Lietuvoje V.Kulvinskas nėra buvęs nuo pasitraukimo per Antrąjį pasaulinį karą aplink švilpiant kulkoms. „Tikiuosi, dabar ten patirsiu ką nors malonesnio”, – šypsojosi JAV lietuvis, augęs Vilkaviškio apylinkėse.
Dauguma jo amžiaus žmonių jau yra nuplikę ar bent pražilę, ne visi lengvai juda, bet tik ne V.Kulvinskas.
Plaukų jam pavydi jaunesni vyrai, jis lankstus kaip jogas ir pilnas energijos keliauja po pasaulį skaitydamas paskaitas apie gyvą, termiškai neapdorotą maistą ir holistinę gyvenseną.
„Būdamas 29-erių jaučiausi senas. Turėjau ką nors daryti. Tuo metu dauguma įsitraukė į „žolės” revoliuciją, rūkė marihuaną.
O aš atradau kitokią žolę – kviečių želmenis”, – prieš kelionę į Lietuvą pasakojo V.Kulvinskas.
Nereikia painioti vegetarizmo, veganų ir to, ką propaguoja ši gyvo maisto judėjimo garsenybė.
V.Kulvinsko knyga „Kaip išlikti XXI amžiuje” – gyvo maisto biblija, pagal kurią gyvena tūkstančiai žmonių su Holivudo žvaigždėmis Demi Moore, Uma Thurman, Woody Harrelsonu priešakyje.
Svarbu, kad valgis būtų neapdorotas termiškai – taip išsaugomos organizmui naudingos savybės. Produktai gali būti džiovinti, daiginti, mirkyti, smulkinti, malti, fermentuoti – kokie tik nori.
Kad tik nebūtų kaitinami aukštesnėje negu 45 laipsnių temperatūroje.
V.Kulvinskas gali ne vieną valandą aiškinti, kodėl virimas ir kepimas sunaikina maistingąsias produkto savybes, kaip aukštoje temperatūroje žūva katalizatoriai, spartinantys organizme vykstančias chemines reakcijas.
Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad produktų perdirbimas kenkia organizmui.
Tačiau į neapdoroto maisto evangeliją tradicinės sveikos mitybos specialistai vis dar žiūri kreivai. Bet tai neglumina V.Kulvinsko.
„Nuėjus į barą taip pat sunku būriui išgėrusių žmonių paaiškinti abstinencijos privalumus. Bet viskas daroma po truputį”, – sakė Viktoras, vis dar kalbantis lietuviškai.
Jam nebuvo nė dešimties, kai jo šeima paliko savo namus netoli Vilkaviškio ir po ilgos kelionės atplaukusi į JAV įsikūrė Konektikuto valstijoje.
Tėvai dirbo tabako plantacijose, vėliau gamyklose, kol sugebėjo atidaryti savo kepyklą.
„Aš kentėjau nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, jaučiau aštrius galvos skausmus. Visa tai – dėl maisto.
Prisidėjo ir stresai”, – Viktoras neslepia, kad išgyveno sunkią vaikystę.
Studijuodamas matematiką universitete V.Kulvinskas pradėjo eksperimentuoti su maistu. Atsisakė mėsos, po to tapo veganu.
Eksperimentuodamas darė ir klaidų. „Taip, aš ilgai sirgau bulimija, – atviravo sveikos gyvensenos guru laikomas žmogus. – Netgi valgydamas tik neapdorotą maistą, jo prisikimšdavau per daug.
Dėl to kildavo galvos skausmai. Norėdamas, kad palengvėtų, prisiversdavau vemti.”
Dirbdamas Bostone jis penkerius metus laisvalaikį leido Harvardo medicinos bibliotekoje ieškodamas geros savijautos paslapties. Ir surado atsakymą – tai neapdorotas maistas.
1975-aisiais išeivis išleido knygą „Kaip išlikti XXI amžiuje”, kurioje aprašė savo teoriją, kaip tinkamai paleisti organizmo energijos variklį, pailginti gyvenimą, užkirsti kelią daugybei ligų ir sutrikimų.
Ši knyga praėjusią savaitę išleista ir Lietuvoje lietuvių kalba.
– Kodėl žmonėms laikas keisti valgymo ir gyvenimo įpročius? Ar gyvas maistas – geriausias sprendimas? – paklausiau V.Kulvinsko.
– Žalias maistas yra viena holistinio modelio dalių. Esame visatos vaikai, į viską žvelgiu iš šios perspektyvos.
