Manau nesuklysiu teigdamas, kad ši vieta yra žinoma daugumai Žemaitijos krašto ar net visos Lietuvos gyventojų.
Mane, kaip bites medus, traukia maitinimo įstaigos, turinčios jau ilgametę patirtį maitinimo srityje.
Kodėl nepuolu lankyti ką tik įsikūrusių kavinių? Mielieji, padirbėkite bent kelerius metus. Jei tiek laiko išsilaikysite, vadinasi sugalvojote kažką naujo, ar pagerinote senai išrastą, kad pavyko įsitvirtinti šioje rinkoje.
Na, bet grįžkime į „Vienkiemį“. Pradėsiu nuo to, jog čia turėtų važiuoti visi, turintys priklausomybę asmenukių darymui. Čia jų prisidarysite visiems metams. Kiekviename nykštukų namelyje net po kelias. Tad jei virėjams nepavyks patenkinti jūsų įgeidžių, bent būsite prisipaveikslavę gerų kadrų kėlimui į facebooką. Žodžiu, nusivylusių neturėtų būti.
Na, bet aš atvažiavau ne vien aplinka grožėtis, o ir pavakarieniauti.
Tad sėdame, ir aš čiumpu meniu. Džiugu matyti, kad šis restoranas neturi tikslo sutraukti viso pasaulio virtuvių patiekalų po vienu stogu.
Čia vyrauja lietuviška virtuvė, nėra nei picų, nei sušių. Taip sakant, egzotikos ištroškusiems teks keliauti kitur.
Tik greitai šį malonų atradimą kiek sudrumsčia atėjusi padavėja, kuri po tradicinio pasisveikinimo praneša, kad nei cepelinų, nei vėdarų jie dabar neturi.
Kaip čia vaizdžiau papasakoti, kaip pasijunta klientas, užsukęs į kaimo turizmo sodybą Lietuvoje ir išgirstantis tokią nesąmonę?
Įsivaizduokite, jei tai būtų Italijos restoranas. Jūs įbėgate svajodamas pagaliau paragauti tikros itališkos picos, o priėjęs padavėjas ramiu veidu praneša, kad picų šiandien nėra, rinkitės iš likusio meniu.
Manau, kad tokiu atveju jūs susinervintumėte ir kiek pakeltu tonu pareikštumėte padavėjui, kad tai - didžiausia nesąmonė.
Kadangi aš atvažiavau ne cepelinų ir ne plokštainio, tai tas pranešimas man nepatiko tik kaip rašančiam apie maitinimo įstaigas. O kaip eiliniam valgytojui man nuotaikos nesugadino.
Na, lietuviški meniu kartais turi daug panašumų su komiksais, jei geriau juos pavartytum ir paskaitinėtum. Šiame irgi radau perliukų.
Viename puslapyje akį patraukė mandras pavadinimas „Gaspadinių monai plonesnei piniginei“, kuriame silkės užkandis tik 4 eurai. Tai kokio dydžio kupiūros turėtų būti toje piniginėje, jei silkutės 150 g gaspadinei siūlomas vos už 4 pinigėlius?
Toliau - dar įdomiau. Tik įsivaizduokite: atsivežate svečius iš užsienio į gražią sodybą ir norite nustebinti tradiciniais lietuviškais patiekalais. Na, tikrai ne lietuviškais kepsniais su visokių priedų „kepurėmis“, jūs turite paruošę kozeriuką – cepelinus.
Bet skaitydami meniu apsipilate ašaromis ir veidą užlieja raudonis iš gėdos prieš svečius: „Cepelinai ir plokštainis. Penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais negaminami".
Nesupykite, bet kvailesnio rinkodarinio sprendimo kaimo turizmo sodyboje nesu matęs.
Tiesa, tądien buvo ne savaitgalis, bet šių gėrybių irgi nebuvo.
Mane domino sriubos. Padavėja pasakė, kad virtuvėje likę pora lėkščių sriubos, bet dar neaišku ar jos dar yra.
Žodžiu, manęs likučiai nedomina, todėl renkuosi taip vadinamą „šmakalą“. Tai - kažkas panašaus į balintą cibulinę.
Dar išsirinkau kalmarų žiedus baltame padaže. Bet va, draugės įkalbėti ką nors išsirinkti iš karštų nepavyko. Įdomu, kas sugalvojo tą kvailą frazę „po šešių nevalgau“?
Tiesa, užsakytas medučio pyragas privertė ją kuriam laikui tą nusistatymą pamiršti. O aš užsimaniau reklamuojamo virtuvės šefo deserto.
Dabar liūdniausia rašinio vieta snobams. Maistas buvo toks skanus, kad ir norėdamas įtikti niurzgliams, nerasčiau prie ko prisikabinti.
„Šmakalas" - dabar, gerdamas rytinę kavą, mielai ją iškeisčiau į aną virtuvės šedevrą. Silkė sukepinta ir sutrinta nepaliekant didesnių gabalų, rūgštelė pati ta, dar virtos, apkeptos bulvytės...
Nesu desertų mėgėjas. Man geriausias desertas – silkė. Bet po apsilankymo vienkiemyje ir ypač po karšto šokoladinio lavos kekso supratau, kad desertas ne vien silkė.
Tik įsivaizduokite, kaip smeigiate į minkštą, šiltą keksiuką ir pro atsiradusį plyšį veržiasi šokolado lava. Tada mirkote keksiuko gabaliuką į šokoladą, ledus ir neskubėdamas mėgaujatės šiuo pasakišku skoniu.
Neišsiplečiant - taip, tai vieta į kurią aš dar sugrįšiu, ir kurią drąsiai rekomenduosiu norintiems praleisti laiką gražioje aplinkoje su vaikais.
Vertinimas:
Interjeras – 9,
Švara - 9,
Aptarnavimas - 8,
Maistas - 10. Iš viso: 36 balai (vidurkis – 9).
Tad 5 nagučiai sodybai „Vienkiemis“.
Patarimas sodybos savininkams: būkite geri, neišsižadėkite savaitgaliais to, kas yra kiekvieno lietuvio pasididžiavimas.
Cepelinai yra vienas iš pagrindinių konkurentų mūsų krepšininkams, populiarinant Lietuvą užsienyje.
