Kai kurie produktai, augdami ant medžių, krūmų ar ūkiuose nė trupučio neprimena to, ką esame įpratę matyti turguje, parduotuvėse ar ant savo pietų stalo, o dažno augalo žiedai tiesiog užburia grožiu.
Jūs tuo patikėsite, pažiūrėję šią galeriją, kurioje įamžinta, kaip jūsų mėgstami egzotiniai produktai atrodo nenuskinti ir neapdirbti. O kartu galite sužinoti, šį bei tą įdomaus apie jų kilmę.
Sezamo sėklos
Sezamai auga tropikuose, daugiausia Afrikoje, taip pat Azijoje: Šri Lankoje, Kinijoje, Indijoje.
Būtent iš Indijos kilusio indinio sezamo sėklos ir naudojamos maistui, iš jų spaudžiamas aliejus.
Na, o mes primename, kad sezamų sėklos yra labai maistingos. Jose daug imuninę sistemą stiprinančio cinko ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Apie šių sėklų naudą galite paskaityti „Skonio“ straipsnyje „Penkios sėklos, dovanojančios sveikatą„.
Žemės riešutai
Kas nežino žemės riešutų? Daug kas ypač mėgsta juos valgyti apibarstytus prieskoniais ir paskrudintus, o dažnas smaližius, jei nėra alergiškas, tiesiog negali atsispirti žemės riešutų sviestui.
Bet ar žinote, kaip jie auga? Pasirodo, tai – pupinių šeimos augalo arachio vaisiai, kurio ankštys susiformuoja po žeme.
Daugiausiai arachių auginama Kinijoje, Indijoje, Nigerijoje ir JAV.
„Skonis jau rašė, kad žemės riešutai naudingi smegenims. Apie jų ir kitų riešutų naudą galite sužinoti, atsivertę straipsnį „Kokių riešutų jums reikėtų pakramsnoti dažniau„.
Anakardžiai
Tai – dar viena ir Lietuvoje populiari riešutų rūšis.
Bet ar žinojote, kad malonaus skonio riešutai išties yra vakarinių anakardžių medžio vaisiai. Tai – lenkti iš dviejų skiltelių sudaryti sausieji kauliavaisiai, kurio kiekvieno viduje yra po sėklą.
Daugiausia anakardžių auga Vietname, Nigerijoje, Indijoje ir Dramblio kaulio krante.
Pistacijos
Dažniausiai mes jas esame įpratę valgyti sūdytas ir nelukštentas. Pistacijas gliaudyti taip smagu, kad tiesiog sunku atsispirti šiam skanumynui.
Žmonės jau seniai žino ir mėgsta šiuos riešutus. Archeologai aptiko, kad pistacijų riešutai maistui vartoti dar 6 750 metais prieš Kristų.
Auga pistacijos ant anakardžių šeimai priskirtinų medžių, kurių daugiausia yra tropiniuose kraštuose.
Daugiausiai pistacijų užauginama Irane, taip pat JAV, Turkijoje, Kinijoje ir Sirijoje.
Migdolai
Tai – slyvų genties medis, kuris paprastai išauga iki 4-10 metrų aukščio, žydi anksti pavasarį, ant šakos suformuodamas pailgus žiedus ir meta lapus.
Migdolas natūraliai paplitęs Artimuosiuose Rytuose, Indijoje ir Šiaurės Afrikoje, taip pat auginamas Viduržemio jūros regione, Pakistane, Kinijoje, JAV ir Australijoje.
O tai, ką mes esame įpratę valgyti, yra migdolo vaisiaus branduolys.
Avokadai
Apie avokadų naudą sveikatai nereikia daug pasakoti. Jame yra net 11 rūšių vitaminų, 14 rūšių mineralų, taip pat daug sveikatai naudingų riebalų.
Norintys sužinoti daugiau apie jų naudą turėtų paskaityti „Skonio“ straipsnį „Kodėl valgydami avokadus galite išgelbėti savo gyvybę?„
Auga šie vaisiai ant amerikinių persėjų arba avokadų medžių, išaugančių iki 20 metrų aukščių ir kraunančių šluotelių pavidalo žiedynus.
Šie medžiai yra kilę iš centrinės Meksikos, o šiuo metu auginami daugelyje subtropinių ir tropinių regionų. Pagrindinė avokadų tiekėja yra Meksika. Po jos seka Dominika, Kolumbija, Peru ir Indonezija.
