„Tiek pieniškos dešrelės tiek daktariška dešra atėjo iš tų „deficitų“ laikų, kai tikrai skanių ir kokybiškų dešrelių paprastieji mirtingieji parduotuvėse negalėjo nusipirkti, o daktarišką dešrą, ko gero, valgė tik daktarai. Taigi šie abu pavadinimai ilgainiui yra tapę lyg savotišku virtų
dešrelių ir virtos dešros prekės ženklu“, - lrytas.lt paaiškino „Nemateko“ direktorės pavaduotoja Danguolė Švėgždienė.
Jos teigimu iki šiol pieniškoms dešrelėms gamybos procese yra naudojami pieno milteliai, suteikiantys gaminiui švelnų prieskonį.
„Virta daktariška dešra taip pat yra tik aukščiausios rūšies ir turi švelnų įprastą virtai dešrai skonį“, - pasakojo D. Švėgždienė.
Daktariška, nes tinka ligoniams
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto docentė Sabina Mikulionienė aiškino, kad tiek pieniškos dešrelės, tiek daktariška dešra gaminami specifiniu būdu: mėsa ir visos kitos sudėtinės dalys yra susmulkinamos specialiais peiliais (juos dar vadina kuteriais), kurie išpurena mėsą. Susidaro tešlos pavidalas.
„Vaikui ar sergančiam neduosi rūkytos dešros, o virta „išpurenta“ dešra tokiais atvejais labai tinka. Iš čia gali būti kilęs ir daktariškos dešros pavadinimus, kuris reiškia, kad dešra tinkama ligoniui“, - kalbėjo S. Mikulionienė.
Tokiam paaiškinimui pritarė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto produktų technologijos katedros vedėja Daiva Leskauskaitė: „Daktariška skirta dietinei mitybai, žmonės, kurie negali valgyti rūkytų, vytintų, druskingų gaminių, jiems tokia dešra tinkama, todėl daktariška“. Profesorė prisiminė, kad pati dar buvo maža mergaitė, kai virta dešra jau buvo vadinama daktariška.
Dešrelės – su pienu, ar be jo?
Pieniškų dešrelių pavadinimas taip pat senas, kone bendrinis. Kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona nedvejodamas sakė, kad dešrelių vardas kilęs iš žodžio „pienas“.
Tačiau, S. Mikulionienės teigimu, pieniškose dešrelėse pieno dažniausiai nėra. „Dabar yra 20-30 skirtingų receptų. Gal į pieniškas dešreles buvo dedamas pieno baltymų pakaitalas? Arba jos pieniškos, nes švelnaus skonio?“ - svarstė docentė.
KTU Maisto produktų technologijos katedros docentė, kuruojanti mėsos produktų technologijos specialybę, Rimantė Vinauskienė tikino, kad į pieniškas dešreles yra dedama pieno miltelių: „Dešrelės dažniausiai gaminamos įdedant iki 3 proc. pieno baltymų“.
Norintiems dar pafantazuoti, kodėl pieniškos dešrelės vadinamos pieniškomis – ASU Agronomijos fakulteto dekano Viktoro Pranckiečio išmonė: galbūt pieniškos, nes įkandamos pieniškais dantimis?
Tikslūs atsakymai taip ir lieka glūdėti kažkur sovietinėje praeityje, kai tuščias parduotuves retsykiais pasiekdavo mėsa kvepiančios virtos dešrelės ir dešra. O mums belieka daug neklausinėjant ragauti dešimtis skirtingų rūšių vienu vardu pavadintų pieniškų ir daktariškų skanėstų tikintis, kad mėsos ten daugiau nei ko nors kito.