Taip – jis netoli centro, taip – būsto kainos jame aukštos, taip – jis turi savo rūmus ir parką, bet kaip su kitais privalomais rajono atributais – restoranais ir barais?
Pavyzdžiui, Žvėryne yra ne vienas restoranas ar baras, kuriame galima maloniai leisti laiką ar skaniai pavalgyti, o Antakalnis? Pora neva kiniškų vietelių, kelios picerijos, lenkų užeiga ir pensininkams nostalgiją kelianti kavinė (apsupta pušų)… Viskas. Antakalnyje daugiau nieko nebuvo.
Visgi, Sapiegų rūmų parke atsiradus „Tech Parkui“, atsidarė ir naujas baras – „BarKodas“.
Būtent į jį mes penktadienį ir patraukėme žiūrėti futbolo rungtynių, kuriose Lietuva žaidė su Škotija.
Jame lankiausi ne pirmą kartą, tad tikrai nebenustebino sukurta atmosfera, bet turiu pripažinti, kad kiekvieno apsilankymo metu ši vieta mus žavi vis labiau ir labiau.
Smagiems pasisėdėjimams lauke įrengta didžiulė terasa ir labai gaila, kad šį barą atradome jau besibaigiant vasarai.
Vidaus interjeras išlaikė senųjų rūmų dirbtuvių dvasią (kažkodėl įsivaizduoju, kad dabartinėje baro patalpoje buvo kalvė).
Mums patinka didelės erdvės, todėl aukštos lubos ir jų sukuriamas beribės erdvės jausmas tiesiog negali nežavėti. Ir šiaip, mūsų kuklia nuomone, čia verta apsilankyti vien dėl šio lengvai modifikuoto senovinio/industrinio interjero.
Kadangi „BarKodas“ yra labiau baras, nei valgymo vieta (tai suprantama jau iš „Bar“ pavadinime), turiu pastebėti, kad kainos nėra pačios mažiausios.
Pavyzdžiui, normalesnio alaus kainos prasideda nuo 3,5 EUR, bet mes dėl to nepykstame – gi tokias patalpas kažkaip reikia išlaikyti, o mes ir šiaip iš prestižinio rajono. Gal tik kokteilių pasirinkimas skurdokas, ir tų pačių priedų pritrūksta (bent jau tai patyrėme paskutinio apsilankymo metu).
Šį kartą nusprendėme išbandyti ne tik gėrimus, tad panagrinėjome užkandžių/maisto meniu. Galimybių rinktis nebuvo daug, bet dėl to mums tik lengviau. Užsisakėme mėsainį su jautiena (8 EUR) ir kesadiliją su plėšyta kiauliena (7 EUR).
Žmona savo mėsainiu liko patenkinta. Man sunku vertinti jo skonį, nes, kaip visada, ji užsisakė gerai iškeptą, o tokių variacijų aš nesugebu suprasti.
Taip, priedai buvo neblogi, bandelė gera, jis gerai technologiškai „sustatytas“ ir nesugriuvo valgant rankomis, bet perkeptas (nekaltinu baro - žmona to norėjo).
Patiko padažas prie bulvyčių. Bare sugebėta apsieiti be tipinių majonezinių padažų ir sukurtas jogurtinis su svogūnų laiškais ir, jei gerai pamenu, – agurkais. Gal buvo ir dalelė majonezo, bet padažas ganėtinai lengvas ir ypač patiko moterims (ala dietinis).
Visai kitas reikalas – kesadilija. Ji man labai patiko.
Pradžioje kiek keistai atrodė tortilija, kuri man labiau priminė paprastą blyną, bet pradėjus valgyti ji pranyko plėšytos kiaulienos jūroje.
Kiaulienos kiekis buvo nesuvokiamas, kartais barbekiu padažo skonis mane jau trikdydavo, bet pasiekus daržovių dalį tas labai ryškus skonis aprimdavo, ir patiekalas pasiekdavo harmoniją.
Tad vienintelė pastaba – pasistenkite daržoves (ypač mėlynuosius kopūstus) paskirstyti per visą kesadiliją, tada skonis būtų dar geriau suderintas, nes, kaip minėjau – barbekiu skonis kiaulienoje kartais jau buvo per stiprus.
Visą likusį vakarą stebėjau pro šalį nešamus užkandžius. Kito apsilankymo metu būtent jie bus mano taikiklyje, mat iš šalies atrodė visai neblogai.
O dėl kainų – prestižinės vietos prestižiniame rajone negali būti pigios, tad ir džiaugiamės, kad prieš mūsų langus atsidarė vieta, kuri verta mūsų dėmesio ir pinigų.
Na, o restorano mes dar palauksim.
Vertinimas: 9 iš 10 (vertinant Antakalnio kontekste)
Kainos: prestižinio rajono
