Kūčios tada ir dabar: ar mūsų stalas vis dar panašus į protėvių?

Balta, tik kartą per metus ištraukiama staltiese užtiestas ir tiesiog lūžtantis nuo gana kasdieninio maisto – taip atrodė mūsų protėvių Kūčių stalas.

Tradicinė kūčia retai atsiranda ant dabartinių lietuvių Kūčių stalo, o be reikalo.<br>„Bernelių užeigos“ nuotr.
Tradicinė kūčia retai atsiranda ant dabartinių lietuvių Kūčių stalo, o be reikalo.<br>„Bernelių užeigos“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 1, 2016, 9:02 PM, atnaujinta Feb 10, 2018, 1:17 AM

Ant šio stalo šiukštu negalėjo būti ne tik mėsos, kiaušinių ar pieno produktų, bet taip pat ir peilių. Juos slėpta todėl, kad akivaizdžiai padėtas ir lengvai pasiekiamas aštrus daiktas nebūtų griebtas kivirčo metu ir neprišauktų nelaimės. Štai kodėl visas maistas ant Kūčių stalo būdavo patiekimas suraikytas.

O maisto, anot žinomos etnologės ir tautosakininkės Gražinos Kadžytės, būta tiek, kad jo pakaktų ne tik aplink Kūčių stalą susėdusiai šeimai pavalgyti, bet ir pavaišinti netikėtiems svečiams, ar tą vakarą mus aplankančioms mirusių protėvių vėlėms.

Atsisakyti prabangos ir susitaikyti

Kūčios buvo savotiška nuo lapkričio 29 dienos iki Šventų Kalėdų trukusio advento pasninko kulminacija. Šiais laikais tik retas ryžtasi kone visą mėnesį nevartoti jokių gyvūninės kilmės produktų, kaip to reikalauja tradicija. Tačiau bent vieną dieną, tai yra per Kūčias, nuo mėsos, pieno ar kiaušinių valgymo stengiasi susilaikyti visi, net ir netikintys.

Tad kodėl per Kūčias negalima valyti gyvūninės kilmės produktų?

Archeologas, gastronominio paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, daktaras Rimvydas Laužikas portalui lrytas.lt pasakojo, kad pasninkavimo prasmė buvo dvasiškai apsivalyti, atsisakant prabangos. Kažkada mėsos, pieno produktai laikyti vienais prabangiausių. Todėl per adventą rekomenduota jų atsisakyti.

G.Kadžytė turi ir kitą paaiškinimą – per Kūčias žmonės stengdavosi susitaikyti su visais, kuriuos prisijaukino ir už kuriuos tapo atsakingais – su gyvūnais, augalais. Bent dieną per metus atsisakydami gyvūninės kilmės produktų mes tarsi duodavome savo gyvulėliams ženklą, kad nesame jų priešai ir esame nusiteikę gyventi taikiai.

Tą santarvę su gyvūnais simbolizavo ir papročiai – juk ant Kūčių stalo atsirasdavo ne tik žmonių, bet ir gyvulių maistas, tai yra, šienas. Dedami savo patiekalus ant šieno protėviai per Kūčias tarsi simboliškai pasidalindavo maistu su gyvūnais.

Be to, šienas, kuriuo kitądien šerti gyvuliai, per Kūčias būdavo pabarstomas žmogišku maistu: kūčiukais, riešutais.

Etnologės nuomone, Kūčias galima laikyti savotiška Padėkos diena – kur kas senesne už amerikiečių nacionalinę šventę. Juk tądien mes turėtume padėkoti už viską, ką turime.

Kad dar dugno nesimatytų

Taigi, kaip atrodė mūsų protėvių Kūčių stalas?

Anot etnologės G.Kadžytės, Kūčių patiekalai visada būdavo patys paprasčiausi ir kasdieniniai, bet simbolizuodavę šeimos pilnatvę.

Ant stalo būdavo dedami javų patiekalai – tai, ką gauname iš tėvo rankų, mamos valdas primindavę valgiai iš daržovių, taip pat vaikų ir senelių surinktos miško gėrybės ir riešutai. Taigi patiekalais tarsi būdavo įprasminamas visų šeimos narių darbas.

„Ant Kūčių stalo pačių patiekalų buvo nedaug, bet jų buvo didelė įvairovė. Visai šeimynai reikėdavo paragauti patiekalų iš kiekvieno dubenėlio, bet palikti maisto tiek, kad dugno dar nesimatytų. Likęs maistas būdavo per naktį paliekamas protėviams, kurių buvo šimteriopai daugiau“, – paaiškino G.Kadžytė.

Kūčių barščiai su silke

Per Kūčias valgyti ir barščiai. Savo tinklaraštyje „Lietuvos kulinarinis paveldas“ dr. R.Laužikas pateikė ūkininko barščių, ruoštų iš specialaus raugo su silke ir baravykais receptą.

