1,5 l talpos butelio ruošinys – nedidelę kolbą primenantis plastmasės buteliukas, kurį gėrimų gamintojas išpučia iki reikiamo tūrio ir pripildo gėrimo, svėrė 36 g, dabar jo svoris – 33 g. Pusės litro talpos butelio ruošinys palengvėjo 4 g – nuo 21 g iki 17 g.

„Nuolat didėjant konkurencijai visi gamintojai siekia sumažinti išlaidas. Lengvesnė pakuotė – vienas būdų tą padaryti“, – pažymi pašnekovas.

Palengvinus pakuotes, pastebėta dar viena tendencija: išaugo nedidelių 0,3 l ar puslitrio talpos buteliukų (angl. single-serve) paklausa. Tokius buteliukus išgėrus pakuotė iš karto priduodama perdirbti arba išmetama.

„Visų pirma tai patogi pakuotė: išgeri šviežų, gaivų produktą ir nebesuki galvos dėl jo rūgimo. Bet lemiamą įtaką tokių pakuočių paplitimui turėjo jų lengvumas ir mažesnė kaina“, – tvirtina Damanskis.

PET lengvumas šioms pakuotėms atvėrė kelią ir į stipriųjų alkoholinių gėrimų rinką. Į tokią tarą supilstyti gėrimai ypač paklausūs oro uostuose, kuriuose dėl pingančių lėktuvo bilietų kasmet apsiperka vis daugiau žmonių. Tačiau į PET butelius supilstyto alkoholio galima įsigyti ir paprastose parduotuvėse – jis populiarus vykstant į keliones, iškylas, kai perkama daug produktų ir svarbus kiekvieno jų svoris.

Savąją rinkos dalį iš „Tetra-Pak“ pakuočių pastaruoju metu atima ir į PET butelius pilstomos sultys. Gerti iš „Tetra-Pak“ pakuočių nepatogu, be to, jos dažnai būna didelės talpos, visiškai neperdirbamos. Specialiai sultims PET pakuočių gamintojai sugalvojo platesnį 38 mm skersmens kaklelį. Dabar mažo tūrio PET buteliukai plačiu kakleliu vis sparčiau populiarėja.

PET pradėjo skverbtis net ir į tokių „konservatyvių“ gėrimų kaip vynas rinką: pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje gana paklausus didelės talpos PET taroje supilstytas nebrangus stalo vynas. Pripažįstama, kad stiklo tara vis dėlto išlaiko savo rinkos dalį, tačiau ji nebeauga, nes dabar diegiant naujoves labiau sekasi PET ir aliuminio skardinių gamintojams.

Vienas didžiausių Europoje gėrimų pakuočių gamintojų Italijos įmonė „Sidel“ nutarė pateikti įrodymų niekaip nenutylančiam ginčui, kurios pakuotės – stiklo, PET ar aliuminio – iš tiesų mažiausiai žalingos gamtai. „Neobjektyvumu mūsų kaltinti negalėtumėte – patys gaminame visų rūšių pakuotes“, – Niurnberge juokavo bendrovės viceprezidentas Marcelis Krauthas.

Pasitelkusi Briuselyje dirbančius mokslininkus, „Sidel“ susitarė su žinoma Belgijos alaus gamintoja „Brouwerij Martens“ ir metus laiko tyrinėjo šioje alaus darykloje gaminamo ir Didžiojoje Britanijoje parduodamos alaus kelią – nuo gamybos iki tuščių pakuočių perdirbimo. Buvo įvertintos energijos sąnaudos gėrimams išpilstyti, transportavimo, panaudotų pakuočių perdirbimo išlaidos. Išvados palankiausios PET – šių pakučių gyvavimo ciklas mažiausiai kenkia gamtai. Toliau rikiuojasi tik labai nedaug atsiliekančios aliuminio skardinės ir maždaug trečdaliu daugiau energijos reikia stiklo tarai perdirbti.

Tyrimų rezultatų pristatyme dalyvavęs vienas alaus daryklos savininkų Janas Martensas informavo, kad šiuo metu Europoje į stiklinę tarą pilstoma kiek daugiau nei 65% viso pagaminto alaus, į metalines skardines – apie 31% produkcijos, o PET tenka tik maždaug 3% alaus.

