Kad kopūstai augtų be vargo

Dažniausiai kopūstinės daržovės auginamos iš daigų, kuriuos nusiperkame ar užauginame patys. Nesvarbu, iš kur tie daigai atkeliauja į mūsų lysves, jie turi būti sveiki, stiprūs ir gražūs. Daigų apsaugai nuo pašaknio ir šaknų puvinių sukėlėjų Phytophotora spp., Pythium spp., Rhizoctonia spp. tinka naudoti fungicidus „Previcur Energy“ 840 SL (propamokarbas 530 g/l ir fosetilas 310 g/l) arba „Previcur“ 607 SL (propamokarbas 607 g/l). Paruoštu 0,15 proc. fungicidiniu tirpalu (15 ml/10 l vandens) laistomi daigai daigyne ir prieš sodinimą.

Atkreipkite dėmesį į šaknis – jos turi būti baltos, šakotos, jokiu būdu nepajuodusios ar deformuotos. Nesodinkite daigų, jei pastebėjote ant šaknų mažų gumbelių. Tai greičiausiai gali būti nematodų ar šaknų gumbo pažeidimai. Pasodinę tokius daigus, negana to, kad neturėsite derliaus, bet dar ir žemę užkrėsite.

Nematodai – tai parazitinės mikroskopinės apvaliosios kirmėlės, kurios randamos daugelyje dirvų, kuriose dažnai auginami kopūstiniai augalai. Pažeisti augalai lėtai auga ir silpnai dera, skursta, vysta. Pažeistų augalų šaknys būna barzdotos, ant jų matyti daugybė pūslelių, gumbelių. Nematodai plinta su žeme, kurioje yra pažeistų augalų likučių, su daigais, darbo įrankiais. Per metus pasidaugina 2–3 kartus, nes jie labai vislūs ir atsparūs aplinkos veiksniams, taip pat ir chemikalams. Cheminiai preparatai ne visada veiksmingi, be to, labai kenksmingi aplinkai. Kenkėjų galima išvengti laikantis sėjomainos.

Kopūstus stipriai pažeidžia šaknų gumbas, kai vietoj šaknų formuojasi įvairaus dydžio gumbeliai. Gumbu gali būti apkrėsti net daigai. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalai nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug sunaudoja išaugų ląstelės. Šaknų gumbu sergančių augalų antžeminės dalys silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių. Kopūstinis gumbagrybis gyvena dirvoje. Palankios sąlygos jam plisti yra rūgščiose dirvose.

Augalai šaknų gumbu gali apsikrėsti vieni nuo kitų ir nuo laukinių augalų zoosporomis. Į audinių vidų zoosporos patenka per daigų arba suaugusių augalų šakniaplaukius. Susidariusiose šaknų išaugose išsivysto plazmodžių, pilnų smulkių rutuliškų bespalvių ilgalaikių sporų. Supuvus pažeistiems augalo audiniams, jos patenka į dirvą, kur gali išsilaikyti gyvybingos nuo 4 iki 20 metų.

Pagrindinis dirvos užkratas yra pažeistos gumbu šaknys tiek kopūstinių daržovių, tiek kryžmažiedžių piktžolių.

Jei jau įsimetė ši liga, atsiminkite, kad toje vietoje 5–6 metus nevalia sodinti kopūstinių daržovių, nors parazito sporos gali išlikti gyvybingos aštuonerius metus ir ilgiau. Šaknų gumbas labai plinta rūgščiose dirvose. Jeigu žemė rūgšti, ją reikia 10–12 dienų prieš kopūstų sodinimą pakalkinti: silpnai rūgščioms dirvoms beriame 200 g kalkių/kv. m, vidutinio rūgštingumo – 500–550 g/kv. m. Kalkintų, amonio trąšomis praturtintų dirvų nemėgsta ir musės, spragšių lervos, kiti kenkėjai. Sodinti tik į nusausintą dirvą. Per vegetaciją naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes. Nuėmus derlių pašalinti ar sunaikinti augalų liekanas, o dirvą suarti.