Raugui reikia:

1 svaro (apie 400 g) ruginių miltų;

1 svaro (apie 400 g) ruginių sėlenų;

2 galvučių česnako;

4 kriaukšlių džiovintos juodos ruginės duonos;

1/2 kibiro (apie 6 litrus) vandens.

Žinoma, visų šių produktų kiekį galima ir perpus sumažinti.

Rauginama būdavo iki 5 dienų, priklausomai nuo temperatūros.

Taigi, barščiams su silke ir baravykais reikia užkaisti 1,5 gorčiaus (apie 4,5 l) šio raugo, per pusę atskiesto vandeniu. Tada įdėti 20 džiovintų baravykų, druskos, pipirų, lauro lapelių ir virinti, kol baravykai pasidarys minkšti, juos išimti ir smulkiai supjaustyti.

Tada pusę skysčio nusemti į dubenį ir jį ataušinti. Po to į puodą sudėti2 išvalytas (be galvos ir vidurių), bet nepjaustytas silkes.

Kaitinti, bet neleisti užvirti. Vos barščiams pradėjus „viruliuoti“, užgesinti šį karštį ataušusiu grybų sultiniu iš dubens.

Kai visas sultinys iš dubens bus jau supiltas į puodą, silkę reikia išgriebti (ji, kaip atsimename, bus valgoma atskirai). Tada į barščius sudėti pjaustytus baravykus, įmaišyti saują miltų ir dar pavirinti.

Tie, kas mėgsta, gali įdėti dar ir smulkiai pjaustytų raudonųjų burokėlių.

Ypatingas ritualinis patiekalas

Ypatingas ritualinis Kūčių valgis buvo šiais laikais jau kiek primiršta kūčia.

Kaip savo tinklaraštyje rašė dr. R.Laužikas, žodis „kūčia“, kuriuo vadinta ir pati Kalėdų išvarkarių šventė, Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės erdvėje yra žinomas nuo XI-XII amžių. Kildinamas jis iš graikų kalbos žodžio „kukkia„, kas reikštų pupas.

Kūčios, kaip žirnių, kviečių ir medaus patiekalo receptas yra vienas seniausių lietuviškų receptų, žinomų iš seniausios rankraštinės knygos lietuvių kalba – 1573 metų Volfenbiutelio postilės“, – tinklaraštyje „Lietuvos kulinarinis paveldas“ pastebi istorikas.

Dr. R.Laužikas pridūrė, kad panašaus patiekalo receptas pateikiamas ir Gotthardo Friedricho Stenderio 1789 metų Latvių kalbos žodyne. Čia žodžiai „kuhki“ arba „kuhtschi“ aiškinami kaip „drauge išvirti kviečiai ir žirniai“, o „kuhku wakkars“ kaip „Kalėdų išvakarės, kai valgomas toks patiekalas“.

Istorikas pateikė ir tradicinės kūčios receptą, su kuriuo siūlome susipažinti ir lrytas.lt rubrikos „Skonis“ skaitytojams.

Reikės:

Stiklinės mirkytų virtų kviečių grūdų;

0,5 stiklinės mirkytų virtų neskaldytų žirnių;

0,5 stiklinės sumaltų aguonų;

3 šaukštų medaus.

Išvirtus kviečius ir žirnius sumaišykite su maltomis aguonomis bei medumi.

Kūčia valgoma, užsigeriant aguonpieniu.

Kas populiaru šiais laikais?

Taip atrodydavo mūsų protėvių Kūčių stalas. O koks gi jis yra dabar? Apie tai pasiteiravome prekybos tinklo Iki viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės.

„Kalbant apie šventinį laikotarpį apskritai, tai savo pirkėjus galime skirstyti į dvi kategorijas: tuos, kurie laikosi tradicijų ir šventiniam stalui ruošia įprastus patiekalus ir tuos, kurie visada nori atrasti kažką naujo ir šventinis laikotarpis jiems ne išimtis.

Žinoma, prie Kūčių stalo susirenka visa šeima, dažniausiai kelios kartos, todėl joms įprastus patiekalus gamina daugelis.

Taip pat nemaža dalis pirkėjų renkasi ir jau IKI kulinarijos skyriuje paruoštus patiekalus. Pavyzdžiui, šventiniu laikotarpiu maždaug 50 proc. padidėja gaminių iš žuvies, ypač silkės patiekalų, pardavimai.

Populiariausia išlieka silkė su svogūnais ir silkė pataluose. Kaip visada, ant stalo keliauja daugiau ir tradicinės baltosios mišrainės bei salotų su burokėliais – jų pardavimai išauga apie 40 proc.“, – pastebėjo prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė B.Čaikauskaitė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.