„Manau, keistis nenori ne vartotojai, o pačios alaus daryklos. Jos iš inercijos naudoja tą pakuotę, kuri populiariausia. Bet vartotojai gal mieliau rinktųsi lengvesnę tarą, ypač dabar, kai svarbūs du veiksniai – ekonominė krizė ir aukštas europiečių aplinkosaugos sąmoningumas“, – svarstė alaus gamintojas.

Pasak Mertenso, alaus vartotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad ištikimybę stikliniams alaus buteliams linkę išlaikyti vyresnio amžiaus vartotojai, o jaunesni alaus mėgėjai nebeturi tokios išankstinės nuostatos. „Prisiminkime, kaip priešiškai alaus pramonėje aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo sutiktos metalinės skardinės, o dabar jos tokios populiarios“, – neseną istoriją priminė belgų aludaris.

Krauthas „Versus“ teigė, kad jų įmonė ką tik sukūrė ir alaus pramonei pradeda siūlyti naujos koncepcijos – neįprastų formų modernius PET butelius.

„Jie atrodo lyg stikliniai – taigi vartotojams iš karto asocijuojasi su kokybe. Bet yra lengvi. Mes galvojame apie tuos žmones, kurie į namus parsineša po kelias pakuotes alaus, tad kodėl jiems nepasiūlius kažko lengvesnio?“ – „Sidel“ naujoves pristatė vienas įmonės vadovų.

Tačiau didžiausia pasaulyje aliuminio skardinių gamintoja britų bendrovė „Rexam“ PET taros populiarėjimo nesibaimina.

„Aliuminio skardinėse produktai ilgiausiai išlieka švieži ir jos atrodo labai patraukliai. Įrodyta, kad 90% daiktą iš lentynos į rankas paėmusių vartotojų jį nusiperka“, – aliuminio pranašumus „Versus“ nurodė „Rexam“ rinkodaros vadovė Anna Bonner.

Tarp bendrovės naujovių – įspūdingų dydžių aliuminio skardinės: nuo visai mažyčių 100 ml talpos iki litrinių. Toks didelis pasirinkimas leidžia labai tiksliai pritaikyti savo gaminius rinkoje. Pavyzdžiui, mažytė skardinėlė puikiai tinka aukštos kokybės, brangesniems, maisto papildais praturtintiems gėrimams, kurių net ir nedidelė, vienu gurkšniu išgeriama porcija padeda pagerinti sveikatą. Priešingai – litrinę, kamšteliu užsukamą tarą „Rexam“ siūlo naudoti vaisių sultims, vaikiškiems kakavos gėrimams.

„Skardinės patvarios, iš jų patogu gerti, jos ilgai išlaiko gėrimą vėsų, jas galima vėl sandariai uždaryti“, – naujųjų aliuminio pakuočių su užsukamu dangteliu privalumais neabejoja Bonner. Anot jos, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vartotojai iš trijų to paties gėrimo litrinių pakuočių mieliausia renkasi patraukliausiai atrodančias aliuminio skardines užsukamu dangteliu.

„Rexam“ atstovė pažymi, kad istoriškai laikytos tik tam tikros rūšies gėrimų – alaus, įvairių alkoholinių kokteilių – pakuotėmis dabar aliuminio skardinės skverbiasi ir į naujus rinkos segmentus. Litrinės sulčių skardinės buvo neįtikėtinai populiarios Rusijos rinkoje, dabar jos pradedamos siūlyti ir Vakarų Europos vartotojams. Barai palankiai priėmė ir nedideles 250 ml talpos buteliuko formos su užsukamu dangteliu vyno skardines – tokias labai patogu naudoti besilinksminant ne užstalėje.

„Nemanau, kad kaunamės su kitų rūšių pakuotėmis – naujovės tiesiog pritraukia daugiau vartotojų“, – mano Bonner.

***

Alaus ir gaiviųjų gėrimų pramonės paroda „Brau Beviale“ Niurnberge rengiama kasmet, tačiau po trijų iš eilės surengtų parodų daroma vienų metų pertrauka – parodos 2009 metais nebus.