Kodėl žmonės apskritai valgo tai, ką valgo? Juk sunkus maistas apsunkina ir mąstymą. Jei neišvalysi savo emocijų, amžinai norėsis maisto, kurį valgai ne todėl, kad to reikia, o norėdamas save nuraminti.
Kai emociškai esi išsivalęs, tuomet labiausiai džiugina lengvas maistas. O dabar dauguma žmonių vartoja kažkokius papildomus stimuliantus, antidepresantus, alkoholį ir kavą.
– Esate sukūręs visą gyvo maisto industriją. Iš sėklų spaudžiate sūrį, jas daiginate įvairiausiais būdais ir įprastus maisto produktus paverčiate neįprastomis tekstūromis. Ar sunku to išmokti?
– Man svarbiausia – taupumas, greitis ir paprastumas. Man prireikė 40 metų ištobulinti įvairias technologijas: kaip pagaminti raugintus kopūstus ir kimči – korėjietiškas fermentuotas daržoves per 16 valandų, kaip daiginti grūdus vos per 46 valandas be specialios įrangos, kaip iš sėklų išspausti sūrį.
Svarbu išmokyti žmones, kaip patiems užsiauginti fermentų (enzimų). Visi kenčia nuo fermentų, kurie be galo svarbūs organizmui, trūkumo.
Jei maistas prisotintas fermentų, patempta čiurna, pavyzdžiui, gali išgyti per dvi dienas, kai įprastai vyresniam žmogui tai užtrunka ir du mėnesius.
Žmonėms reikia atkurti ir organizmo rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, be to, svarbu atgauti reikalingą deguonies kiekį organizme, kuris būtinas pasisavinant gyvybei reikalingas medžiagas. Mūsų planetoje deguonies kiekis sumažėjo nuo 40 iki 12 proc.
Dirvožemyje šiais laikais labai trūksta mineralų, todėl reikia galvoti ir apie tai.
Esame silpnablauzdžiai, palyginti su gigantais, kurie gyveno prieš šimtus metų. Žmonės anksčiau būdavo gerokai gyvybingesni ir stipresni.
– Gyvenantiems šaltame klimate atrodo beprotiška valgyti tik termiškai neapdorotą maistą, nes norisi ko nors karšto.
– Taip, būtų kvaila nevalgyti nieko šilto! Nenoriu, kad kas nors drebėtų ir šaltų. Man Žemėje svarbiausia gerai leisti laiką. Raginu visus valgyti šiltą maistą, tik svarbu, kad jis nebūtų gamintas aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje.
Aukštoje temperatūroje ruošiant maistą sunaikinami fermentai, sudaromos sąlygos uždegimams vystytis. Leukocitų kiekis padidėja, kad stabilizuotų organizmą ir vyktų virškinimo procesas. Valgant maistą be fermentų sutrinka deguonies judėjimas, padidėja organizmo rūgštingumas.
– Ar pradėjus valgyti vien žalią maistą įmanoma iš naujo užkurti savo organizmą ir atsikratyti negalavimų?
– Neužtenka vien to. Reikia pasirūpintu ir savo energija, užsiimti joga, taškiniu masažu, kad aktyvuotum savo energinius kanalus.
Bet daugumai žmonių taip trūksta fermentų, kad organizmas net nesugeba lengvai virškinti žalio maisto.
Kai aš pakeičiau mitybos įpročius, pirmus dvejus metus svėriau vos 40 kilogramų, nes negalėjau suvirškinti sėklų, riešutų, organizmas nepasisavindavo maistingųjų medžiagų.
Todėl ir atradau įvairius maisto ruošimo metodus – daiginimą, fermentaciją, tai, kas daržoves ir sėklas apvirškina. Po to per metus priaugau 27 kilogramus raumenų masės.
– Kada pastarąjį kartą sirgote?
– Turbūt prieš 40 metų, kai atsikračiau migrenos.
Seniau mane nuolat kamavo galvos skausmai, bet pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą tokių problemų neliko.
Nustojau plikti, plaukai ataugo. Mano oda dabar švaresnė nei bet kada gyvenime. Esu lankstus ir gyvybingas.
Tačiau maitinantis gyvu maistu reikia tinkama linkme nukreipiančių gairių. Yra gyvo maisto sekėjų, kurie apsileidžia.