Briuselio kopūstai
Mažos vos kelių centimetrų skersmens daržovės, primenančios miniatiūrinius kopūstus, auga ant dvimečių augalų stiebo.
Šiuolaikinių Briuselio kopūstų pirmtakai galėjo būti auginami dar senovės Romoje, o tokie, kokius žinome dabar, veikiausiai pradėti auginti XIII amžiaus pradžioje dabartinės Belgijos teritorijoje.
Šiais laikais daugiausiai Briuselio kopūstų, kuriuose gausu C, K, taip pat B grupės vitaminų ir kitų naudingų maistinių medžiagų, auginama Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
Smidrai
Lietuvoje sparčiai populiarėja smidrai, dar žinomi kaip šparagai. Ne vienas Lietuvos restorane pavasarį skelbiamos jų savaitės, kuomet restoranai su šiomis daržovėmis sudarinėja specialius meniu.
Šios daržovės, kurių maistui tinkami ūgliai kasami anksti pavasarį, yra daugiamečiai smidrinių šeimos žoliniai augalai, kurie užauga net iki 150 cm aukščio.
Smidrai žinomi ir vartojami jau labai seniai. Juos žinojo dar senovės egiptiečiai. Šiais laikais pagrindinė smidrų importuotoja yra JAV.
Artišokai
Artišokai gal ir mažiau populiarios, bet neabejotinai žinomos ir mūsų kraštuose daržovės, kurios ypač mėgstamos Pietų Europoje, iš kur yra ir kilusios.
Italai, prancūzai ir ispanai artišokus vartoja labai garsiai. Tiesą sakant, šias daržovės šių kraštų žmonės pamėgo dar nuo antikos laikų.
Kulinarijoje vartojami artišokų pumpurai (tiksliau – tik jų pagrindas), kuriuos sukrauna astrinių šeimos artišokų genties augalai. Jie yra dvimečiai, turi didelius lapus ir gražius mėlynus žiedus.
Kaparėliai
Kaparėliai arba kapariai – vienas svarbiausių Viduržemio jūros virtuvės prieskonių, suteikiantis patiekalams pikantiško, rūgščiai sūraus skonio.
Maistui naudojami kaparėliai yra dygliotojo kapario – daugiamečio krūmo, kilusio iš Azijos ir vasarą apsipilančio baltais žiedais, žiedpumpuriai arba, jeigu krūmas nužydėjęs, iš žiedų vidurių susiformavę pailgi vaisiai.
Manoma, kad iš Azijos kilusius kaparius senovės graikai vartojo kaip vaistus nuo vidurių pūtimo. O bibliniais laikais šie prieskoniai imti laikyti afrodiziakais.
Bananai
Daugumai šis geltonas vaisius saldžiu minkštimu yra pats mėgstamiausias. Beje, botanikai jį laiko ne vaisiu, bet uoga.
Auga bananai ant bananinių šeimos žolinių augalų, pasižyminčių milžiniškais (net iki 4 m ilgio) lapais ir turinčių stiprius šakniastiebius. Šių medžių vaisiai auga kekėmis.
Bananai yra vieni iš seniausių kultūrinių augalų, o pagal vaisių derliaus kiekį jie yra ketvirti pasaulyje po vynuogių, citrusinių vaisių ir obuolių.
Šie vaisiai yra kilę iš Pietryčių Azijos drėgnųjų atogrąžų miškų. Šiuo metu pagrindinės bananų tiekėjos yra Indija, Kinija, Uganda, Filipinai ir kitos šalys.
Ananasai
Gardieji, sultingieji ir labai daug vitaminų turintys ananasai auga ant daugiamečių 1-1,5 m aukščio augalų, kurie turi kardo formos aštrius lapus, supančius storą stiebą.
Manoma, kad ananasai kilę iš Pietų Amerikos, vietovės, esančios tarp Brazilijos ir Paragvajaus. Dabar daugiausia jų užauginama Kosta Rikoje, Brazilijoje, Filipinuose, Tailande, Indonezijoje ir Indijoje.
Kiviai
Šie vaisiai žaliu sultingu minkštimu ir šeriuota žieve auga ant subtropikuose ir vidutinėse platumose augančių vijoklinių augalų – kivinių aktinidijų. Teigiama, kad kai kur jei vadinami kiniškais agrastais.
Kivis neatsitiktinai yra ne tik vaisiaus, bet ir paukščio pavadinimas. Mat paukštis kivis, į kurį vaisius panašus savo spalva ir forma, ir davė vaisiui savo vardą.
