Visa tiesa apie vandenį: kiek, kokio ir kada jį gerti

Na, išgerti tiek vandens - galima, o ką paskui daryti su pabrinkimais, dėl kurių kito populiaraus leidinio puslapiuose perspėja kitas specialistas. Troškulys, žinoma, yra svarbiausia, bet ir savo įvaizdžiu rūpintis būtina. Skysčius reikia vartoti protingai, net ir nekenksmingą, - iš pirmojo žvilgsnio, - vandenį.

Biurų tarnautojos mineralinį vandenį gurkšnoja ir per pasitarimus, nepamiršdamos jo pasiimti su savimi į automobilio saloną. Ant darbo stalų rikiuojasi įvairaus kalibro buteliukai su gaivinamaisiais skysčiais.

Vienos džiaugiasi tuo, kad po dvyliktos vandens stiklinės veidas atrodo neišpasakytai gaivus, kitos - susikrimtusiu veidu apžiūrinėja išdavikiškai patinusią fizionomiją ir masažuoja paburkusias kojas, trečios - dažnai laksto į tualetą, nepastebėdamos jokių savo išvaizdos pakitimų.

Vanduo, nepaisant jo universalumo, kiekvieną veikia skirtingai, nes įvairių žmonių poreikiai skirtingi. Priklausomai nuo individualaus skysčių vartojimo rodiklio, mus galima suskirstyti į besaikius siurbikus, kuriems sunku ir pusdienį pragyventi neišgėrus kelių stiklinių vandens, mažai geriančius (šaipydamiesi, save vadina kupranugariais), kurie sugeba ilgą laiką apsieiti be vandens, ir saikingai geriančius.

Esama specialistų, kurie mano, kad dabar madingas tvirtinimas per prievartą išgerti didelius kiekius vandens, sveikatai nevisuomet į naudą. 65 procentus žmogaus organizmo sudaro vanduo, kurio esama už ląstelių ir jų viduje.

Būtent mūsų organizmo vandens terpėje vyksta visos biologinės reakcijos. Šiems procesams palaikyti labai svarbu, kad ištirpę elektrolitai (pagrindiniai - natris, kalis, chloras) išlaikytų pastovią koncentraciją. Mažiausią nukrypimą nuo normalios koncentracijos organizmas nedelsiant koreguoja prakaito, šlapimo išskyrimu, ir papildydamas skysčio atsargas. Tam, kad žmogus jaustųsi normaliai, būtų sveikas ir kupinas jėgų, reikia palaikyti skysčių pusiausvyrą. Trumpai tariant, gaunamo vandens kiekis atitiktų išskiriamo.

Maždaug 2-2,3 litro su maistu, o kuomet jo kiekis siekia iki 350 mililitrų prasideda oksidacijos procesas. Vanduo pašalinamas tokiu būdu: inkstai išskiria 1,5 litro, oda - 0,5-1 litrą, plaučiai - 250-350 mililitrų, žarnynas - 50-200 mililitrų. Vandens balansą reguliuoja nervinė ir endokrininės sistemos. Jei iš organizmo pašalinama daugiau skysčių nei gauta, kraujyje padidėja natrio, kalio ir chloro koncentracija. Tuomet galvos smegenys gauna signalą ir mes jaučiame troškulį. Jei vandens geriama daug nejaučiant jo poreikio, pažeidžiama gaunamo vandens balanso dalis, o tai reiškia, kad išskiriamoji privalo automatiškai padidėti.

Padidėja krūvis širdžiai ir skystį šalinantiems organams. Jei šie nesusidoroja su pasunkėjusiu uždaviniu, skystis pradeda užsilaikyti. Dėl to atsiranda pabrinkimai, suteikiantys daug rūpesčių dailiosios lyties atstovėms, kurios siekia laikytis madingų patarimų ir gerti kaip galima daugiau.

Taip, drėgmė padeda išlaikyti gerą odą, o vandenį galima gerti profilaktiniais tikslais. Bet nedaug. Jei skysčius gersite per prievartą, nejausdamos troškulio, galite susilaukti priešingo efekto. Pernelyg didelių kiekių skysčio vartojimas net gresia vandens intoksikacija: pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, vėmimas, kamuoja traukuliai. Visa tai gali baigtis komos būsena. Laimei, vandens intoksikacija - didelė retenybė, nes reikia išgerti tokį didelį kiekį vandens, kad organizmas nesugebėtų jo pašalinti.

