Pasaulyje jau senai tapo „kieta“ rengti išskirtinių, o ne po visą pasaulį lyg piktžolės paplitusių vynuogių veislių seminarus, degustacijas. O griūneris seniai nesitenkina podukros statusu. Geriausiuose Niujorko restoranuose jis pelnė „žaliojo“ vardą. Išpuoselėtą skonį turintys klientai someljė taria: „Mielai vakarą pradėsime taure žaliojo“. Ir visiems aišku, kad kalba eina apie austrišką „Gruner Veltliner“.
Prieš penkiolika metų Austrijoje Jano Erico Paulsono surengtoje aklojoje „Gruner Veltliner“ ir „Chardonnay“ degustacija Londone titulus nusiskynė griūneris. Joje dalyvavusi viena iš keturių garsiausių pasaulio vyno eksperčių Jancis Robinson tokį pat renginį pakartojo 2002-aisiais. Ir tuomet griūneris sėkmingai nurungė šardonė.
Kokia situacija Lietuvoje? Prasta. Tik „Vyno klubas“ jau keletą metų importuoja į vieną lentyną nebetelpantį austriškų vynų asortimentą. Tad ragauti, atrasti yra iš ko, nes net tokioje mažoje vyno gamybos šalyje kaip Austrija yra galybė skirtingų „Gruner Veltliner“. Ši vynuogių veislė pagal istorinius šaltinius pirmą kartą buvo paminėta dar XVIII amžiuje.
Kodėl šios tik Austrijoje žinomos veislės vynas toks įspūdingas? ‘Gruner Veltliner‘ – labai kvapni. Išskirtinis aromatas – baltieji pipirai. Priskalusomai nuo vynmedžių amžiaus, dirvožemio, vyndario meistriškumo vynas gali įgauti prieskonių, citrusų, obuolių, kriaušių, tropinių vaisių aromatų. Ir beveik visada jis bus minerališkas. Pastarasis vyno bruožas itin vertinamas mėgėjų ir pažengusių degustuotojų bei gerą reputaciją turinčių restoranų someljė, nes tokį vyną lengva derinti su maistu. Dar vienas bruožas, kurį vertina gastronomai, rūgštis. Dešimtbalėje sistemoje griūneriui duodami 8 balai, tiek pat turi ‘Sauvignon Blanc‘, o didžiausia rūgštimi gali pasigirti ‘Riesling‘ veislė. Pagal svarumą austriškoji vynuogė lygiuojasi su ‘Chardonnay‘.
Žodžiu, ‘Gruner Veltliner‘ turi visas savybes, kurios reikalingos kokybiškam vynui: gerą rūgštį, svarumą, vaisiškumą. Pastaraisiais metais vyndariai vis dažniau griūnerį „tobulina“ brandindami ąžuolo statinėse. Tai išaugina gėrimo svarumą ir neprarandamos kitos savybės. Dar viena svarbi detalė, suteikianti vynui papildomą žvaigždutę: jis – ilgaamžis.
Austrija – kokybiško vyno kraštas. Ypač daug komplimentų gauna baltieji vynai. Nors jie brangūs, tačiau, reikia pastebėti, patenka ant teisingo vartotojo stalo. Intelektualaus. Keleto šalies vyndarių vynų galima rasti žinynuose „1001 vynas, kuriuos turite paragauti iki mirties“ arba „1000 žymiausių vynų, kuriems nereiks išleisti palikimo“. Vienas tokių - „Jurtschisch Sonnhof“ vyninė, kurios rūsių ištakos siekia XIV amžių. Čia ilgą laiką žemės ūkį vystė vienuoliai, kol 1868 metais Jurtschitsch šeima įsigijo šį dvarą ir pradėjo užsiimti vyndaryste. Šiandien šį šeima asocijuojasi su puikia ir reguliaria vyno kokybe. Galima teigti, jog visa tai buvo pasiekta intensyviu visos šeimos darbu bei nuolatinėmis inovacijomis. Jie pirmieji Kamptalio regione pradėjo filtruoti ir patys pilstyti vyną į butelius. Dar gūdžiais 1972-aisiais ėmėsi ekologinės vyndarystės, kuomet daugelis net nežinojo tokio žodžio. Taigi, Austrijos baltuosius tikrai verta atrasti.