Teigiama, kad Naujosios Zelandijos įmonė, pirmąkart JAV rinkai patiekusi kivius, taip ir vadinosi „Kiwi“, o jų emblemoje buvo pavaizduotas paukštis kivis. Tiekėjai vaisių pavadino „kivio vaisiu“, bet ilgainiui pavadinimas buvo sutrumpintas tik iki „kivio“.
Dabar kiviai auginami daugelyje subtropinio klimato šalių. Daugiausia – Italijoje, taip pat Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Prancūzijoje ir pan.
Granatai
Granatas – dar vienas Lietuvoje populiarus ir gerai žinomas vaisius. Tai – paprastojo granatmedžio, užaugančio iki 5-8 m aukščio, vaisius.
Granatų sezonas priklauso nuo vietos, kurioje jie auga. Šiauriniame pusrutulyje jis būna nuo rugsėjo iki vasario, o pietiniame – nuo kovo iki gegužės.
Manoma, kad granatmedžiai kilę iš teritorijos, kurioje yra šių dienų Iranas, ir buvo auginami dar nuo antikos laikų.
Su granatais susiję daug mitų ir legendų. Jie ne kartą minėti Biblijoje. Kai kurie žydų rabinai mano, kad Adomas su Ieva valgė ne nuo pažinimo medžio nurašytą obuolį, bet granatą.
Šiais laikais granatai daugiausia auginami Vidurio Rytų ir Kaukazo regione, taip pat šiaurės ir tropinėje Afrikoje, Indijos pusiasalyje, Centrinėje Azijoje, kai kuriose pietinės Azijos ir Viduržemio jūros baseino šalyse.
Datulės
Saldžiosios daugelio mėgstamos datulės yra datulinių finikų arba datulinių palmių vaisiai. „Skonis“ jau rašė apie datulių naudą, straipsnyje „Mėgstate šiuos vaisius? Turime jums puikių žinių„.
Datulės jau tūkstančius metų yra vienas svarbiausių maisto produktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Archeologiniai radiniai liudija, kad rytų Arabijoje datulinės palmės buvo auginamos jau 6 tūkst. m. pr. Kr.
Auga iki 15-25 m aukščio išstypstančios datulinės palmės Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dykumų oazėse.
Šiuo metu pagrindiniai datulių tiekėjai yra Egiptas, Iranas, Pietų Arabija, Irakas, Pakistanas ir kitos šalys.
Mangai
Gardūs ir sultingi mangai auga ant anakartinių šeimos visžalių 35-40 m aukščio medžių – indinių mangų, kraunančių kvapnius baltus žiedus.
Mangai Pietų Azijoje buvo kultivuojami tūkstantmečius, o vėliau paplito po Pietryčių Aziją ir dabar auginami daugelyje tropinių šalių.
Beje, jeigu norite paskanauti daug vitaminų turinčių mangų, rinkitės didesnius vaisius. Gerai prinokę mangai yra dideli ir tvirti. O laikyti juos geriausia šaldytuve.
Pagrindinė mangų importuotoja yra Indija.
Persimonai
Saldūs oranžiniai persimonai yra labai naudingi sveikatai, vertinami dėl juose susikaupusių gliukozės ir sacharozės. Teigiama, kad jie padeda netgi numesti svorio. Ne veltui jie vadinami dieviškaisiais vaisiais.
Kilę šie vaisiai iš Kinijos, o auga ant juodmedžių – visžalių lapus metančių medžių, kurių dauguma rūšių yra paplitusios tropikuose, o kelios – vidutinio klimato kraštuose.
Šiuo metu daugiausia persimonų tiekia Kinija.
Figos
Figos yra skiautėtalapio fikuso vaisiai. Šie medžiai natūraliai auga Viduržemio jūros regiono rytuose, Kaukaze, Pietvakarių Azijoje, o taip pat auginami įvairiuose subtropikų kraštuose. Užauga šie medžiai iki 6,9-10 m aukščio. Jie arba vyniojasi ant kitų augalų, arba auga kaip krūmai.
Skiautėtalapiai fikusai yra vieni seniausių kultūrinių augalų, kurių liekanų rasta neolito laikų (9 400 – 9 200 m. pr. Kr.) kaime Jordano slėnyje. Vėliau šie medžiai buvo ypač paplitę senovės Graikijoje.
Įdomu ta, kad Pradžios knygoje būtent figa vadinama „uždraustuoju vaisiu“.
