Kalėdos tada ir dabar: nuo šaltienos torto iki lašišos karpačo

Per šventas Kalėdas lietuvių stalas nuo maisto gausos lūžta ne tik šiais laikais. Mūsų protėvių Kalėdų stalas būdavo irgi gausiai nukrautas vaišėmis. Ir ko tik ant raštuota staltiese užtiesto Kalėdų stalo nebūdavo: nuo žuvies, mėsos patiekalų iki saldumynų.

Mūsų protėviai stalą papuošdavo šaltiena.<br>T.Bauro nuotr.
Mūsų protėviai stalą papuošdavo šaltiena.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 17, 2016, 10:50 PM, atnaujinta Dec 14, 2021, 9:30 AM

Jau ant mūsų protėvių stalo būdavo galima rasti ir egzotinių produktų. O šiuolaikinės šeimos ant Kalėdų stalo deda ne tik baltą mišrainę, keptą karpį, bet ir jūros gėrybes ar avokadais gardintus patiekalus.

Tad kuo gi panašus ir kuo skiriasi protėvių Kalėdų stalas nuo šių dienų žmonių?

Stalo puošmena – šaltiena

Žinoma etnologė Gražina Kadžytė, pastebėjo, kad mūsų protėvių Kalėdų vaišės kažkiek primena dabartinių lietuvių šventinius patiekalus. Tik pasiruošti didžiausioms metų šventėms šiais laikais užtrunka gerokai trumpiau – juk įvairių pusgaminių ar net paruoštų patiekalų galima nusipirkti prekybos centruose. O kadaise žmonės Kalėdoms ruošdavosi net kelias dienas.

Po griežto pasninko ir Kūčių seniau per Kalėdas žmonės valgydavo itin sočiai. Ant stalo būdavo galima išvysti ir šerno kumpį, ir sumedžiotus zuikį, putpeles, ir naminę paukštieną: antieną, žąsieną, vištieną. O kur dar kiaulienos patiekalai!

„Prieš Kalėdas būdavo skerstuvės, o per šventes pagamindavo labai daug greitai suvartojamų kiaulienos patiekalų. Pavyzdžiui, iš kepenėlių ruošti įvairiausi apkepai, paštetai. Gausiai vartota ir kitokių mėsos subproduktų, gaminti lengvi mėsos vyniotiniai“, – vardijo G.Kadžytė.

Ypatingas patiekalas būdavo iš šonkauliukų sukomponuotos mėsos kelmas, kurio vidurys būdavo užpildomas malta arba kapotas mėsa. O pagrindinė stalo puošmena būdavo šaltiena, kurią vaikai vadindavo mėsos tortu, mat atrodydavo labai įspūdingai.

Anot etnologės, šaltieną ruošdavo taip: ant dubens dugno pildavo skaidrų sultinį. Sustingus drebučiams ant jų išdėliodavo įvairiausius raštus iš petražolių lapelių, žirnelių ar gražiai išpjaustytų morkų griežinėlių. Visa tai būdavo sustingdoma, o svečiams atėjus dubuo būdavo išverčiamas puošniąja puse aukštyn.

Panašiai ornamentuodavo ir liežuvį, o paštetą puošdavo riešutais ir džiovintais grybais.

Salotas gardindavo sėmenų aliejumi

Anuomet, kaip ir dabar, ant švenčių stalo netrūkdavo iš žuvies, ypač pačių sužvejotos. Per Kalėdas žmonės ant stalo dėdavo karpį drebučiuose ir piene, grietinėlėje ar kitokiame baltame padaže patroškintą vėgėlę.

Silkė ant lietuvių švenčių stalo atsirado tik XIX amžiuje, kai Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos buvo suvalstybinti vandens telkiniai ir nebeleista juose laisvai žvejoti, todėl žuvį tekdavo pirkti. O parduodavo dažniausiai silkę.

Ir nors dabar per Kalėdas su mėsiškais ar žuvies patiekalais neretai valgomos ir bulvės, mūsų protėviai jų nevartodavo. Mėsą gardindavo krienais ar specialiai sumaišytais patiekalais, o užkąsdavo šventine plikyta duona, ragaišiu ar baltu pyragu.

Ir grietinės anuomet šeimininkės nenaudodavo. Burokėlių salotas iš paraugintų raudonųjų burokėlių, agurkų, morkų, pupelių bei svogūnų gardindavo sėmenų aliejumi. Be šių salotų ant šventinio stalo dėdavo ir raugintų kopūstų su spanguolėmis, raugintų grybų, svogūnais pabarstytų raugintų agurkų arba želatinoje sustingdytas daržovių mozaikas.

Buvo ir maricipanų

Per Kalėdas, pasak G.Kadžytės, nestigo ir iš saldaturgių parsineštų gardėsių, tarp jų – neretai ir egzotiškų: cinamono, maricipanų, mandarinų.

