Laba diena, Broniau
Po apsilankymo Jūsų kavinėje „Broniaus šeimos baras“ Palangoje, nusprendžiau jums parašyti laišką, nes viename iš Lietuvos dienraščių teko skaityti straipsnį apie jūsų baro atsiradimo istoriją.
Graži istorija apie tai, kaip statybininkas atidarė barą, ir nieko apie tai nesuprasdamas, tikisi užkariauti Palangą.
Nesu gydytojas, o jūs nesate pacientas, tad man nereikia laikytis Hipokrato priesaikos ir bandyti kažką nuo jūsų nuslėpti.
Tad rėšiu tiesiai šviesiai. Tikimybė, kad jūs su savo baru užkariausite Palangą, tokia pati didelė, kaip man dabar nusipirkus bilietą tikėtis laimėti aukso puodą.
Suprantu, Broniau, sunku priimti tokią tiesą, bet, kad ją būtų lengviau sukramtyti, aš aprašysiu įspūdžius po apsilankymo jūsų šeimos bare.
Pradėkime nuo personalo. Matyt jis irgi, iki pradedant dirbti pas Bronių, su šia sfera nieko bendro neturėjo, nes barmenė, atnešusi meniu, net nepasisveikina.
Norėčiau tai nurašyti nuovargiui dėl didelio klientų kiekio kavinėje, bet apsižvalgęs, be mūsų, matau tik dar du užimtus staliukus...
Vartydamas meniu suprantu, kad tikslas nustebinti visus didelėmis porcijomis, liejasi užuominomis kiekviename puslapyje. Vien ko verta frazė: „Cepelinų porcija sveria daugiau nei 1 kg“. Manau, ta frazė turėtų nudžiuginti tik užsienietį, nieko neišmanantį apie cepelinų gamybą.
Tinklaraščio „Riebus katinas“ nuotr.
Na sutikite, Broniau, jei statybose maišydamas skiedinį nesilaikysite proporcijų, rezultatas bus niekam tikęs. Taip ir su cepelinais. Jei bandote pagaminti cepeliną, sveriantį virš pusės kilogramo, o mėsos dedate kaip į normalų, tai toks cepelinas vietiniam atrodo kaip obuolys su kirmėle viduje.
Tinklaraščio „Riebus katinas“ nuotr.
Tas pats ir dėl padažo. Jo prie tokio milžiniško cepelino tikrai mažoka.
Antra – jei maltoje mėsoje klientas randa smulkių kauliukų, tai irgi nėra gerai. Stomatologo paslaugos šiais laikais labai brangios.
Grįžkime prie aptarnaujančio personalo. Sakykite, kaip galima pietaujant dviem, vienam patiekti cepelinus, kitam neatnešus dar sriubos?
Na, Broniau, neieškokite pasiteisinimo. Puikiai jus suprantu. Voveraičių sriubą, kuri kainuoja nei daug, nei mažai – visus 3,8 euro, sunku pagaminti greitai. Juk ji pas jus gaminama iš pakelių.
Sakote, iš kur tai žinau? Pasakė pati padavėja, kai jos paklausėme, kodėl tokia sūri sriuba. Ji neslėpdama atsakė: „Mes ją gaminame iš pakelių, druskos nededame“. maždaug, suprask: „Pretenzijos dėl sriubos ją pakavusiai firmai, mes čia ne prie ko“.
Aš jūsų nekaltinu. Suprantu, kad sunku maišius cheminius skiedinius statybose, persiorientuoti gaminti natūralų maistą. Taip ir norisi kokį mišinuką „prasukti“.
Va kam neturėjau pretenzijų, tai bulviniam blynui. Jis buvo skanus, gal trūko tik druskos. Bet nurašykime jos trūkumą prieš tai skonio receptorius druska nudeginusiai, voveraičių sriubai.
Man nesuvokiama, kad vasaros pabaigoje jums sunku nupirkti šviežių grybų, o savo virtuvę bandote garsinti sriubomis iš pakelių. Dar skaudžiau, kad cepelinų dydis viso labo daug tarkių ir mažas gabalėlis mėsos.
Jei skaitydamas šį mano trumpą laišką jūs nesuprasite jame slypinčios esmės, kodėl jūsų baras tuščias, tai gal pats laikas grįžti į sferą, kur viskas suprantama ir ne svetima.
O jei visgi bandysite laimėti loterijoje ir tapti baru „Nembo 1” Palangoje, gal pradžioje apsirenkite cepelino kostiumą ir, kaip kiti, vaikščiodamas gatvėje, pasistenkite pritraukti klientų.
Nes, sutikite, ta iškaba prie kelio „Broniaus šeimos baras“ nieko nesako. Tik vienetai Lietuvoje žino, kas gaminama Broniaus virtuvėje.
Vertinimas:
interjeras – 6,
švara – 6,
aptarnavimas – 6,
maistas – 3.
Viso: 21 balas (vidurkis – 5,25)
Tad tik 3 nagučiai.
Su pagarba,
Riebus katinas
Šaltinis - tinklaraštis „Riebus katinas“