Dabar pagrindinės figų tiekėjos yra Turkija, Egiptas, Alžyras, Marokas ir kitos šalys.
O mes primename, kad kiekvienoje yra bent po vieną negyvą vapsvą. Apie tai plačiau galite paskaityti straipsnyje „Vilnietė atsisakė figų po to, kai sužinojo, kas dedasi jų viduje„.
Kertuočiai
Kertuočiai, dar vadinami drakonvaisiais, Lietuvoje yra mažiau žinomi, bet jų galima nusipirkti ir mūsų parduotuvėse.
Maždaug 10 cm ilgio rožiniai kertuočio vaisiai su baltu minkštimu viduje yra vertinami, nes turi daug vitamino C. Valgomi jie kaip ir melionai – perpjaunami išilgai, minkštiną kabinant šaukšteliu.
Auga šie vaisiai ant kaktusų kertuočių. Tai pačiai kaktusinių šeimai, kaip ir kertuočiai, priklauso ir naktį pražystantys kaktusai.
Kertuočių gimtinė yra Meksika, iš kur jie paplito po Centrinę Ameriką. Taip pat kertuočiai auginami Pietryčių Azijoje, JAV, Izraelyje, Australijoje, Kipre ir Kanarų salose.
Vasabiai
Vasabiai arba pipirkrieniai yra labai populiarus japonų virtuvės pagardas. Jeigu jums patinka ši virtuvė, neabejotinai žinote ir vasabių skonį.
Kulinarijoje naudojami aštrieji vasabiai yra bastutinių šeimos augalų šaknys. Jų skonis artimas mums gerai žinomiems krienams.
Žinoma, daugiausia šių augalų užauginama Japonijoje.
Vanilė
Šis kvapnus prieskonis neretai naudojamas įvairiems desertams gardinti. Taip pat jis yra daugumos kvepalų sudedamoji dalis.
Gaminamas jis iš vanilės genties orchidėjų anksčių.
Tikima, kad pirmieji vaniles kultivuoti pradėjo totonakai – šiaurės Amerikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje.
Ši tauta turi legendą, kad orchidėja gimė, kai princesė Xanat persikėlė į mišką su savo mylimuoju, su kuriuo jai tuoktis uždraudė tėvas. Mylimieji buvo sučiupti ir už bausmę jiems nukirstos galvos. Kuomet jų kraujas užtiško ant žemės, išaugo orchidėjos stiebeliai.
Iki XIX amžiaus pagrindiniai vanilės tiekėjai buvo meksikiečiai. Dabar daugiausiai jos tiekia Madagaskaras ir Indonezija. Meksika yra tik ketvirtoje vietoje, po Papua Naujosios Gvinėjos.
Šafranas
Tai – brangiausiu pasaulyje vadinamas prieskonis, laikomas stipriu afrodiziaku, neretai vartojamas įvairių šalių (Prancūzijos, Italijos ar Indijos) virtuvėje. Patiekalams jis suteikia gražią ryškiai geltoną spalvą.
Ši brangenybė išgaunama iš daržinio kroko purkų. Šių plonių kvapnių oranžinių siūlelių kiekvienas žiedas užmezga vos po tris.
Aukštą šafranų kainą nulemia ne tik tai, kad krokai žydi palyginti trumpai, bet ir jo lengvumas.
Be to, šafraną sunku išgauti. Pusei kilogramo šio prieskonio reikia rankomis nuskinti net 70 tūkst. krokų žiedų. Rankomis išrenkami ir neįkainojamieji siūleliai, kurie vėliau sudžiovinami.
Šafranas auga teritorijoje nuo Ispanijos iki Indijos. O daugiausia pasaulinei rinkai jo tiekia Iranas.
Cinamonas
Ar įsivaizduojate Kalėdas be cinamono? Turbūt ne. Šis aromatingas prieskonis yra ypač populiarus ir daugelio pamėgtas. Jis ne tik suteikia patiekalams dievišką aromatą, bet ir, kaip teigiama, gali padėti numesti svorio.
O ar žinote, kad jūsų pamėgtas prieskonis yra ne kas kita, o cinamono genties medžių, kurių tėvynė yra Pietų ir Pietryčių Azija, nulupta ir sudžiovinta vidinė žievė.
Cinamonas naudojamas jau nuo neatmenamų laikų. Jį žinojo ir naudojo dar senovės egiptiečiai.
