Visgi ne taip seniai mokslininkai bandė patikrinti, ar išties ši teorija teisinga. Išvados nustebino juos pačius. Jie rado patvirtinimą, kad saldainių pavadinimas – teisingas: pieno turi flamingai, balandžiai, kryžiasnapiai ir kai kurie pingvinai.
Tačiau reikia pažymėti, kad jų pienas mažai kuo primena mums įprastą karvės ar kitų žinduolių, kurį laikome šaldytuve. Savo sudėtimi jis panašesnis į varškę.
Bet juk senovėje apie tai žmonės nežinojo. Jeigu tikėti legendomis, savo pienu rojaus paukščiai maitino jauniklius.
Taip pat sakoma, kad merginos, norėdamos atsikratyti nepatikusių gerbėjų, pasiųsdavo juos ieškoti paukščių pieno. Pasiųsti vyrukai paukščių pieno ieškoti eidavo į dykumą, kur vienumoje mirdavo nuo troškulio.
Tačiau, kaip rašo interneto puslapis „Pomada“, tikėta ir tuo, kad tas, kuriam pavyks paragauti šio stebuklingo ir reto gėrimo, taps visiškai nepažeidžiamu nei ginklo, nei jokių ligų.
Nuo to laiko frazė „paukščių pienas“ reiškia ką nors neįtikėtino, niekad neregėto ir net neįmanomo. Remiantis kaip tik tuo nuspręsta „Paukščių pienu“ pavadinti ir labai gardžius bei populiarius saldumynus.
Kalbant apie pačius saldainius, tai pirmąkart jie atsirado Lenkijoje, 1936 metais. Jų įdaras daromas pagal tokį patį receptą, kaip ir zefyrai, tik nededant kiaušinių.
Septintajame dešimtmetyje juos pradėjo gaminti Sovietų sąjungoje ir taip jie pasklido po kitas komunistiniam blokui priklaususias šalis.
Teigiama, kad pirmieji saldainiai buvo gerokai gardesni, nei dabar. Gaila, tačiau taip ir nesužinosime, ar taip buvo iš tiesų.
