Už keleto žingsnių jaunų miestiečių pora nagrinėja kreida ant juodos lentos surašytą meniu neapsispręsdami, ko labiau norėtų – ispaniškos paelijos su midijomis ir baltaisiais moliuskais ar aluje virto aštuonkojo su mėlynųjų bulvių piurė.
Gastronominis gyvenimas keliasi į gatves
Tokius vaizdus jau galima išvysti ne tik Romos ar Barselonos, bet ir Lietuvos didmiesčių centruose. Skirtingų virtuvių gausa išsiskiria jau kelerius metus Vilniuje veikiantis ir šiemet Kaune startavusi iniciatyva „Open Kitchen“, visi vasaros muzikos festivaliai. Tuo pasižymėjo ir neseniai vykusi „Aludarių diena“ Klaipėdoje.
Restoranų ir gėrimų atstovų teigimu, tai – tarsi savotiškas pastaraisiais metais per Lietuvą besiritančios maisto kultūros revoliucijos atspindys, puikiai iliustruojantis pokyčius miestietiško maisto ir gėrimų scenoje.
„Per porą-trejetą pastarųjų metų Lietuvoje viešojo maitinimo, maisto vartojimo srityje įvyko savotiškas sprogimas. Viena po kitos ėmė materializuotis šiuolaikiškos, kokybiškos ir originalios virtuvės idėjos. Pokyčius galima kone fiziškai pajusti vaikštant miestų gatvėmis – ypatingai sostinėje, kur praktiškai kas savaitę atsidaro po naują restoranėlį, kavinę, gastrobarą ar maisto furgoną“, – sako viena iš sostinės gyventojų pamėgto maisto furgono „Juokiasi puodas“ įkūrėjų Lina Klimašauskienė.
Pastaruoju metu itin išpopuliarėjusių maisto furgonų (angl. food truck) reiškinys yra viena iš minėtos maisto revoliucijos pasekmių, o kartu ir vienas jos variklių. Pirmiausiai kaip pigaus ir greito maisto alternatyva atsiradę JAV miestuose šiandien maisto furgonai stebina originaliomis idėjomis ir kūrybišku požiūrių į tradicinį greitą maistą daugelio Vakarų didmiesčių madingiausiuose rajonuose.
Lietuviai, regis, nenori atsilikti ir originalų gatvės maistą siūlančius furgonus bei kioskus ant ratų į dienos šviesą leidžia vieną po kito. Net ir įprasti restoranai vis dažniau atidaro savo mobilias, į bet kurią vietą nukeliauti galinčias versijas. Tokių keliaujančių virtuvių Lietuvoje šiandien jau išties nemažai. Rengiami ir jų festivaliai, į vieną vietą po atviru dangumi, sutraukiantys skirtingo maisto gamintojus ir mėgėjus.
„Gatvės maistas Lietuvoje šiandien populiarėja labai sparčiai. Šią tendenciją stebiu iš arti, kadangi prisidedu prie jau ne pirmą vasarą įgyvendinamos „Open Kitchen“ iniciatyvos – savotiškos kavinių ir restoranų mugės po atviru dangumi Vilniuje, Tymo kvartale.
Palyginti su praėjusiai metais joje dalyvaujančių restoranų ir kavinių skaičius išaugo 3-4 kartus. Jų siūlomo maisto įvairovė taip pat vis didesnė. Jei prieš keletą metų matėme savotišką picerijų bangą, vėliau itin populiarūs tapo „burgeriai„, tai šiandien maisto furgonai jau siūlo praktiškai viską – nuo azijietiškų iki meksikietiškų patiekalų, įvairių egzotiškų sumuštinių, užkandžių ir sriubų“, – pasakojo L.Klimašauskienė.
Gėrimai taip pat žengia į naujas teritorijas
Koja kojon su naujausiomis maisto kultūros tendencijomis, panašu, žengia ir gėrimų pasaulis. „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių aludario Andriaus Bagdzevičiaus teigimu, keičiasi ne tik tai, kokį alų lietuviai ima vertinti, bet ir kaip jį vartoja. „Alaus bokštai“ – litriniai bokalai ir kepta duona, anot jo, jau nėra tai, kas apibūdina alaus pasaulį.
„Į gerą alų imama žiūrėti kaip į svarbų valgymo patirtis praturtinantį elementą. Žmonės pradeda atrasti, kad kartais alus gali būti ne ką prastesnis gero maisto palydovas nei vynas. Tam tikromis vertybėmis, istorija įkrautą alų ima įsileisti ir platesnis kultūrinis laukas. Lankytojams jau nėra keista, kai alus gurkšnojamas meno renginių, kino festivalių atidarymuose. Kita vertus, alus puikiai randa vietą ir alternatyvioje, urbanistinėje aplinkoje, loftuose, nenublizgintose erdvėse, į kurias, beje, vis dažniau keliasi ir kultūrinis veiksmas“, – pažymi A.Bagdzevičius.