Dažnai daržininkai skundžiasi, kad pasodintų kopūstų daigus naikina kopūstinių musių lervos. Kai musės skraido ir deda kiaušinėlius, kopūstus reikėtų du kartus kas 10–14 dienų nupurkšti insekticido „Decis mega“ 50 EW (veiklioji medžiaga deltametrinas 50 g/l) tirpalu (4 ml šio preparato ištirpinti 10 l vandens). Sunku susekti musių skraidymą ir panaudoti apsaugos priemones laiku. Paprastai jos skraido, kai žydi vyšnios, o kiaušinėlius deda, kai žydi alyvos.

Mažiau žalos šie kenkėjai padarys, jeigu palaistę ar po lietaus supurensite dirvą, apkaupsite daržoves (jos išleis papildomų šaknų ir bus atsparesnės). Kai musių lervos graužia daigų šakneles ar požemines stiebų dalis, purškimas mažai padės, reikia laistyti insekticido tirpalu (paprastai, kai daigai prigyja ir vėliau, po 8–10 dienų), tačiau registruotų, leidžiamų naudoti nėra. Gera pagalbininkė – jau nebe naujiena tapusi daržo plėvelė, taip pat naudojami specialūs apsauginiai tinklai.

Kartu tai apsaugotų ir nuo spragių. Barstymas medžio pelenais visiškai neapsaugo, bet ir nemaišo. Musių lervos graužia augalų šaknis ar požemines stiebų dalis: smulkesnes šakneles visai nuėda, storesnių šaknų apgraužia žievę arba išgraužia joje griovelius. Pažeisti augalai apvysta, lapai pasidaro melsvai violetinio atspalvio, daigai lengvai išsirauna.

Retkarčiais kopūstinės musės gali pažeisti ir ankstyvųjų briuselinių kopūstų pumpurus. Pažeistose vietose susidaro palankios sąlygos grybams ir bakterijoms daugintis. Per metus būna 2–7 pavasarinių kopūstinių musių kartos.

Spragių pažeidimus lengva pamatyti. Ant lapų atsiranda mažų apskritų skylučių. Labiau apnikti gležni kopūstų daigai lieka beveik be lapų. Pažeisti augalai vysta, džiūva, gali žūti. Kai spragės nuėda augimo kūgelius, augalai nebesuformuoja gūžių.

Palankios sąlygos plisti: šalia daržovių pasėlių augantys sėkliniai kryžmažiedžių pasėliai, rapsai, gausu kryžmažiedžių piktžolių. Ankstyvas ir šiltas pavasaris palankus plisti spragėms, tuomet jos pradeda kenkti jau balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.

Pastebėta, kad augalai, sodinami balandžio pradžioje ar birželio pabaigoje, mažiau apninkami spragių. Tad nereikia vėlinti sėjos ir persodinimo. Kad augalų daigai sparčiau augtų, papildomai tręškite. Naikinkite piktžoles, ypač kryžmažiedes. Spragių apniktus daigus nedelsdami purkškite insekticidu. Tinka „Decis mega“ 50 EW.

Nuo minėtų kenkėjų galite naudoti pesticidinius augalus, pvz., valgomuosius svogūnus, česnakus, žalius bulvienojus, pelynus, kraujažoles, didžiąsias varnalėšas.

Pelynų nuoviras ruošiamas taip: 0,5 kg žydinčių augalų viršūnių arba 0,7–0,8 kg sausos žaliavos užpilti 10 l šalto vandens. Parą mirkoma, verdama 30 min. Pesticidinių augalų nuoviras veiklus 1–5 mėn. ir ilgiau, jeigu dar karštas supilamas į sandariai uždaromą indą ir laikomas tamsioje vėsioje vietoje. Į tirpalą, kad būtų lipnesnis, rekomenduojama įdėti ūkiško muilo (30–40 g/10 l vandens). Purkšti 2–3 kartus kas 5–7 dienas, geriausia ryte arba vakare, kai neskraido bitės. Nepurkšti likus 15–20 dienų iki derliaus nuėmimo.