HBH užeigos savininkė R.Matulevičienė atvėrė savo receptų skrynią

Prisvilę blynai ar ištižę cepelinai – tokia buvo palangiškės verslininkės Rados Matulevičienės (53 m.) kaip virėjos pradžia. Per keturis dešimtmečius ji sukaupė tiek patirties ir gudrybių, kad dabar drąsiai patarimus dalija kitiems.

Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus

Sep 8, 2013, 12:59 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 12:27 PM

Valgio ruošimas netoli Palangos įsikūrusios lietuviškų patiekalų užeigos HBH savininkei Radai niekada nebuvo kančia.

„Man malonus maisto ruošimo procesas, kuriam reikia ir kūrybos, ir improvizacijos. Patiekalas virėjui – tas pat, kas aktoriui spektaklis, kuriame sukurtas vaidmuo kaskart bus atliktas skirtingai. Antrą kartą tokio pat patiekalo nepagaminsi“, – įsitikinusi R.Matulevičienė.

Moters teigimu, virėjo ir aktoriaus darbui reikalinga atsakomybė, nes svarbiausia – pasiektas rezultatas, kurį vertina kiti.

Anot R.Matulevičienės, sau gali ruošti bet ką ir bet kaip. Jei patiekalas išeis nevykęs, spjaudysies pats ir kaltinsi tik save. Bet gamindamas valgį kitiems turi būti tikras, kad viskas pavyks. Tuomet ne laikas eksperimentuoti.

Šią atsakomybę Rada patyrė dar paauglystėje, kai jai su tėvais gyvenant Jurbarke tekdavo ruošti valgį.

„Mama, profesionali virėja, kas antrą savaitę dirbdavo nuo ryto iki vėlaus vakaro. Vieną savaitę valgį šeimynai ruošdavo ji, kitą – aš, nes buvau vyriausia dukra.

Tėvas visą dieną būdavo darbe, vyresnysis brolis valgydavo sriubą iš pakelių, o man tekdavo rūpintis trejais metais jaunesne seserimi Ovidija“, – pasakojo verslininkė.

Iš mokyklos grįžusi Rada turėdavo išvirti sriubos, pagaminti karštąjį patiekalą.

Iš pradžių jaunajai virėjai ne visuomet pavykdavo nudžiuginti prie stalo susėdusią šeimyną. Iškepta mėsa būdavo sausa it kempinė, plovo ryžiai sulipdavo į košę, o cepelinai ištiždavo.

Už nepavykusius pietus virėją buvo galima apšaukti ir visiems laikams atgrasinti nuo virtuvės. Bet šiandien verslininkė dėkoja mamai už kantrybę ir pedagogiškumą.

„Paragavusi nevykusio patiekalo mama iki smulkmenų klausinėdavo, kaip aš ruošiau valgį, ir aptikdavo klaidą. Svarbiausia – išaiškindavo, kodėl būtina daryti taip, o ne kitaip.

Gali patiekalą ruošti pagal receptą, kruopščiai laikytis surašytos gaminimo eigos, bet vis tiek išeis šnipštas.

Mama man aiškindavo maisto gamybos pagrindus: mėsą guliašui būtina iš pradžių apkepti, kad ji liktų sultinga, negalima žalios mėsos virti kartu su raugintais kopūstais, nes rūgštis sutraukia mėsos baltymus ir ji tampa kieta“, – pasakojo Rada.

Namuose išmoktos virtuvės pamokos jai pravertė studijuojant Veterinarijos akademijoje.

Pastebėjusios Rados pomėgį ruošti valgį, kambario draugės jai perdavė virtuvės vadovo pareigas. Vienos skusdavo bulves, pjaustydavo daržoves, kitos plaudavo lėkštes, o prie puodų ir keptuvių sukiodavosi Rada.

Palyginti su kitais studentais, Rados kambario draugės valgydavo karališkai: įvairias sriubas, karbonadus, naminius kotletus, plovą.

„Studijų metais nebuvo gausu produktų, tad sukdavomės iš to, ką turėjome. Būtent tuomet suvokiau posakį, kad geras virėjas sriubą ir iš kirvio gali išvirti“, – sakė Rada.

Studijavimo metais įgyta patirtis pravertė visai neseniai, kai R.Matulevičienė su draugais kopė į kalnus.

„Grįžtame į stovyklą, o ten likę tik svogūnai, lašiniai ir duona. Ką skanaus iš to galima padaryti turint tik puodą? Tuomet ant laužo užkaitėme puodą, jis virto keptuve. Į jį subėriau supjaustytus lašinius. Juos apkepusi į puodą-keptuvę pripjausčiau svogūnų.

Viską patroškinus ant ugnies išėjo kepinti svogūnai su spirgučiais, kuriuos tepėme ant duonos ir valgėme pasigardžiuodami“, – juokėsi Rada.

