Vilniaus žydė aplenkė laiką: suvožtinius gamino dar prieš karą

Gerokai anksčiau nei išpopuliarėjo vegetarizmas Fania Lewando savo restorane Vilniuje gamindavo vegetariškus patiekalus ir net parašė apie tai kulinarinę knygą. Daugiau nei prieš septyniasdešimt metų F.Lewando iš daržovių gamino tradicinės žydų virtuvės patiekalų versijas ir net vegetariškus „burgerius“ (arba lietuviškai – suvožtinius).

Vegetariškų patiekalų knygą F. Lewando išleido 1938 metais.<br>yivo.org nuotr.
Vegetariškų patiekalų knygą F. Lewando išleido 1938 metais.<br>yivo.org nuotr.
Vilniuje gyvenusios F. Lewando knyga atgijo naujam gyvenimui – neseniai ji išleista JAV.
Vilniuje gyvenusios F. Lewando knyga atgijo naujam gyvenimui – neseniai ji išleista JAV.
Išplitus vegetarizmo idėjoms vegetariški suvožtiniai tapo itin populiarūs.<br>ViDA Press nuotr.
Išplitus vegetarizmo idėjoms vegetariški suvožtiniai tapo itin populiarūs.<br>ViDA Press nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

Jun 8, 2015, 5:59 PM, atnaujinta Jan 20, 2023, 3:26 PM

Nuostabiam šios moters gamintų patiekalų skoniui neliko abejingos tokios įžymybės, kaip tapytojas Marcas Chagallas, palikęs atsiliepimą jos restorano svečių knygoje.

Knyga vos neišnyko

Vegetariškų receptų kulinarinę knygą „Vegetarinės mitybos knyga: 400 receptų, pagamintų vien iš daržovių“ F.Lewando parašė jidiš kalba. Knyga buvo išleista 1938 metais Vilniuje. Joje autorė pateikė 400 vegetariškų valgių receptų, kuriuos ji gamino savo unikaliame ir sėkmingai veikusiame restorane Vilniaus Vokiečių gatvėje.

F.Lewando knyga prekiauta Rytų Europoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo uždrausta, kaip ir dauguma žydiškų knygų, todėl beveik išnyko.

Liko vos keli knygos egzemplioriai. Vienas tokių dailiai iliustruotų egzempliorių saugomas Niujorke veikiančio YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto retų knygų skyriuje. Knygą institutui 1995 metais padovanojo viena pora, aptikusi ją naudotų knygų mugėje Anglijoje ir supratusi leidinio istorinę vertę.

Beje, pats YIVO institutas taip pat susijęs su Lietuva. 1925 metais jis buvo įkurtas Vilniuje, o į Niujorką perkeltas 1940 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

Mėsos valgytojų apsuptyje

Prieš kelerius metus F.Lewando knygą YIVO institute atsitiktinai pastebėjo niujorkietės Barbara Mazur ir Wendy Waxman. Moteris taip sužavėjo knyga, kad jos nusprendė daugiau sužinoti ir apie pačią autorę.

Paaiškėjo, kad F.Lewando buvo ypatinga, savo laikmetį aplenkusi moteris, kuri apie vegetariškos mitybos svarbą suprato gerokai iki išpopuliarėjant vegetarizmo ir veganizmo judėjimams.

XX a. pradžioje Rytų Europoje mėsa žydams buvo pagrindinis maistas, o ji ėmė gaminti vegetariškus patiekalus. Nenuostabu, kad jos gyvenimo būdas daugumai buvo sunkiai suprantamas.

„Šiandien mes suprantame teisingo maitinimosi svarbą, tačiau tuo metu apie tai nebuvo daug kalbama, ypač tarp Lenkijos žydų. Jų virtuvėse dominavę vėdarai, čolentas (tradicinis žydų troškinys, valgomas per šabą) ir įdaryta žuvis („Gefilte fiš“) nebuvo sveikiausi“, – Izraelio dienraščiui „Haaretz“ paaiškino profesorius Efraimas Sicheris, dirbantis Ben-Guriono universitete, Izraelyje.

E.Sicheris yra F.Lewando giminaitis. Ji buvo profesoriaus močiutės sesuo.

Dirbo liukso klasės laineriuose

F.Lewando gimė XIX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Vloclaveko mieste Šiaurės Lenkijoje. 1901 metais šeima emigravo į Didžiąją Britaniją, tačiau Fania liko gyventi Lenkijoje. Ji susituokė su Lazaru Lewando – kiaušinių prekeiviu iš Baltarusijos.

XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje pora persikėlė į Vilnių. Nors sutuoktiniai kreipėsi dėl JAV vizos, jos negavo dėl sužeistos Lazaro kojos.

Vilniuje pora atidarė restoraną Niemieckos (Vokiečių) gatvės 14 name. Restorano svečių knyga įrodo, koks jis buvo svarbus. Tarp parašiusių atsiliepimus yra dailininkas Marcas Chagallas ir poetas Itzikas Mangeris, kuris taip pat aistringai domėjosi valgių gaminimu ir kūrė įvairius receptus.

1936-1939 m. F.Lewando dirbo virtuvės vadove liukso klasės laineriuose, kurie kursavo tarp Lenkijos ir JAV.

Dėl sveikatos ir humaniškumo

1938 metais ji išleido vegetarišką kulinarinę knygą jidiš kalba „Vegetarinės mitybos knyga: 400 patiekalų, pagamintų vien iš daržovių“, kurią pasirašė savo jidiš vardu Fanny Levanda.

