Klaipėdoje „Momo Grill“ rekomendacijų – daugybė. Kiti chuliganiški, „kaip namie“ restoranai („Ridikai“, „Pankolis“) turi savo gerbėjų, kuriems patinka egzotiškas paprastumas ir brutaliai neoficialus aptarnavimas, o „Momo Grill“ jau turi solidumo reputaciją (tik, sako daugelis, ten brangoka).
Tai ir pasižiūrėsim, ar pelnyta reputacija, ar uostamiesčio žmonės džiaugiasi protingai ir ar tikrai ten taip brangu, kaip sakoma.
Restoranas yra Klaipėdos centre. Ačiū Dievui, kad čia Klaipėda, nes galima automobilį pasistatyti priešais maitinimo įstaigą: mirusio miesto statusas turi savų privalumų. Na, gerai, nemiręs miestas. Tiesiog jame beveik niekas nevyksta ir todėl visiems daug vietos. Bet į „Momo Grill“ patenkame tik iš antro karto: be rezervacijos dažnai staliuko negausi.
Interjeras radikaliai nelietuviškas: ant sienų baltos dailios plytelės kaip vonioje yra ne kiekvienam: gal šiek tiek Manhatano delikatesų parduotuvė ar mėsinė, kur galima ir sumuštinį nusipirkti, o gal madinga kepsninė Brukline. Man tai labai patinka, kaip ir išraiškingi juodi šviestuvai. Vietų nedaug, vos keli staliukai, gal nė trisdešimt žmonių netilptų.
Valgiaraštis trumpas, stalai šiurkštūs, brutalūs, įrankiai surinkti eklektiškai (kai kurie senoviniai, kai kurie naujesni), kaip ir indai, ir tai palieka keistai teigiamą įspūdį. Čia kaip koncerte ar spektaklyje: scenoje viskas šiek tiek kitaip negu paprastai, bet atrodo teisingai. Valgiaraštis išskirtinai trumpas.
Prie duonos kaip užkandžiai paduodama alyvuogės, agurkėliai ir gabalėlis pašteto. Priblokštas nesijaučiu, bet viskas vietoje.
Cukinijos su ožkų pieno sūriu (4,80 Eur) – vienas geriausių daržovių patiekalų, kuriuos esu ragavęs. Kažkada seniai man cukinijos buvo baisiausias įsivaizduojamas patiekalas: jį valgydavau tada, kai nenorėdavau nuvilti šeimininkų. Paskui – galbūt dėl dažnų važinėjimų į Italiją – prie jų pripratau. Čia jos buvo tokios geros, kad padaryčiau neįsivaizduojamą dalyką – ir vėl užsisakyčiau daržovių patiekalą. Aš, nusipelnęs mėsėdis. Pagalvokite apie tai.
Kitas pirmasis patiekalas – silkė su kiaušiniu, virtu be lukšto (4,50 Eur), jau privertė dūsauti. Tinkamai išvirtas kiaušinis, iš kurio išbėga saulėlydžio spalvos trynys, beveik visada gali mane papirkti, ir čia aš esu papirktas.
Puikios silkės gabaliukus mirkau į išbėgusį trynį, kažkodėl prisimenu mėgstamiausią Londono japonų restoraną „Asakusa“, kur į skystą trynį sultinio dubenėlyje mirkiau krevetes, ir, galvoju, viskas čia tik geryn. Gerai, pagrindiniai patiekalai parodys, kas yra kas.
Šamas grietinėlės padaže (11 Eur) buvo rizikingas pasirinkimas. Šamai, kaip ir karpiai, man visada yra nuobodžiausios, beviltiškiausios žuvys lėkštėje. Karpio apskritai nekenčiu (gal todėl, kad giminių pokyliuose visi stebisi, kodėl nenoriu karpio). Kad iš šamo gautum gerą rezultatą (bent jau mano požiūriu), turi būti ne šiaip geras, bet tikrai labai geras virtuvės šeimininkas. Čia rezultatas pribloškia. Čia ne tik geriausiai paruoštas šamas, kokį tik esu valgęs, – tai yra vienas įspūdingiausių žuvies patiekalų, kuriuos esu valgęs Lietuvoje.
Klausiu padavėjo, kokią jautieną jis patartų: sako, ne išpjovą, o stipresnio skonio antrekotą (16,95 Eur). Kaina vilnietišku mastu nedidelė, ypač kai pamatau mėsos gabalą, stebiuosi dar labiau – Vilniuje tikėčiausi už jį sumokėti ne mažiau nei dvidešimt eurų. O dar sako, kad čia brangu. Nebrangu. Na, gal Klaipėdoje kuklesnė perkamoji galia, pagalvoju sau.
Antrekotas burnoje sproginėja skonio intensyvumu. Šalia jo – bulvių pyragas ir sviesto ir riešutų skonio „Portobello“ pievagrybiai. Virtuvės šeimininkas sako, kad jie lietuviški: sakau jums, ir Lietuvoje kai kas užauginama gerai. Galim, kai norim.
Desertas (karštas obuolių pyragas su trupiniais) nenuleido kartelės ir buvo vertas pietums užbaigti, kaip ir puiki kava. Atsilošęs pagalvojau, kad čia viskas gerai. Ne tik kad negaliu nieko prikišti – man labai patiko šis restoranas. Ne, palaukite, man jau seniai niekur Lietuvoje nebuvo patikęs toks restoranas.
Dviese sumokėjome, su pora taurių vyno, 54,95 Eur ir arbatpinigių – taip, manau, Klaipėdoje tikrai galima rasti ir pigiau, bet geriau vargu ar rasčiau.
Taip, šis restoranas būtų vienas geriausių mieste, net jei būtų perkeltas į Vilnių. Klaipėdoje jis neturi konkurentų. Penkios žąsys iš penkių.