Pradėjusi restoranų verslą R.Matulevičienė liko ištikima lietuviškai kaimo virtuvei.

Restorane papietavę svečiai šeimininkės ne kartą klausdavo recepto. „Tą patį ruošiu namuose, bet kodėl man taip skaniai nepavyksta?“ – teiraudavosi moterys.

Norėdama visoms šeimininkėms atsakyti vienu metu Rada ištobulintus lietuviškų patiekalų receptus sudėjo į vieną knygą.

Kartu su šios idėjos autore Palangos Lions klubo nare Vilma Schmidt ji išrinko 13 populiariausių lietuviškų valgių – salotų, sriubų, karštųjų patiekalų, gėrimų ir desertų.

„Tarp jų – ir įprastas karbonadas, raugintų kopūstų sriuba, bulviniai vėdarai, cepelinai. Atrodytų, kitaip šių patiekalų pagaminti neįmanoma.

Bet per daugybę metų surastas vienas kitas niuansas, pakeista valgio ruošimo eiga šiuos patiekalus daro gerokai gardesnius“, – aiškino beveik 40 metų virtuvėje šeimininkaujanti R.Matulevičienė.

Vėdarai

Reikės:

1,5 kilogramo bulvių

120 gramų svogūnų

4 kiaušinių

150 gramų spirgučių

1,2 kilogramo kiaulių plonųjų žarnų

1 valgomojo šaukšto druskos

0,5 arbatinio šaukštelio baltųjų pipirų

200 gramų riebalų

Žarnoms paruošti reikės:

50 gramų druskos

4 laurų lapų

10 žirnelių juodųjų pipirų

Kiaulių žarnas išverskite, nulupkite vidinį epitelio sluoksnį – turi likti skaidrus išorinis sluoksnis. Žarnas išplaukite ir pamerkite į litrą vandens su druska, laurų lapais ir pipirais. Mirkykite mažiausiai parą.

Bulves nuskuskite, sutarkuokite. Jei tarkiai vandeningi, nusunkite. Svogūnus supjaustykite kubeliais ir pakepkite ant riebalų. Dėkite juos, spirgučius, prieskonius ir druską į tarkius, sumaišykite.

Bulvių masę kimškite į žarnas, tačiau neprikimškite kietai. Žarnų galus užriškite. Vėdarus dėkite į riebalais pateptą skardą, žarnas keliose vietose pradurkite mediniu smeigtuku, kad kepant nesuplyštų, ir kiškite į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Kepkite apie 45 minutes, kol paviršius paruduos.

Išėmę iš orkaitės leiskite kiek atvėsti, patiekite su grietine ir spirgučių padažu.

Skruzdėlynas

Tešlai reikės:

3 kiaušinių

2 stiklinių miltų

Sirupui reikės:

0,5 stiklinės cukraus

0,5 stiklinės vandens

1 stiklinės medaus

2 valgomųjų šaukštų aguonų

1 valgomojo šaukšto cukraus pudros

1 litro aliejaus kepti

Atskirkite kiaušinių baltymus ir trynius, atskirai juos išplakite ir sumaišykite.

Dėkite po truputį miltus ir maišykite. Kai tešla sutirštės, pradėkite minkyti. Tešla turi būti standi, tačiau lengvai kočiojama.

Iš tešlos iškočiokite plonus blynus. Juos supjaustykite juostelėmis (3x12 cm). Jas kepkite karštame aliejuje, kol lengvai paruduos.

Sirupui cukrų ištirpinkite vandenyje ir maišydami pavirkite, kol sutirštės. Sudėkite medų ir dar trumpai pavirkite.

Iškeptas juosteles pamirkykite sirupe ir kraukite skruzdėlyną apibarstydami aguonomis. Pabaigoje skruzdėlyną apibarstykite cukraus pudra.

Vietoj aguonų galite naudoti smulkintus riešutus.

Keli patarimai

Prieš kepdami karbonadą išmuštą mėsą aptepkite majonezu, apibarstykite miltais ir tik tuomet apvoliokite kiaušinio plakinyje – pirmasis miltų sluoksnis neleidžia ištekėti mėsos sultims. Be to, tuomet prie karbonado prilimpa mažiau miltų.

Prieš kepdami stintas apvoliokite ne miltuose, o krakmole – stintos bus dar traškesnės.

Į bulvių plokštainiui paruoštą masę įpilkite kefyro – patiekalas bus puresnis ir minkštesnis.

Į gerai išminkytą kotletams ruošiamą mėsos masę įpilkite ledinio vandens. Ant kaitrios ugnies apkeptus kotletus patroškinkite sultinyje – jie bus sultingesni.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.