Be tokio kepsnio švedai Velykų neįsivaizduoja

Švedijos ambasados Lietuvoje virtuvės vadovė Daiva Leonavičienė, paklausta, koks yra pagrindinis karštasis Velykų patiekalas ant švedų stalo, trumpam susimąstė. „Aviena! – staiga prisiminė ji. – Per Velykų pietus ar vakarienę pagrindinis patiekalas būna būtent iš avienos.“

Kepta avies koja.<br>123rf.com nuotr.
Kepta avies koja.<br>123rf.com nuotr.
Virtuvės vadovė D.Leonavičienė ambasados darbuotojams paruošia šventinius patiekalus.<br>D.Umbraso nuotr.
Virtuvės vadovė D.Leonavičienė ambasados darbuotojams paruošia šventinius patiekalus.<br>D.Umbraso nuotr.
Šeivamedžių skonio sūdyta lašiša su garstyčių ir kavos padažu.<br>D.Umbraso nuotr.
Šeivamedžių skonio sūdyta lašiša su garstyčių ir kavos padažu.<br>D.Umbraso nuotr.
Citrinų ir rozmarinų skonio silkė.<br>D.Umbraso nuotr.
Citrinų ir rozmarinų skonio silkė.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Giedrė Balčiūtė („Lietuvos rytas“)

2017-04-17 10:14, atnaujinta 2017-04-21 17:41

Vienam buvusiam Švedijos ambasadoriui Lietuvoje D.Leonavičienė kasmet Velykų proga ruošdavo vytintą avies koją.

Gamindavo ją pagal savą receptą: tris paras sūdydavo, vėliau žemoje temperatūroje kepdavo, kol mėsos temperatūra viduje pasiekdavo 72 laipsnius.

Avies koją patiekdavo šaltą, nepjaustytą, su bulvių koše, spanguolių arba grybų padažu. Atsipjaudavo kumpio kiekvienas atskirai – kiek kas norėdavo.

D.Leonavičienė šį kartą rekomendavo kito puikaus švediško avienos patiekalo receptą. Jis paruošiamas gana lengvai, yra gardus ir orkaitėje iškepamas per 1–1,5 valandos.

Taip kepta avies koja pačiai virtuvės vadovei labai patinka, bet ant savojo, lietuviško, Velykų stalo jos nededa, mat ne visi namiškiai mėgsta avieną.

Užtai ant D.Leonavičienės stalo neretai atsiduria švediškas Velykų desertas iš varškės, panašus į tą, kurį per Velykas valgo stačiatikiai.

„Jis gaminamas iš varškės, gardinamas riešutais, razinomis, kitais džiovintais vaisiais, muskatais ir gražiai papuošiamas: spalvingomis gėlytėmis, įvairiais zuikučiais, marcipanais. Tai – labai senas desertas. Riešutai, razinos, muskatai jam suteikia ypatingą skonį“, – teigė D.Leonavičienė.

Kiti švediški Velykų patiekalai panašūs į tai, ką šios šalies gyventojai valgo per Kalėdas. Dominuoja žuvies patiekalai, ypač sūdyta lašiša ir marinuota silkė.

Tiesa, per Kalėdas silkę švedai gardina kalėdiniais prieskoniais, o per Velykas – pavasarinėmis žolelėmis: čiobreliais, rozmarinais.

Ypač skanus švediškas Velykų patiekalas yra sūdyta šeivamedžių skonio lašiša su garstyčių ir kavos padažu.

Apskritai šeivamedis dera su žuvies patiekalais. Tad žuvį, ypač baltą, ji neretai patiekia su šeivamedžių padažu.

Kaip ir per Kalėdas, švedai per Velykas gamina ir vadinamąją Jansono pagundą – švedišką bulvių ir ančiuvių apkepą.

Ir, be abejo, neapsieinama be margučių, kuriuos švedai, kaip ir mes, dažo svogūnų lukštuose ar žolelių nuovire, tik nemargina vašku ir neskutinėja.

Valgo paprastai juos su ikrais, silke arba deda į įvairius patiekalus.

Labai svarbus ir Velykų stalo papuošimas. Ant jo tiesiama ryškiaspalvė graži staltiesė, dedamos spalvingos servetėlės, pavasarinių gėlių puokštelės.

Stalo centre paprastai statoma velykinė puokštė – įvairiaspalvėmis plunksnelėmis puoštos beržų šakelės.

Tradicija Velykų stalą puošti beržų šakelėmis atsirado XIX amžiuje. Tada šakelės primindavo Kristaus kančią ir vaikai per Didįjį penktadienį turėdavo apsimesti, kad vienas kitą jomis plaka.

Dabar šakelės liko tik graži stalo puošmena.

Apskritai per švediškas Velykas nemažai dėmesio skiriama vaikams – jie ta proga gauna šokoladinių kiaušinukų, įdėtų į didelius popierinius kiaušinio formos įdėklus.

Didįjį ketvirtadienį vaikai paprastai persirengia Velykų bobutėmis ar raganomis ir eina po namus kiaušiniauti. Šokoladinius kiaušinius vaikai maino į savo pačių nupieštus piešinius.

Ir nors anksčiau švediškos Velykos būdavo labiau krikščioniška šventė, dabar tai pirmiausia pavasario sugrįžimo, o ne Kristaus prisikėlimo paminėjimas.

Per Velykas, švenčiamas nuo pat Didžiojo penktadienio, kuris yra ne darbo diena, visi švedai po žiemos sugrįžta į savo vasarnamius, juos vėdina, tvarko, kūrena, puošia. Dažniausiai ten ir švenčiamos Velykos.

Galbūt todėl švediški Velykų patiekalai yra neįmantrūs ir paprasti.

Kepta avies koja

Reikės:

Apie 2 kg avies kojos su kaulu

3 šaukštų alyvuogių aliejaus

1 citrinos sulčių

2 rozmarinų šakelių

5–6 skiltelių česnako

2 arbatinių šaukštelių druskos

1 arbatinio šaukštelio grūstų juodųjų pipirų

Citrinos sultis sumaišykite su alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir rozmarinais. Mišiniu įtrinkite mėsą.

Peiliu padarykite nedidelius pjūvius, į juos susmaigstykite česnako skilteles.

Marinuokite per naktį (galima kepti iš karto).

Taip paruoštą koją dėkite į kepimo maišą. Kepkite iki 125 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol vidinė mėsos temperatūra pasiekia 57 °C. Kepimo trukmė – apie 1–1,5 valandos.

Patiekite su orkaitėje keptomis daržovėmis.

Reikės:

4 bulvių

2 pastarnokų

200 g saliero gumbo

2 raudonųjų svogūnų

4 šaukštų alyvuogių aliejaus

Laiveliais supjaustytas daržoves apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais, likusia nuo avies kojos rozmarinų šakele. Kepkite iki 175 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20–30 minučių.Skanaus!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.