Ant stalo būdavo padedamas ir aguonų vyniotinis, cukrumi barstyti mieliniai pyragai, o vaikai gaudavo žvėrelių ir žvaigždučių formos sausainių, pagardintų riešutais ir pirktiniais prieskoniais: cinamonu ar maricipanais. Tokius sausainius ir ant stalo dėdavo, ir ant eglutės kabindavo.

Neretai ant stalo pastatydavo ir keptą kalėdinę eglutę, kuri labai panaši į ir dabar labai populiarų skanumyną – skruzdėlyną.

Sočius patiekalus lietuviai užsigerdavo spanguolių kisieliumi, aguonpieniu, džiovintų vaisių kompotu ar pasaldintu vandeniu, o vyrai – medumi kaitintu alumi.

Patobulina tradicinius patiekalus

Net ir dabar dauguma žmonių per Kūčių vakarienę atsisako mėsos, o gamina įvairias mišraines ir salotas, patiekia silkę, keptą žuvį, verda kisielių. Tuo metu Kalėdoms gamina sotesnius patiekalus: verda šaltieną, maišo salotas ir mišraines, kepa netikrą zuikį, vištieną ar vynioja mėsos bei daržovių suktinius.

„Kūčios ir Kalėdos – senas kulinarines tradicijas turinčios šventės. Įprastai, šventinis vaišių stalas – ne mažiau 12 patiekalų Kūčioms ir sotesni, riebesni valgiai Kalėdoms. Nors šias tradicijas iki šiol perduodame iš kartos į kartą, tačiau šventiniai valgiai bėgant metams – keičiasi“, – pastebėjo prekybos tinklo „IKI“ maisto ekspertė Aistė Rasmussen.

Pasak specialistės, vis daugiau šiuolaikinių šeimų šventiniam Kalėdų stalui renkasi įvairius netradicinius patiekalus: baltą mišrainę keičia jūrų gėrybių salotomis, keptą karpį – tešloje keptomis krevetėmis ar lašišos karpačą.

„Tiesa, visiškai papročių neatsisakome. Neretai, namų šeimininkės patiekia savotiškai patobulintus tradicinius patiekalus: silkę gardina avokadais, naminę mišrainę – daigais ar kumpiu, žuvį skanina egzotiškais padažais“, – vardijo A.Rasmussen.

Jeigu ir jūs norėtumėte paįvairinti savo švenčių stalą įdomesniais valgiais, A.Rasmussen pasiūlė pabandyti pasigaminti netradicinius, bet lengvai pagaminamus ir šiuolaikiškus šventinius patiekalus. Tai – lašišos karpačas, įdaryti avokadai ir grybai riešutų padaže.

Lašišos karpačas

Reikės:

  • 200 g sūdytos lašišos filė;
  • pusės citrinos;
  • 1 žaliosios citrinos;
  • 2 šaukštų kaparėlių;
  • 1 šaukšto trumų aliejaus;
  • Žiupsnelio pipirų, muskato riešutų.

Lašišą supjaustome kuo ploniau, išdėliojame ant lėkštės, pabarstome pipirais ir muskatu.

Į kitą indą išspaudžiame citrinų sultis, sumaišome su kaparėliais, trumų aliejumi ir viską gerai išmaišome. Apšlakstome padažu lašišą ir paliekame 15 minučių šaldytuve.

Po to apibarstome kaparėliais ir patiekiame ant stalo.

Įdaryti avokadai

Reikės:

  • 2 avokadų;
  • citrinos;
  • poro;
  • 2 pomidorų;
  • 4 šaukštų alyvuogių aliejaus;
  • žiupsnelio saldžiųjų pipirų;
  • 50 g virtų krevečių.

Nuplauname ir išskaptuojame avokadus.

Išskaptuotą masę apšlakstome citrinos sultimis, suberiame pjaustytą porą, smulkintus pomidorus, pabarstome saldžiaisiais pipirais ir užpilame alyvuogių aliejumi.

Viską gerai išmaišę masę supilame į išskaptuotus avokadus ir papuošiame keliomis krevetėmis.

Grybai riešutų padaže

Reikės:

  • 2 česnakų;
  • pusės granato;
  • 500 g pievagrybių;
  • 150 g patinkančių riešutų;
  • Po žiupsnelį kalendros, mairūno, ciberžolės, raudonųjų pipirų, druskos;
  • 1 stiklinės sultinio.

Riešutus kepame keptuvėje ir pakepinę sumalame į miltelius.

Dubenėlyje sumaišome visus prieskonius ir riešutų miltelius, išspaudžiame granatų sultis ir česnaką.

Pievagrybius pakepame keptuvėje, į ją supilame sultinį ir gautą masę. Viską pakepiname ant mažos ugnies, išmaišome.

Mišinį paliekame 40 min kambario temperatūroje ir patiekiame.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.