Knygos įžangoje kreipdamasi į namų šeimininkes Fania rašė: „Keletas žodžių ir praktinių patarimų: iš profilaktinės pusės (tam, kad apsaugotumėte save ir šeimos narius nuo įvairių skrandžio bėdų ir kitų negalavimų) stenkitės vengti mėsos mažiausiai 3 dienas per savaitę.

Iš humaniškų paskatų: laikantis principo „nežudyk kitų sutvėrimų“, kuris atitinka vegetarizmo judėjimo idėjas, būtų pageidautina mėsą pakeisti vegetariškais patiekalais. Mes, žydai, mėsos nevalgymą laikome išmėginimu ir gedulo ženklu“.

F.Lewando į savo knygą šalia receptų įtraukė straipsnius apie vitaminus ir higieną ( šią informaciją šiuolaikiniai mitybos specialistai vertintų skeptiškai) ir įžangoje pažymėjo, kad vaisiai ir daržovės yra sveikesni už mėsą.

Dabar F.Lewando ir jos šalininkai dabar būtų laikomi lakto-ovo vegetarais. Tokie žmonės valgo kiaušinius ir pieno produktus, bet nevalgo mėsos ar žuvies.

Siūlė vegetarišką suvožtinį

F.Lewando knygoje galima rasti beveik visko – pradedant tradiciniais žydų patiekalais – kugeliu, blynais, kompotu, barščiais, baigiant vegetariškomis mėsos patiekalų – čolento, vėdarų, šnicelio – versijomis.

Pagal knygoje pasiūlytą receptą pabandžiusi pasigaminti šnicelį W.Waxman teigė, kad jis kiek primena šiandien populiarius vegetariškus suvožtinius.

Taip pat čia yra užkandžių, pirmųjų patiekalų, sriubų ir desertų, pagamintų vien iš daržovių ir vaisių, kurie nebuvo tradiciniai žydų virtuvės produktai. W.Waxman teigimu, F.Lewando sudarytas sulčių sąrašas primena šiandienos Tel Avivo sulčių baro valgiaraštį.

Kaip naujienų portalui „Forward“ sakė žydų kulinarinio paveldo istorikė ir F.Lewando knygos vertėja į anglų kalbą Eve Jochnowitz, knygoje yra ir išskirtinių, originalių F. Lewando sukurtų patiekalų. Pavyzdžiui, keptuvėje kepti koldūnai su paskrudintais grybais, pomidorai su daržovių įdaru ar ryžiai su braškėmis.

Knygoje pateiktas ir šis kimštų pomidorų užkandžio receptas: „Iš nedidelių pomidorų išimkite minkštimą ir apkepkite aliejuje su smulkintais svogūnais. Sutarkuokite mažą morką, mažą petražolės šaknį, mažą saliero šaknį. Apkepkite daržoves aliejuje. Gerai viską išmaišykite ir šiuo įdaru prikimškite pomidorus“.

Bandė pabėgti į Vakarus

Išties F.Lewando požiūris į maisto gaminimą buvo tam laikui novatoriškas.

Autorė namų šeimininkėms patarė neišmesti nesuvalgyto maisto, o panaudoti kitiems patiekalams. Ji rekomendavo daržovių nepervirti, kad šios netaptų sriuba.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje F.Lewando du kartus lankėsi Didžiojoje Britanijoje, bandydama susirasti darbą ir pabėgti iš grėsmingomis antisemitinėmis nuotaikomis gyvenusio Vilniaus, bet nesėkmingai.

Naciams užpuolus Sovietų sąjungą 1941 metų birželį ir užėmus to paties mėnesio 24 dieną įžengus į Vilnių, Faina ir Leizeris Lewandos sovietų kareivių buvo suimti, kai bandė pabėgti nuo nacių. Jų likimas nežinomas.

Patiekalus gyrė ir įžymybės

Neseniai knyga buvo išversta į anglų kalbą ir išleista JAV. Naujasis leidimas vadinasi „Vilniaus vegetariška kulinarinė knyga: šviežių daržo gėrybių receptai, iš naujo atrasti ir pritaikyti šios dienos virtuvei“.

Knygos gale sudėtos žinutės, kurias F.Lewando restorano svečiai paliko atsiliepimų knygoje.

„Tai buvo maloni atgaiva“, – rašė I.Mangeris, o rašytojas Yehoshua Perle pasidžiaugė: „Tai nesunaikino mano mažų ir brangių kepenų“.

„Galbūt visuomenė turėtų kitokį požiūrį, jeigu nevalgytų mėsos“, – pastebėjo Shmuelis Vinteris, visuomenės aktyvistas ir pirmojo Varšuvos geto žydų tarybos („Judenrat“) narys.

„Tavo nuostabūs patiekalai visus gali paversti fanatiškais vegetarais“, – teigė svečias iš Maskvos. G.Faynerman iš Niujorko rašė: „Vegetariškas maistas gali būti skanus“.

Tuo tarpu Marcas Chagallas, atvykęs į F.Lewando restoraną iš Rygos, parašė: „Teigiama, kad čia maistas skanus, bet, deja, atvykau su jautriu skrandžiu ir galėjau to maisto paragauti tik truputį. Bet vis tiek buvo skanu“.

Parengė Giedrė Balčiūtė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.