„Į Gero maisto akademiją šiemet buvo pakviesta virš 140 maisto industrijos profesionalų, kurie vertino šalies restoranus“, – pasakojo akademijos, kuri su partneriais organizuoja šalies restoranų reitingavimą, įkūrėjas Linas Petrukaitis.
Geriausi Lietuvos šefai, restoranų savininkai, apie industriją rašantys blogeriai ir žurnalistai, someljė, įžvalgiausi pietautojai ir vakarieniautojai bei kiti industrijos ekspertai vertino restoranus visoje Lietuvoje.
Tokie rinkimai, suvieniję didžiąją dalį maisto industrijos profesionalų, mūsų šalyje vyksta pirmą kartą, tačiau pasaulyje tai yra jau sena tradicija. O kai kurios šalys turi savo restoranų reitingus.
Vertinamas ne tik restoranų maistas
Kiekvienam Gero maisto akademijos nariui buvo suteikta balso teisė. Akademijos tikslas – kompetentingus maisto industrijos žmones sujungti vieningam balsavimui.
Tarp balsuojančiųjų buvo ir gerai žinomų maisto industrijos ekspertų: konditeris Ali Gadžijevas, kulinarinių knygų autorės Agnė Jagelavičiūtė ir Beata Nicholson, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos valdybos narys ir šefas Deivydas Praspaliauskas bei kiti.
Taip pat šalies restoranus vertino ir daugybė kitų industrijos profesionalų, kurie jau daug metų dalyvauja šalies restoranų versle: Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius, žurnalo „Geras skonis“ vyr. redaktorė Rasa Ščeponienė, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius ir „Vyno klubo“ steigėjas Arūnas Starkus, LVRA valdybos narė Laura Čepukaitė ir kiti.
Remiantis visų akademijos narių balsais šiuo metu yra sudarinėjamas 30 geriausių šalies restoranų sąrašas, kurį audituos audito ir mokesčių konsultacijų įmonė „FMG“. O visi akademijos nariai pasirašė „sąžiningo balsavimo pažadą“, draudžiantį balsuoti už savo ar susijusių asmenų restoranus, vertinti nelankytas vietas.
Sudarant geriausių šalies restoranų reitingą labiausiai buvo vertinamas restoranų maistas ir kaip jis yra patiekiamas. Balsuojant buvo atsižvelgta į patiekalų savitumą, originalumą, kompleksiškumą, maisto produktų kokybę, kilmę ir šviežumą, skonių suderinamumą, kūrybiškumą, kainos ir kokybės santykį.
Taip pat buvo vertinami restoranų gėrimų meniu, aptarnavimo kokybė (elgesys su klientu, paslaugumas, rezervacijos galimybė, pasitikimas ir kt.) ir aplinka (patyrimas, estetika, dermė su reprezentuojama virtuve, švara, tvarka, jaukumas).
Projekto nauda šaliai ir perspektyvos
„Inicijuodami „30 geriausių restoranų“ projektą norime paskatinti visus atrasti savo mėgstamus skonius bei eksperimentuoti – ir renkantis restoraną, ir išbandant naujus maisto ir gėrimų derinius. Tikimės, kad 30 geriausių restoranų sąrašas kasmet bus atnaujinamas ir padės visiems maisto gurmanams (ir ne tik jiems) atrasti naujas vietas ir mėgautis maistu, kurį rekomenduoja maisto profesionalai“, – sako projekto iniciatorius „Švyturio-Utenos alaus“ daryklos generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
30 geriausių restoranų projektas ne tik vienija maisto industrijos žmones, atranda šalies viešojo maitinimo perlus, bet ir siekia tapti kokybišku, patikimu bei kūrybišku gidu visiems gero maisto mėgėjams.
Projektą organizuoja Gero maisto akademija kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija, žurnalu „Geras skonis“ ir projekto iniciatoriumi „Švyturys – Utenos alus“.