Niekam ne paslaptis, kad moterys dažniau kreipia dėmesį į duris su raide M, nei vyrai - į analogiškas su raide V. Tai - normalus dalykas, taip jau esame surėdyti. Jauni, dar patirties nesukaupę vidaus ligų specialistai, pacientę gali priblokšti keistu klausimu: „Šlapinatės dažniau nei keturis kartus?“ - „Per valandą?“ - „Per dieną!“ - „O, daktare, žinoma, kad dažniau!“

Kai kurios dailiosios lyties atstovės duris su raide M trokšta praverti ne dažnai, o labai dažnai. Pasitaiko, kad moteris, pastebėjusi, kad jos lyties atstovė labai dažnai laksto į tą vietą, į kurią ir karaliai pėsti vaikšto, palydi ją žodžiais: „Nieko baisaus, vadinasi, inkstai gerai dirba“. Šis pasakymas atitinka tikrovę, jei moteris yra sveika.

Inkstai atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant organizme vandens pusiausvyrą. Iš esmės paėmus, šis organas funkcionuoja veiksmingiau, kai organizmas gauna daug skysčių. Kuomet inkstai taupo vandenį, jie išskiria labiau koncentruotą šlapimą. Tuomet padidėja energijos sunaudojimas ir labiau susidėvi inkstų audiniai. Labai rizikuoja tos silpnosios lyties atstovės, kurioms patinka pernelyg sūrus vanduo. Druskos perteklius gali susilpninti inkstus ir išprovokuoti hipertoninės ligos vystymąsi.

Kaip bebūtų apmaudu, dažnas šlapimo išskyrimas byloja ne tik apie gerą inkstų darbą, bet gali būti ir tam tikrų organų sutrikimo signalas.

Kalbant apie vandens pusiausvyrą, reikia pridurti, kad jis būna neigiamas ir teigiamas. Neigiamas - kuomet iš organizmo pašalinama nenormaliai daug skysčių. Tai dažniausiai būna sergant endokrininėmis ligomis, esant centrinės nervų sistemos pažeidimams. Beje, dažnas lakstymas į tualetą nebūtinai yra rimtos patologijos požymis. Daugiau šlapinamasi įtemptų situacijų metu (jaudulys prieš egzaminus, ginčas, svarbus susitikimas), patyrus baimę, kenčiant nuo kai kurių neurozių, pavyzdžiui po visai nepagrįstos panikos priepuolių.

Neigiamą vandens pusiausvyrą gali sukelti besaikis vidurius liuosuojančių ir šlapimą varančių vaistų vartojimas. Šios rūšies medikamentus dideliais kiekiais ima moterys, kurios trokšta suliesėti. 10 procentų bendro vandens kiekio netekimas organizme sukelia dehidrataciją, kurios požymiai šie: sausa, pergamentinė oda, deginimo jausmas raumenyse dėl pieno rūgšties susikaupimo, nuovargis, nusilpimas. Dehidratacijos metu vyksta lyg organizmo apnuodijimas.

20 procentų bendro vandens kiekio netekimas kelia grėsmę gyvybei. Taip kad laikytis specialios „sausos“ dietos, kurią praktikuoja kai kurios balerinos, aktorės, labai pavojinga: galima ne tik sugadinti odą, bet ir pakenkti sveikatai.

Teigiama vandens pusiausvyra, nepriklausomai nuo žodžio „teigiamas“, - taip pat nėra sveika. Ji reiškia, kad skysčiai užsilaiko organizme, o tai atsitinka dėl medžiagų apykaitos procesų sutrikimo. Šis požymis byloja apie inkstų funkcijos sutrikimą, nusilpusią skydliaukės veiklą ir kitus susirgimus.

Sveikų žmonių organizme skystis dažnai kaupiasi tuomet, kuomet jų maisto racione esama perdaug angliavandenių (cukrus, miltiniai gaminiai ir pan.) Vieno gramo angliavandenių įsisavinimas reiškia 3 mililitrų vandens užsilaikymą. Kūnas tų moterų, kurios piktnaudžiauja daug angliavandenių turinčiu maistu, išglebęs kaip mielinė tešla. Dėl to jos kartais apdovanojamos nemaloniais žodžiais: „Ne figūra, o drebučiai“.

Kita vertus, šios dailiosios lyties atstovių kūno linijoms pradžioje stulbinamą poveikį turi vadinamos „apgaulingos“ liesėjimo priemonės.„Apgaulingos“ todėl, kad pašalina perteklinį, audiniuose susikaupusį skystį. Pirmomis šio preparato vartojimo dienomis moteris greitai meta svorį ir jaučiasi it septintame danguje. Bet kuomet vandens balansas pasiekia normą, liesėjimo procesas sustoja. Jam atnaujinti būtinos kitos, labiau radikalios priemonės, kaip antai dietos ir fiziniai krūviai.

