Kelionės padeda grįžti į save, apsvarstyti vertybes ir su naujomis jėgomis žengti į priekį. Tuo įsitikinęs garsus muzikantas L.Adomaitis.
Vyras užtikrino, kad svečiuojantis toli nuo Lietuvos vienas iš malonumų – atrasti vietos kulinarijos šedevrų ir pasilepinti nauju skoniu.
– Viešuose kelionių dienoraščiuose esate aprašęs, kaip Vietname ragavote vietos gyventojų pasiūlytos kalnų ryžių samanės, Malaizijoje – keptos rajos. Kokiais dar egzotiškais patiekalais mėgavotės?
– Vietname labai patiko ant žarijų kepta krokodiliena, o Karibuose gyvenantys indėnai nustebino jūrų sraigių troškiniu ir omarų sriuba su kokosų piene virtais ryžiais. Šių metų kelionė į Mauricijų mus supažindino su egzotiškais Viktorijos ananasais – jie maži ir labai saldūs. Paragavus Viktorijos ananasų į įprastus nesinori net pažiūrėti.
– Keliaudamas iš virtuvės meistrų stengiatės išgauti kulinarijos paslapčių?
– Žinoma, įdomu pasisemti patirties iš įvairių pasaulio virtuvių meistrų. Vietname Irma netgi išklausė maisto ruošimo kursus.
Buvo įdomu sužinoti, kas Azijoje su kuo tinka, kodėl tas smirdantis žuvų padažas turi stebuklingų galių atskleisti patiekalų skonį, kokią reikšmę maistui turi apdorojimo būdas, temperatūra, produktų deriniai. Apie tai galėčiau pasakoti ne mažiau nei 22 straipsniams.
– Laikote save gurmanu?
– Tikrai taip. Maisto kultūra mums su žmona Irma labai svarbi.
– Ar pats bandėte ruošti pagal svečių šalių meistrų receptus?
– Taip. Ir turiu prisipažinti, kad visai neblogai sekasi.
– Kokio patiekalo neišdrįstumėte paragauti?
– Neišdrįsau ragauti svirplių, žiogų, tarakonų, sliekų ir visokių kirmėlių. Šie dalykai populiarūs Azijos šalyse, bet, matyt, mano fantazija per daug laki, kad įstengčiau paragauti vabalo ar kirmino.
– Iš tolimų kelionių parsivežate prieskonių, maisto produktų?
– Iš Mauricijaus parsivežėme stebuklingu vadinamą noni (citrinlapės morindos vaisius). Šie vaisiai gydo daugybę ligų, be to, juos sveika valgyti profilaktiškai.
Šįmet pats sudaiginau noni, nors daug kas sakė, kad mūsų klimato juostoje tai neįmanoma. Tikiuosi, kad mūsų jaukiuose namuose užaugs medis.
– Ar dažnai sukatės namų virtuvėje?
– Tikrai dažniau negu žmona. (Juokiasi.) Man maisto ruošimas yra tarsi antroji muzika, o virtuvė – antroji įrašų studija, kurioje tampu maisto prodiuseriu.
– Namuose turite kulinarijos knygų?
– Nesinaudoju jomis, nes ruošiu tai, ką esu ragavęs ar matęs. Irma mėgsta pavartyti kulinarijos knygas. Prisipažinsiu, kad jos atrasti receptai mane maloniai stebina.
Naujausias jos fantastiškas atradimas – migdolų miltų keksai. Tai sveikuoliams skirtas desertas, kuriame nė gramo cukraus. Galima liežuvį praryti, kaip skanu.
– Kuo vaišinate svečius?
– Gardžia kava arba iš svečių šalių parsivežta arbata.
– Ar turite išskirtinį patiekalą?
– Ne kartą gyriausi mėgstama pomidorų sriuba su karališkosiomis krevetėmis ir juodaisiais ryžiais. Šį patiekalą galėčiau paruošti užsimerkęs.
Mėgstu kepti tuną. Dažniausiai pagal Panamos indėnų receptą – žuvis kepama vos kelias minutes. Taip paruošto tuno skonis tobulas.
– Kas jus geriausiai atgaivina karštą vasaros dieną?
– Vanduo. Labai vertinu vandenį ir jo stebuklingas galias. Jis ir atgaivina, ir pamaitina.
Džiaugiuosi, kad mes, lietuviai, gyvename tokioje klimato juostoje, kur tiek daug gėlo, tyro vandens.
Keptas tunas su juodaisiais ryžiais
Reikės: 200 g šviežio tuno, kokosų aliejaus, 100 g juodųjų ryžių, 3–4 pomidorų, druskos, pipirų, žaliosios citrinos.
Žuvį dvi minutes kepkite ant grotelių arba įkaitintoje keptuvėje su trupučiu kokosų aliejaus, tuomet apverskite ir dar pakepkite dvi minutes. Pakepinkite pusiau perpjautus pomidorus.
Tiek tuną, tiek pomidorus druska ir pipirais pagardinkite tik sudėję į lėkštę.
Prie tuno tinka virti juodieji ryžiai, keli griežinėliai žaliosios citrinos. Galima patiekti ir įvairių daržovių.
