Šis priešais Laisvės paminklą stovintis laikrodis, pavadintas populiariausių latviškų saldainių „Laima“ vardu ir papuoštas jų logotipu, Rygoje buvo pastatytas 1924 metais, kad žmonės žinotų, kiek valandų, ir nevėluotų į darbą.
Vis dėlto, kai 1936 metais jis buvo apklijuotas tuomet žinomiausio Latvijos saldainių gamintojo „Laima“ logotipais, rygiečiai į jį ėmė žvelgti ne tik kaip į laikrodį, padedantį orientuotis laike. Prie „Laimos“ laikrodžio latviai ėmė skirti pasimatymus ir tai daro iki dabar.
Tad nenustebkite, jeigu eidami pro šalį pamatysite prie laikrodžio nekantriai trypčiojantį latvį su gėlių puokšte rankoje. „Satiekamies pie „Laimas“ pulksteņa“, tai yra „Susitikime prie „Laimos“ laikrodžio“ – populiariausia frazė, kurią vienas kitam sako pasimatymą skiriantys Rygos gyventojai.
Kodėl šis laikrodis tapo tokia populiaria pasimatymų vieta? Kaip pasakojo viena mano bičiulė latvė, vietiniai tiki tokiu prietaru: „Jei nori, kad tavo meilė būtų saldi kaip „Laimos“ saldainis, skirk pasimatymą prie „Laimos“ laikrodžio.“
Latviai vertina savo šalyje gaminamus skanėstus ir moka juos išradingai pristatyti, kurdami legendas ir net pagardindami pasakojimus trupučiu mistikos.
Pavyzdžiui, užėjus į Rygos centre esančią Rygos balzamo „Riga Black Balsam“ kavinę ir parduotuvę „Black Magic“ jums bus pažerta daugybė staigmenų.
Kavinė veikia buvusioje vaistinėje, kurioje vaistininkas Abrahamas Kunze XVIII amžiuje sukūrė turbūt žinomiausią latvišką alkoholinį gėrimą, pavadintą Rygos balzamu.
Gėrimą sudarė net 24 skirtingos sudedamosios dalys: uogos, pumpurai, žiedai, natūralus medus, imbieras, balzaminis aliejus ir konjakas. Tiesa, tikslaus recepto latviai neišduoda. Slepia jį, kaip ir „Coca-Cola“ gamintojai savąjį.
Balzamas gaminamas ąžuolinėse statinėse. Pasakojama, kad jo kūrėjas netyčia užlašinęs skysčio ant ąžuolinio stalo. Pirštu per jį perbraukęs ir paragavęs vaistininkas sumojo, kad medis balzamui suteikė ypatingą skonį, tad nusprendė jį gaminti ąžuolinėse statinėse.
Balzamas pardavinėjamas supilstytas į rankų darbo keraminius buteliukus. Tiesa, galima gėrimo nusipirkti taip pat atrodančiame plastikiniame buteliuke. Toks kainuoja pigiau.
Rygos balzamas buvo išrastas kaip vaistas. Teigiama, kad juo buvo išgydyti tuo metu Latvijoje viešėjusios Rusijos carienės Jekaterinos Didžiosios skrandžio skausmai. Neva išgėrusi balzamo carienė pasijutusi taip žvaliai, kad galėjosi šokti. Tiesa, neaišku, ar žvalumo jai suteikė pagerėjusi sveikata, ar alkoholis.
Visą šią istoriją galima išgirsti nusileidus į žvakių šviesa nutviekstą kavinės rūsį, kur, skambant A.Vivaldi „Metų laikams“ jums bus patiekta paragauti skirtingų rūšių balzamo. Tiesa, prieš tai reikės susirasti užslėptas į skliautuotą rūsį vedančias duris.
Latviai žavi sugebėjimais pasakoti legendas ir stebinti. Besiklausant Rygos balzamo atsiradimo istorijos gali pasigirsti stiprus beldimas į uždarytas medines duris ir imti kilnotis lentynose sudėtos knygos. Netikėtas, garsus ir intensyvus beldimas priverčia pašokti nuo kėdės.
„Et, nieko tokio. Tai mūsų vaiduoklis siautėja“, – mirkteli draugiška senoviniais drabužiais apsirengusi kavinės darbuotoja, kuri čia pat, paėmusi tris pagrindines balzamo sudedamąsias dalis: muskatą, imbierą ir alkoholį, greitai sumaišo, kaip pati sako, autentišką Rygos balzamą ir duoda visiems paragauti.
Ragauto balzamo skonio nebeprisimenu. Atmintyje išliko tik kavinėje tvyrojusi atmosfera, kurią ypatingą padarė žvakių šviesa, A.Vivaldi muzika, už medinių durų besiblaškantis vaiduoklis ir paslaptis, kurią saugo seno pastato sienos.
