Piemenėlių mišiose - ir sveikstantis prezidentas V.Adamkus

Kūčių vakarą sostinės Katedros aikštėje tradiciškai buvo pašventinta didžioji miesto prakartėlė su biblinių personažų figūromis. Prakartėlę pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Pašventinus prakartėlę Arkikatedroje buvo aukojamos Piemenėlių arba Bernelių mišios. Eucharistijai vadovavo arkivyskupas G. Grušas.

Šv.Mišiose dalyvavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė su šeima, prof. Vytautas Landsbergis, taip pat iš ligoninės išleistas prezidentas Valdas Adamkus.

87-erių V.Adamkaus sveikata sušlubavo praėjusį trečiadienį - jis tądien paguldytas į ligoninę. Prezidento žmona Alma Adamkienė tąkart BNS sakė, jog prezidentas sunegalavo „trupučiuką rimčiau“.

V.Adamkaus teigimu, kol kas gydytojai prognozuoja, kad gydymo procesas gali trukti apie porą mėnesių.

„Man sako, kad tas procesas gali trukti du mėnesius, bet galiu užtikrinti, kad tikrai gerai jaučiuosi ir esu dėkingas visam medicinos personalui, kuris labai padeda, labai stengiasi ir labai rūpestingai prižiūri“, - kalbėjo prezidentas.

Jo teigimu, kol tęsis šis gydymas, planų vykti į užsienį jis neturi.

Prezidentas ligoninėje gydėsi ir šių metų spalį - mėnesio pabaigoje jam buvo atlikta nedidelė operacija, įtariant inkstų pakitimus. Pernai pavasarį jis inkstų pakitimus gydėsi JAV.

Arkivyskupas teigė, kad mūsų gyvenimas - kupinas baimių, kurios sumažina mūsų džiaugsmą. Žmones kankina nerimas ir nežinia dėl ateities. Tačiau angelai nukreipia mūsų akis į dangų.

G.Grušas teigė, kad materialinių daiktų dovanojimas - nėra svarbiausia. Savęs ir savo laiko dovanojimas Dievui ir visuomenei - tai yra svarbiausia. Būtent šis veiksmas mums suteikia nusiraminimą ir ramybę.

Prieš šv. Mišias arba po jų savo šeimos ir artimųjų būryje valgoma Kūčių vakarienė. Prie balta staltiese padengto šventinio stalo laužomas kalėdaitis, sujungiantis visus vakarienės dalyvius į vieną Dievo šeimą - taip tradiciją gruodžio 24-osios vakarą susėsti už Kūčių stalo aiškina dvasininkai.

Šventoji Kūčių vakarienė - bene vienintelė tautinė tradicija, kurios laikosi kiekviena lietuviška šeima, nepaisant jos narių pasaulėžiūros ar tikėjimo.

Etnologas Libertas Klimka pastebi, jog ši šventė yra išimtinė, dar išlikusi tradicine forma, daugelis lietuvių ją prisimena ir susėda už bendro stalo. Tai reta proga pabūti kartu, kai namo sugrįžta vaikai, tėvai, sutuoktiniai iš Airijos, Anglijos, Norvegijos, Amerikos.

Kūčios - šeimos šventė, gyvybinga daugiausia baltų kraštuose. Dėkojama Dievui ir gamtai už metų malones ir dosnumą, o artimiesiems - už paramą ir meilę.

Kūčių diena - pasninko, santarvės diena, net besikalbant reikėtų dažniau sakyti ne „aš“, o „mes“. Su kaimynais, jeigu kas būtų apsipykęs, būtina susitaikyti. Reikia apsišvarinti namų vidų, stalą padengti balta linine staltiese, viduryje pastatyti kryželį. Po staltiese šieno pakloti. Šalia kryželio - kalėdaičiai ir paraikyta duona. Nuo jų dalijimosi po maldos bus pradėta šventoji vakarienė.

Šventiniai valgiai tą dieną gaminami iš auginamų ir gamtos dovanojamų gėrybių. Tradiciškai Kūčių vakarienei šeimininkės ruošia 7, 9 arba dažniausiai - 12 valgių, kurie simbolizuoja 12 apaštalų - Kristaus mokinių.

Išskirtinai lietuviškais Kūčių papročiais jų tyrinėtojai laiko kūčiukų su aguonpieniu valgymą. Kūčiukai yra buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir paplitę tik dabartinėje Lietuvoje, pasienyje su Lenkija ir Baltarusijos žemėse.