Nepaisant recesijos, parodos dalyvių ir lankytojų skaičius šįmet buvo tik nedaug mažesnis nei praėjusiais metais: 1 395 dalyviai šiemet ir 1 416 dalyviai 2007 metais. 34 134 lankytojai šiemet ir 34 456 – 2007 metais.

Parodoje kasmet dalyvaujančios UAB „Putokšnis“ komercijos direktorius Rimantas Damanskis teigia, kad tai pagrindinis ir geriausiai organizuotas alaus ir gaiviųjų gėrimų pramonės profesionalų renginys Europoje. Čia savo naujausias technologijas ir gaminius pristato pakuočių, įrengimų, žaliavos ir skonio priedų gamintojai, susitikti atvyksta visi pagrindiniai gėrimų gamintojai.

Niūrias krizės keliamas nuotaikas parodos dalyviai stengėsi vaikyti optimistinėmis prognozėmis: įtakinga gėrimų pramonės tyrimų bendrovė iš Didžiosios Britanijos „Canadean“ paskelbė, kad bendras alaus ir gaiviųjų gėrimų suvartojimas 2007–2012 metais turėtų išaugti 18%. Didžiausias šios rinkos augimas numatomas Rusijoje, Ukrainoje, Vietname, Meksikoje, JAV, Brazilijoje ir Venesueloje. 2007 metais labiausiai augančios alaus gamybos rinkos buvo Ukraina, Rusija, Italija, Rumunija ir Lenkija.

Europos tautų alaus gėrimo įpročius išnagrinėjusi britų alaus gamintoja „SAB Miller“ nustatė tai, ką mes žinojome ir be tyrimo – Rytų europiečiai yra kur kas dosnesni nei vakariečiai. Alaus vartojimo etiketą bendrovė tyrė 15 Europos valstybių, Lietuvos tarp jų nebuvo.

Apklausa parodė, kad ypač dosnūs rumunai – čia vienas žmogus mielai sumoka už visų alų, net jeigu prie stalo yra daugiau nei 10 žmonių. Nuo rumunų nedaug atsilieka rusai, o štai olandai – šykštūs alaus gėrikai, beveik niekada nepasišaunantys sumokėti ir už svetimą gėrimą.

Per pasimatymus už alų dažniausiai vyrai moka Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Prancūzijoje už pasimatyman pakviestos moters alų sumoka tik 78% vyrų. Rusai pirmauja ir kitomis aplinkybėmis – ten alaus laikomas visiškai priimtinu gėrimu per verslo susitikimus. Trečdalis verslo partnerių alų drauge gurkšnoja ir Belgijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Ispanijoje ir Švedijoje.

Vestuvėms alų mielai užsakinėja daugumos Europos šalių gyventojai, išskyrus italus, rusus, prancūzus ir slovakus. Pastarieji apskritai pasirodė esantys labai konservatyvūs gėrikai: alus ten geriamas tik draugiškame pažįstamų žmonių būrelyje, bet jis laikomas netinkamu gėrimu pirmam pasimatymui, vestuvėms ar verslo susitikimams.

Dar vieną išvadą padarė gėrimų rinkos tyrimų bendrovė iš Didžiosios Britanijos „Canadean“. Ji nustatė, kad urbanizacija padarė alų populiariu gėrimu net ir tose šalyse, kur jis istoriškai nebuvo gaminamas. Pavyzdžiui, dar prieš 40 metų suomiai beveik visiškai negėrė alaus, tačiau miestų plėtra ir juose dygstantys barai, restoranai pakeitė šiauriečių gėrimo įpročius: dabar vidutinis suomis per metus išgeria 86 l alaus – o tai yra daugiau nei Europos vidurkis.

Panašus pokytis įvyko ir Ispanijoje, kurioje prieš kelis dešimtmečius buvo geriamas tiktai vynas. Alų pradėję ragauti baruose ir restoranuose, dabar ispanai mielai jį geria ir namie su tradiciniais ispaniškais patiekalais. Ispanai namie suvartoja apie 38% viso šalyje kasmet išgeriamo alaus, per metus vienas ispanui vidutiniškai išgeria 87 l alaus.