Negalima valgyti vien salotų ir žalumynų. Taip niekada nebūsi sveikas. Arba atsiranda tokių, kurie valgo tik vaisius. Tuomet padidėja rūgštingumas, pradeda tirpti dantys, išplaunamos kalcio, fosforo, magnio atsargos.
Tam ir esu, kad išmokyčiau maitintis tinkamai. Mes darome tyrimus jau kone 50 metų, dirbame su žmonėmis, kurie serga vėžiu, kitomis sunkiomis ligomis. Visą laiką tobulėjame.
– Dažnai kalbate apie tai, kad žmonės gali gyventi tiek, kiek nori. Kad visos ligos ir senėjimo procesas – tik netinkamos gyvensenos padarinys.
– Seniau žmonės gaudavo kepto ir perdirbto maisto tik išskirtinėmis progomis, keletą kartų per metus.
Visi kiekvieną dieną per pusryčius, pietus ir vakarienę į savo kūną deda maistą, kuris tūkstančius metų žmogaus organizmui buvo nepažįstamas.
Vėžys, daugybė kitų ligų yra naujos. Savo dvasiniuose mokymuose teigiu, kad 120 metų yra amžius, kai jaunystė tik prasideda.
Jaunas kūnas gali gyvuoti tūkstančius metų. Sakau ne metaforiškai.
– Tam svarbu treniruoti ir savo smegenis, nes žmonės panaudoja tik mažytę dalį savo galimybių?
– Daugumos žmonių smegenys neveikia. Net išsilavinusių. O juk kiekvienas turi galimybę medituoti ir taip pasiekti 90 ir daugiau procentų savo smegenų galimybių, nes paprastai žmogus naudoja tik 2–3 procentus.
Visi termiškai apdoroti produktai mažina ne tik fizinį, bet ir neurologinį potencialą. Kai skrandis prikimštas, smegenų galimybės mažėja.
Badavimas atkemša kraujotaką, sunormalėja rūgštingumas, energija neužsisėdi skrandyje, deguonis keliauja į smegenis.
Mes galėtume naudoti jusles taip kaip laukiniai gyvūnai.
Kai artėjo cunamis, gyvūnai, net kai kurie naminiai, bandė iš anksto trauktis į aukštesnes vietoves. Jų smegenys veikė ir jie žinojo, kas laukia.
Žmonės nieko nė nenutuokė, nes jų smegenys veikia neproduktyviai.
– Atvažiavęs į Lietuvą neužsimanysite patiekalų iš savo vaikystės – bulvinių blynų ar plokštainio?
– Aš niekada nieko negeidžiu. Maistas man reiškia energiją, o ne priklausomybę. Tačiau mėgaujuosi viskuo, ką vartoju. Netgi lapais nuo medžio.
Mano draugė Kosta Rikoje stebėjo beždžiones ir kaip jos rinko lapus. Paskui juos sukapojo, pridėjo kitų dalykų ir pagamino kukulius. Buvo skanu!
Idėjos – iš mūsų eros pradžios
■ Pusę metų V.Kulvinskas praleidžia savo sveikatos centre
Kosta Rikoje, kitą pusę keliauja po pasaulį skaitydamas paskaitas apie gyvą
maistą.
■ Praktikuoti tokią gyvenseną V.Kulvinską labiausiai įkvėpė
vengrų natūralios gyvensenos eksperimentuotojo Edmundo Szekely knyga apie
esėjus.
■ Ši viena žydų religinių bendruomenių gyveno antrajame
amžiuje prieš Kristų ir pirmajame mūsų eros amžiuje. Jie buvo 100 procentų
veganai, daugiausia maitinosi gyvu maistu ir, manoma, gyveno keturis kartus
ilgiau nei jų amžininkai Viduržemio jūros regione.
■ Kartu su kita Amerikos lietuve Ann Wigmore V.Kulvinskas
1968-aisiais atidarė Hipokrato sveikatos institutą Floridoje, kuris veikia iki
šiol.
■ Gyvo maisto šalininkai dažniausiai yra veganai. Tikima, kad
tokia dieta padeda sumažinti širdies ir vėžinių ligų riziką. Valgant neapdorotą
maistą padaugėja energijos, pagerėja odos būklė, virškinimas, mažėja svoris.
■ Kritiški mitybos specialistai teigia, esą dėl riboto
produktų pasirinkimo organizmui gali trūkti baltymų, geležies, cinko ir kitų
medžiagų, kurių yra gyvulinės kilmės produktuose.
■ V.Kulvinskas Lietuvoje lapkričio 24–27 dienomis ves
seminarą.