Su naujų restoranų ar užeigų banga populiarėja ir maisto kritikų tinklaraščiai, kuriuose pliekiami apsileidėliai restoranų savininkai ir giriami tie, kurie išmano, kas yra geras maistas, ir jaučia pagarbą klientui.
Tinklaraščio „Ančių medžioklė“ autorius Donatas Karklius (31 m.) labiausiai džiaugiasi atradęs mažai kam žinomą restoraną ar kavinę, kurioje gaminamas puikus maistas.
Sostinės stoties rajone užtikęs nedidelę užeigą, siūlančią itin skaniai paruoštus patiekalus, ar miegamajame rajone aplankęs gruzinų restoraną, kuris gėdos nepadarytų ir patiems gruzinams, geromis naujienomis jis dalijasi su savo tinklaraščio sekėjais.
Keletą Donato apžvalgų rasite žemiau:
Iš Šiaulių kilęs Donatas nuo mažens žavėjosi maistu, svajojo apie nuosavą restoraną. Baigęs Vilniaus universitetą ir įsidarbinęs tarptautinėje kompanijoje, neilgai trukus pajuto nebeturintis paskatų tęsti tą pačią veiklą. Prisiminęs seną svajonę nutarė vykti į užsienį užsidirbti ir grįžti su kapitalu restoranui steigti.
Porą metų jaunas vyras praleido Jungtinėje Karalystėje, o grįžęs į Lietuvą ir ištyręs maitinimo įmonės perspektyvas Lietuvoje, pasitaręs su draugais, kurie nusvilo dirbdami šioje srityje, nutarė atsisakyti savo svajonės ir įsidarbino viename tarptautinių bankų.
Tačiau noras domėtis maistu, ragauti naujų patiekalų ir atrasti dar nebandytus skonius niekur nedingo. Tad Donatas su žmona – dažni svečiai įvairiose maitinimo įstaigose.
„Pajutau, kad kas kartą pavalgius kokiame nors restorane, mintyse imu dėlioti apibūdinimus patiekalams, kurių ragavome. Mintis ėmiau užsirašinėti kompiuteryje. Esu gana logiškas, bet kartu ir kūrybiškas.
Man norisi save išreikšti ne tiktai darbe. Paskatintas menine redaktore dirbančios žmonos ir žurnaliste dirbančios draugės, laisvalaikiu ėmiau rašyti tinklaraštį“, – pasakojo Donatas.
Tiesa, iš pradžių banke dirbantis vyras negalvojo apie tinklaraštį – norėjo tik dalytis patirtimi su draugais.
Prieš trejus metus Donato taikiklyje atsidūrė tuomet itin madingi mėsainių restoranai.
„Kai aplankiau išgirtą restoraną, gaminantį neva geriausius mėsainius Vilniuje, buvau nustebęs: ar tai tikrai geriausi mėsainiai? Nutariau atlikti eksperimentą – surasti 10 geriausių Vilniaus vietų, kuriose ruošiami mėsainiai. Sudariau savąjį dešimtuką ir paskelbiau“, – apie pradžią pasakojo tinklaraščio autorius.
Viskas prasidėjo kaip žaidimas. Net ir pavadinimas sugalvotas lyg juokais – „Naminės antys“.
„Pavadinimo idėją pamėtėjo draugai. „Naminės antys“ jiems priminė Andriaus Užkalnio „Laukines žąsis“.
Tuomet nemaniau, kad veikla prasiplės, mano apžvalgas skaitys ne tik draugai, bet ir žmonės, kurie manęs nepažįsta, ims lyginti ar tapatinti su A.Užkalniu“, – pasakojo maisto kritikas.
Dėl to jis pakeitė tinklaraščio pavadinimą į „Ančių medžioklė“. Mat gero maisto paieškos jam – kaip medžioklė. Eini į neišbandytą vietą ir tikiesi parnešti stambų laimikį. Bet, kaip ir tikra medžioklė, gero maisto paieškos ne visada būna sėkmingos.
„Kai kurių aplankytų vietų net neaprašau, nes būna tokių bespalvių, vidutinių restoranų, kad jie nesukelia jokių jausmų – nei teigiamų, nei neigiamų. Labiausiai nudžiungu, kai užtinku naują puikią vietą.
Yra tokių užeigų, kurių savininkai nežino, kas tas feisbukas, nemoka savęs pateikti internete ar pasireklamuoti, o gamina nuostabius dalykus.
Dažnai tik dėl tos priežasties tokie restoranai ar užeigos neišsilaiko. Tad viena pagrindinių savo misijų laikau siekį rasti puikių vietų, nepriklausančių jokiems tinklams, ir parodyti žmonėms, kad jos yra. Aš noriu rašyti apie tai, kas įdomu ir pačiam malonu. O jei restorane kas nors blogai, taip ir parašau – kad jame dirbantys žmonės galėtų keistis“, – pasakojo Donatas.
Vienas svarbiausių dalykų jam – objektyvumas.
„Tėvas man įskiepijo pagrindines vertybes, iš jo išmokau neimti nieko dovanai. Todėl galiu ramia sąžine rašyti apie tai, ką jaučiu ir patiriu restorane, nes niekur neinu kviečiamas ir nevalgau už dyką. Geriau pats susimokėsiu, bet parašysiu nuoširdžiai – patiko ar ne“, – tikino Donatas, vis dažniau sulaukiantis restoranų savininkų kvietimų apsilankyti ir paraugauti jų patiekalų.
Jis puikiai žino, kad ne visiems gali patikti jo išgirtas maistas: kiek žmonių, tiek nuomonių. Bet neretai Donatas gauna atsiliepimų, kad žmonės vadovaujasi jo rekomendacijomis ir lieka patenkinti.
D.Karklius neabejoja, kad jo hobis darysis tik įdomesnis, nes įdomių restoranų ar barų tik daugėja, žmonės vis daugiau keliauja, sužino apie maistą, domisi ir dalijasi patirtimi.
Keletą Donato apžvalgų rasite žemiau:
