Pasak moters, šioje olimpiadoje yra įvairios rungtys, jose dalyvauja ne tik konkrečios šalies, jaunimo, kareiviškos virtuvės rinktinės, jos yra suskirstytos į specialias kategorijas: pagrindinių patiekalų, vegetariško maisto, desertų ir t. t. Kone dvylikoje skirtingų kategorijų, kurių kiekviena turi po dar kelias, gali varžytis visi geriausi pasaulio kulinarai.
Itin griežta vertinimo komisija stebi kiekvieną virėjų darbo žingsnį: kaip įnešamas produktas, kaip jis patiekiamas, kaip palaikoma švara ir pan. Kai kuriose rungtyse virėjai turi paruošti šaltą ir karštą patiekalus bei desertą, kurio užtektų šimtui žmonių. Tuomet žiuri ir susirinkę svečiai kviečiami vaišintis ir paskanauti įmantriausių valgomų meno šedevrų.
Šiemet tarp daugiausia apdovanojimų pelniusių šalių – Švedija, Norvegija, Vokietija, Kanada ir Šveicarija. O antrą kartą olimpiadoje dalyvavę lietuviai, nors ir gavo du bronzos medalius, bendroje įskaitoje nesublizgėjo. „Lyderiaujančių šalių sėkmės paslaptis – preciziškumas. Pavyzdžiui, skandinavai labai kruopštūs, jie – pedantai, viską stengiasi atlikti iki menkiausių smulkmenų“, – pasakojo H. Kontrauskienė.
Lietuvių komandai, kaip ir pernai, vadovavo virtuvės šefė Aldona Gečienė, tačiau šių metų komandos sudėtis nuo praėjusios olimpiados šiek tiek pakito. Antrą kartą tokio lygio renginyje dalyvavę lietuviai pasirodė ne taip ir prastai – jie namo parsivežė du bronzos medalius. Vieną jų banketinio patiekalo rungtyje iškovojo šefė Honorata Lyndo, antras atiteko visai lietuvių komandai, kuri puikia pasirodė serviruodami patiekalus.
Kaip pasakoja H. Kontrauskienė, jų darbuose vyravo gamtos tematika, natūralūs motyvai. Praėjusį kartą olimpiadoje didžiausiais dėmesys buvo skiriamas dekoravimui, o šįkart virėjai labiau stengėsi išryškinti pačius patiekalus.