Vargu ar bereikia slėpti tą faktą, kad beveik visos moterys nors kartą savo gyvenime vartojo šlapimą varančius vaistus tam, kad atsikratytų bereikalingų kilogramų. Net ir ta daliosios lyties atstovė, kurios figūra artėja prie tobulybės normų, veidrodyje pamačiusi maišelius po akimis lėks į vaistinę pirkti šlapimą varančių preparatų ar gydomųjų žolių mišinio. Beje, medikai pataria rinktis šlapimą varančias arbatas, o ne sintetinius vaistus, kurie skirti sunkiems ligoniams, bet ne toms, kurios nori sulieknėti.

Ilgalaikis šlapimą varančių priemonių vartojimas sukelia ir nemalonių poveikių: džiūsta burna, krenta arterinis kraujospūdis (iki apalpimo), sumažėja kalio ir kalcio, o tai kelia rimtą grėsmę organizmui. Šlapimą varančių preparatų fanatikės kenčia nuo širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimo, neretai - aritmijos. Dėl to moterims, kurios vartoja šlapimą varančias priemones, gydytojai pataria pasirūpinti vitamininiais-mineraliniais preparatais, kurių sudėtyje yra kalio ir kalcio druskos, taip pat vartoti produktus, turtingus kaliu: džiovintus abrikosus, razinas, bananus.

Kankina troškulys? Tuomet nėra ko ir svarstyti: reikia gerti. Jei organizmas tyli, o pasirūpinti oda vis dėl to norisi, visą dieną reikia gerti vandenį, nelaukiant troškulio. Svarbiausia - neviršyti savo normos. Kokiu būdu nustatyti optimalų vandens kiekį? Labai paprastai. Per dieną išgerti penkias šešias stiklines (neskaitant sriubos ir kavos, arbatos) ir išsiaiškinti, ar papildomas skystis greitai pašalinamas iš organizmo, kaip jaučiatės ir kaip atrodote.

Jei išlenkėte kelis butelius, o į tualetą nesinori ir visi skysčiai atsispindi veide, - savo normą viršyjote. Medikų teigimu, asmeninė norma priklauso nuo individualaus fiziologinio organizmo poreikio, klimatinių sąlygų ir kūno masės. Vidutinė norma - 2,3 litro - skirta 65 kilogramų svorio žmogui. Aišku, kad 50 ir 80 kilogramų sveriančioms moterims šie rodikliai bus skirtingi.

Savo normą galima nustatyti, vadovaujantis taisykle: 1 litras - 1000 kilokalorijų, kurios gaunamos valgant. Kai kurie mokslininkai siūlo vadovautis formule: kūno svoris dauginamas iš 36,46. Pavyzdžiui, moters, kuri sveria 60 kilogramų, skysčių poreikis parai sudaro apie 2,2 litro. Kita vertus, tai apytikris vidurkis. Asmeninė skysčių norma priklauso nuo sveikatos būklės, fizinio aktyvumo ir to, kokiam maistui teikiate pirmenybę.

Antrojo menstruacinio ciklo pusėje moters organizmas sulaiko skystį. Dėl to prisideda keletas kilogramų, o veidas paburksta. Šiuo atveju gelbsti dieta, kuri riboja druskos vartojimą. Žinoma, likus kelioms dienoms iki mėnesinių reikia atsisakyti alaus ir džiovintos žuvies, o po septynių valandų vakaro negerti arbatos.

Medikų nuomone, kasdien labiausiai tinka vartoti šiuos skysčius: geriamąjį vandenį, kompotus, girą, arbatą, kavą, mineralinį vandenį, šviežiai spaustas sultis. Kasdieniniam vartojimui gydytojai rekomenduoja stalo mineralinį vandenį su neaukštu mineralizacijos indeksu. Jis tinka ir valgio gaminimui, nes šio vandens valymo technologija leidžia apsaugoti jo gamtines naudingas savybes. Į „juodąjį sąrašą“ gydytojai įtraukė visus saldžius gazuotus vandenis su cheminėmis aromatinėmis medžiagomis ir dažikliais.

Karštomis dienomis ir esant fiziniam krūviui, skysčių poreikis daug kartų padidėja.

Moterys, kurios maistą vartoja nedidelėmis porcijomis, dažnai skundžiasi, kad po stiklinės vandens kenčia nuo nemalonių pojūčių: pabrinkimo, sunkumo, atsirūgimo. Toms, kurios mažai valgo, gerti reikia po nedaug, bet dažniau.

Vandens poreikis smarkiai išauga skrydžių metu. Lėktuve tvyrantis oras yra labai sausas, ir dėl to rekomenduojama gerti kas valandą, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Toms dailiosios lyties atstovėms, kurios dažnai vartoja vidurius laisvinančius vaistus, siūlomas toks „atstatomasis“ gėrimas: į šviežiai išspaustų vaisių-daržovių sultis įpilti pusę arbatinio šaukštelio medaus ir įberti žiupsnelį druskos.