Pasak jo, Lietuvoje jau nesvetimos vakaruose jau populiarios šiuolaikinės aludarystės tradicijos, o paprastu lageriu šiandien įtiksi toli gražu ne kiekvienam vartotojui.
„Panašu, kad žengiame į maisto ir gėrimų kultūros aukso amžių, kai norintys eksperimentuoti su skoniais, turi puikias sąlygas tai daryti. Savo ruožtu vartotojai gali atrasti daugybę įdomių skonių ir patirčių. Ši susidomėjimo skoniais banga Lietuvoje yra formuojama bendresnių pasaulinių tendencijų, kai bet kurioje srityje labiausiai imamas vertinti kūrybiškumas, naujos idėjos ar būdai naujai interpretuoti senas, unikalumas bei individualumas. Manau, būtent šie impulsai veda pirmyn visą maisto ir gėrimų pasaulį“, – sako „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių aludaris A.Bagdzevičius.
Į priekį stumia įvairovė ir eksperimentų dvasia
L.Klimašauskienė priduria, kad didėjanti įvairovė bei vis augantis jos poreikis lemia sparčiais žingsniais į priekį žengiantį viešojo maitinimo sektorių ir jo kultūrą šalyje.
„Žmonės šiandien nemažai keliauja, pamato, pabuvoja įdomesnėse vietose ir paragauja įvairesnio maisto. Visa tai įkvepia ir namuose ieškoti ar pačiam pamėginti padaryti kažką nauja, atrasti naujas nišas.
Tam palankus ir augantis mažų autentiškų šeimos restoranėlių ar kavinių patrauklumas, vartotojų teikiamas prioritetas smulkaus verslo įstaigoms, kur maistą gamina jos savininkai ar įkūrėjai, dirbantys ne tik dėl pinigų, o todėl, kad mėgsta tai, ką daro“, – įsitikinusi L.Klimašauskienė.
Tuo metu antrus metus iš eilės „Aludarių dienoje“ dalyvavusio ispaniško maisto restorano „Tapas“ vienas iš įkūrėjų Vytautas Verkauskas sutinka, kad vienas esminių per pastaruosius keletą metų Lietuvos maisto ir restoranų kultūros kraštovaizdyje įvykusių pokyčių yra tas, jog lietuviai ėmė daug labiau domėtis maistu, jį suprasti, o iš užsienio parsivežama patirtis leido atsirasti daug platesnei ir įdomesnei restoranų bei kavinių pasiūlai.
„Šiandien Lietuvoje, manau, vyksta tai, kas Vakarų Europoje vyko prieš 30-40 metų, kai virtuvės šefai ėmė žengti nepramintais takais, ieškoti naujų kampų tradiciniams patiekalams ir receptams, gaminant siekti įdomesnio, neortodoksiško rezultato. Tuo metu plito vadinamasis nouvelle cuisine judėjimas, atsirado fusion virtuvės koncepcija, pradėta kalbėti apie tokius dalykus kaip molekulinė gastronomija.
Panaši eksperimentavimo, noro sukurti kažką unikalaus ir autentiško dvasia, sakyčiau, šiandien vis labiau juntama didžiųjų Lietuvos miestų restoranų scenoje“, – sako V.Verkauskas, apibūdinantis savo restoraną kaip pietietišką virtuvę su šiaurietišku akcentu.
Kitas šiandien Lietuvoje vykstančios maisto ir restoranų kultūros revoliucijos ypatumas, virtuvės šefo manymu, yra didėjančios pasiūlos vis labiau lepinamų klientų noras valgyti vietose su tam tikra legenda ar koncepcija. Maži restoranėliai su istorija, V.Verkausko įsitikinimu, šiandien, bent jau sostinėje, yra tai, ko ieško klientai.
„Vartotojai nori autentiškos patirties, kuri prasideda gerokai anksčiau nei paragaujamas pirmasis patiekalas. Garsai, vaizdai, aplinka, žmonės, kvapai – visa tai yra sudedamosios patirties dalys, kurioms reikalingas dėmesys ir kurių kiekviena gali lemti kliento pasitenkinimą.
Suvokimas, kad žmonės į restoraną užsuka ne tik numalšinti alkio, bet ir gerai praleisti laiko, yra viena iš progresyvios maisto ir restoranų kultūros apraiškų“, – sako vienas iš restoraną „Tapas“ įkūrusių virtuvės šefų.