Šiais laikais pagrindiniai cinamono tiekėjai yra Šri Lanka, Indija, Bangladešas, Kinija, Indonezija ir kitos šalys.
Juodieji pipirai
Jūsų virtuvėje gali nebūti daug prieskonių, bet tikrai turėtų būti juodųjų pipirų. Jie ir druska – tiesiog neišskiriamas duetas ant pietų stalo.
Auga šie prieskoniai ant pipirinių šeimai priklausančių aplink medžius besivijančių ir smulkiai žydinčių vijoklių – juodųjų pipirų. Jie kilę iš Indijos ir šiuo metu auginami daugelyje tropinių regionų.
Maistui naudojami juodojo pipiro kauliavaisiai. Iš šio augalo išgaunami juodieji (nesunokę, džiovinti ir karštame vandenyje pamerkti vaisiai), žalieji (nesunokę džiovinti vaisiai) ir baltieji pipirai (sunokusių vaisių sėklos).
Juodojo pipiro tėvynė – Pietų Indija, o dabar jis auginamas daugelyje tropinių regionų.
Bolivinė balanda
Bolivinė balanda, liaudyje neretai vadinama kynva, yra sparčiai populiarėjantis daug baltymų ir vitaminų turintis produktas. Šiomis kruopomis neretai gardinamos salotos, iš jų verdamos košės.
Jau nuo seniausių laikų bolivinės balandos Pietų Amerikoje, Andų kalnuose. Peru, Bolivijos, Ekvadoro, Kolumbijos ir Čilės teritorijoje bolivinės balandos augintos jau prieš 3-4 tūkst. metų.
Šios rūšies augalai subrandina labai daug smulkių sėklų, kurios ir naudojamos maistui.
Pagrindinės bolivinės balandos tiekėjos yra Pietų Amerikos šalys: Peru, Bolivija ir Ekvadoras.
Aromatinga kakava yra dar vienas smaližių džiaugsmas. Juk iš jos miltelių gaminamas šokoladas! Majai tikėjo, kad kakava yra dievų dovana žmonėms. Ir jūs turbūt su tuo sutiksite.
Ne vienas šokolado mėgėjas, kai jam pasiūloma valgyti daugiau vaisių, gali pasiteisinti, kad taip ir daro. Juk šokoladas gaminamas iš kakakvos, o ši yra ne kas kita, kaip sunokusio kakavamedžio vaisiaus sėklos, kurios frementuojamos kartu su ant jų esančiu minkštimu.
Rūgimo metu susidarę organiniai junginiai ir suteikia pupelėms tą nepakartojimą skonį, būdingą kakavai.
Vėliau kakavos pupelės džiovinamos, skrudinamos, lukštenamos ir smulkinamos.
Šiais laikais daugiausiai kakakvos tiekia Dramblio Kaulo Krantas. Taip pat Gana, Indonezija, Nigerija, Brazilija ir kitos šalys.
Kava
Jei jau prakalbome apie kakavą, tai verta paminėti ir kavą, be kuriuos milijonai žmonių pasaulyje tiesiog neįsivaizduoja savo rytų.
Kava yra gaminama iš kavamedžių, kurie auginami net 76 pasaulio šalyse, daugiausia – Amerikos, Pietinės Azijos, Indijos ir Afrikos atogrąžų rajonuose, vaisių sėklų.
Džiovintos sėklos yra skrudinamos įvairioje temperatūroje, priklausomai nuo norimo išgauti skonio, o vėliau, kaip žinia, sumalamos.
Tradiciškai kavamedžiai sodinami prasidedant lietaus sezonui, į kiekvieną duobutę įdėjus po 20 sėklų. Tačiau tokiu būdu jų sudygsta vos pusė. Veiksmingiau yra sėklas daiginti daigyne, o po 6-12 mėn. pasodinti lauke.
Juodoji, žalioji, baltoji, ulongo ar Pu-erh arbatos yra gaminamos iš šviežių kininio arbatmedžio lapelių.
Šie visžaliai krūmai arba nedideli medžiai, užaugantys iki 2 m aukščio, kilę iš Pietų ir Pietryčių Azijos, o dabar auginami daugelyje tropikų ir subtrokipikų kraštų.
Apie arbatos naudą daug pasakoti nereikia. O tai, kokią arbatą geriausia pasirinkti, galite sužinoti, paskaitę neseniai publikuotą portalo lrytas.lt rubrikos „Skonis“ tekstą „Atskleidė, kada ir kurią arbatą gerti naudingiausia„.
