Lietuvoje, nors vyno švenčių istorija kur kas trumpesnė, pirkėjai vertina vyno natūralumą ir iš vietos vaisių bei uogų gaminamo vyno tradicijas. „Anykščių vyno“ technologės Jūratės Žiukienės teigimu, žmonės domisi tradiciniais ir naujais skoniais, ir ant stalo patiekia natūralius vietinius vynus.
Žemiau pateikiame pasaulio vyno festivalių ir švenčių sąrašą. Įspėjame – perskaičius gali kilti noras bemat pakuotis lagaminus.
Jauno vyno šventė Prancūzijoje
Trečiasis lapkričio ketvirtadienis jau seniai yra pažymėtas kiekvieno save gerbiančio vyno žinovo kalendoriuje. Būtent tada pradedama prekiauti iš jaunų, rūgštele pasižyminčių Gamay Noir vynuogių pagaminto Beaujolais (liet. Božolė) vynu. Šis ryškaus skonio ir netgi įžūloko aromato vynas gaminamas supaprastintos fermentacijos būdu, tad yra ragaujamas dar tais pačiais metais, kada buvo nurinktos jo vynuogės. Beaujolais vyno diena 1970-aisiais net užsitarnavo vietą tarp Prancūzijos nacionalinių švenčių, ir, kai kurių teigimu, prancūzų yra laukiama labiau nei Naujieji metai.
Božolė regione, Burgundijos regiono pietuose, nuo kurio ir kilo šio vyno pavadinimas, lapkritį vyksta per 100 festivalių, skirtų Beaujolais vynui. Kai kurie iš jų tęsiasi po kelias ir daugiau dienų, o garsiausiame jų – „Les Sarmentelles“ – degustatoriai varžosi dėl savito prizo – vyno kiekio, prilygstančio nugalėtojo svoriui. Šį aštrų, kasmet vis kitokį aromatą turintį vyną patariama išgerti per kelis mėnesius.
Beaujolais diena minima ir Lietuvoje – įvairūs restoranai ir vyninės dažnai vidurnaktį iškilmingai atkemša šviežiai pagaminto vyno butelius.
Haro festivalis Ispanijoje
Jeigu Prancūzijos elegancija yra ne jums, galite nuvykti į šiaurinės Ispanijos Riochos regione esantį Haro miestelį. Ten birželio 29-ą kasmet vyksta tūkstančius žmonių sutraukiantis pilstymosi vynu festivalis. Vienintelis organizatorių pageidavimas – kad dalyviai vilkėtų balta apranga, kurios nebijotų sugadinti. Mat ši bemat nusidažo rausvai mėlyna spalva, nes festivalio dalyviai vieni kitus it pašėlę pilsto vynu ne tik iš vandens pistoletų, bet ir iš kibirų bei vynmaišių. Galbūt dėl to Haro šventė dažnai lyginama su kitu žymiu Ispanijos maisto festivaliu – Tomatina, kurio metu dalyviai maudosi raudonų pomidorų tyrės jūroje.
Aktyvi Haro šventė skirta paminėti Petro ir Povilo (isp. Pedro y Pablo) vardo dieną, ir, kaip teigiama, kilo nuo dar 13 amžiuje įsiplieskusio ginčo dėl žemės. Miestelio meras, jodamas ant žirgo, palydi šventės dalyvius ant vietos kalvos, ant kurios ir vyksta „mūšis“. Dieną laistęsi vynu, vakare dalyviai tradiciškai patraukia į miestelio barus ir restoranus degustuoti vyno ir šokti. Festivalis kasmet pritraukia daugiau nei 9 tūkstančius smalsuolių, kurie išlieja apie 130 tūkstančių litrų įvairaus raudono vyno.
Porto festivalis Portugalijoje
Prie Douro upės ir Atlanto vandenyno įsikūręs senasis Porto miestas Portugalijoje garsėja savo ypatingais vynais, ypač – spirituotu portveinu. Portą supa Vihno Verdes regionas, pasižymintis idealiomis vynuogių auginimo sąlygomis. Portugalai vyną spirituodavo siekdami jį išlaikyti kuo ilgiau nesugedusį, tad kelionės tikslą turtingo ir saldaus kvapo portveinas kartais pasiekdavo tapęs beveik brendžiu. Šiam vynui ir skirtas kasmet patį vidurvasarį vykstantis Porto vyno festivalis.
Įspūdžiais apie vyno skonį besidalinančių festivalio dalyvių ašimi tampa Douro upė, aplink kurią vyksta įvairūs festivalio renginiai: praktinės vyno gamybos pamokos, maisto ruošimo demonstracijos, šefų „dvikovos“, bei įvairias smulkmenas siūlanti mugė. Dalyviai prie siūlomo maisto gali derinti ne tik portveiną, bet ir kitą žymų šio regiono vyną – Vinho verde, išsiskiriantį savo žalsva spalva bei vaisių ir gėlių poskoniu.
Naujų tradicijų Australijos vyno festivaliai
Tolimojoje Australijoje, kaip ir JAV, vyno šventės dažnai derinamos su maisto festivaliais. Juose karaliauja skonis: dalyviai švenčia gero maisto kultą ir ieško geriausiai patiekalą papildančio vyno rūšies. O Australijoje jų netrūksta: šalies pietuose bei Tasmanijos saloje esantys vynuogynai brandina itin aukštos kokybės uogas. Tarp jų – mums geriau pažįstamas Cabernet Sauvignon, Merlot, Chardonnay, arba išskirtinai šiam žemynui būdingas Cienna ar Tarrango uogas.
Daugiausia lankytojų Australijoje sulaukia McClareno slėnio, Tasmanijos, Sidnėjaus vyno ir maisto festivaliai. Daugelis jų dalyviams siūlo ramią ir jaukią nuotaiką. Ją kuria maisto degustacijos, šviežių ir brandintų vynų parodos, mugės, ir paskaitos apie vyno istoriją bei gamybą. Nors daugelis Australijoje rengiamų vyno festivalių skaičiuoja tik pirmą dešimtmetį, savo idiliška nuotaika jau yra spėję užsitarnauti vyno mėgėjų pagarbą ir ištikimybę.
Lietuviškas vynas vertas susidomėjimo
Lietuvoje dešimtis tūkstančių žmonių pritraukiančių vyno festivalių neturime, tačiau daugiau nei dešimtmetį kiekvienais metais šurmuliuojančios „Vyno dienos“ skinasi kelią ir tituluojamos kaip didžiausia vyno paroda Baltijos šalyse.
Kaip ir vyno švenčių, taip ir susidomėjimas vietine produkcija mūsų šalyje auga. Bendrovės „Anykščių vyno“ technologės J.Žiukienės teigimu, žmonės domisi tradiciniais ir naujais skoniais, ieško ragavimo patirčių. „Taip ant mūsų stalo grįžta ir natūralūs vietiniai vynai – juodųjų serbentų, aronijų, net nuo seno mūsų kraštui įprastas obuolių vynas atrandamas iš naujo“, – teigė pašnekovė.
Anot J.Žiukienės, niša lietuviškam, o gal net visų Baltijos šalių maisto festivaliui, kuriame būtų galima sužinoti ir apie vyno ir maisto derinimą, egzistuoja. „Lietuviai domisi ne tik gėrimais, bet ir įvairių pasaulio šalių maistu. Artimųjų rytų, Pietų Amerikos virtuvių skoniai dar tik įsitvirtina lietuvių paletėje, o informacijos apie tokių virtuvių patiekalų derinimą su vynu galėtų būti ir daugiau“, – teigė „Anykščių vyno“ technologė.
