Nepatikėjome tuo, ką radome Vingio parke: teko grįžti dar kartą

Kai turi šunį – savaitgaliais turi važiuoti į parką. Kai parke atsiduri pietų metu – užsinori valgyti. Kai nori valgyti – eini valgyti. 

 „Vingio istorijos“, Vilnius.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius. Baltos duonos skrebučiai su kepenėlių briule buvo turbūt vienas skaniausių užkandžių, kuriuos pastaruoju metu teko ragauti.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius. Baltos duonos skrebučiai su kepenėlių briule buvo turbūt vienas skaniausių užkandžių, kuriuos pastaruoju metu teko ragauti.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius. Viščiukas „tabaka“.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius. Viščiukas „tabaka“.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius. Grilyje keptos čiorizo dešrelės.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
 „Vingio istorijos“, Vilnius. Grilyje keptos čiorizo dešrelės.<br>Nuotr. iš „Ančių medžioklė“.
Daugiau nuotraukų (5)

„Ančių medžioklė“

Sep 14, 2017, 8:57 PM

Kadangi Vingio parke tokia situacija mums susiklostė savaitgalį, papasakosiu apie mūsų viešnagę „Vingio istorijos“.

Kada paskutinį kartą šiame parke lankėtės? Ar pastebėjote, kaip jis tampa tikru didmiesčio atributu, sugebančiu pritraukti vis daugiau žmonių? Jis jau pulsuoja, o ne egzistuoja.

Visi tie parke sportuojantys žmonės su dviračiais, riedučiais ar tiesiog bėgimo bateliais. Visi tėvai, leidžiantys laiką su krykštaujančiais vaikais, arba kiti, lėtai vaikštantys su jau užaugusiomis atžalomis, kurios pasakoja apie savo gyvenimo sunkumus bei laukia patarimo...

Visa tai sukuria nepaprastą aurą, kurią tarsi sargybiniai saugo parko medžiai.

Bet grįžkime prie „Vingio istorijų“ ir antrojo apsilankymo šioje vietoje (pirmą kartą ten apsilankiau daugiau kaip prieš du mėnesius).

Kodėl nerašiau po pirmojo apsilankymo? Nes nepatikėjau tuo, ką ten radau: man patiko, o turėdamas patirties su Vingio parko maitinimo vietomis negalėjau patikėti, kad čia galima nusipirkti ne tik valgomų ledų.

Nebandysiu aptarinėti mus pasitikusios estrados vaizdo ir jos fasado/stogo trūkumų, nes tai ne „Vingio istorijų“ problema. Ši užeiga net kažkaip sugebėjo viską užmaskuoti ir sukūrė gana jaukią atmosferą tiek viduje, tiek išorėje, į kurią gera sugrįžti. 

Kažkam šios vietos aplinka gali pasirodyti triukšminga. Ypač sėdint lauke, ypač vasarą ir ypač saulėtą savaitgalio dieną, kai aplink zuja koks tūkstantis vilniečių. Bet prie to tikrai priprantama, gal net žavu, jei sugebėsi įsitraukti į Vingio gyvenimo pulsą, apie kurį jau pasakojau).

Kadangi mus aptarnavo ta pati mergina kaip ir vasarą, viskas praėjo tikrai sklandžiai ir jokių pastabų aptarnavimui neturime.

Užsisakėme baltos duonos skrebučių (crostini) su kepenėlių briule, degintu sviestu ir svogūnų džemu (3,00 EUR), grilyje keptų čioriso dešrelių su vyne karamelizuotais svogūnais, morkų piurė ir šviežiomis daržovėmis (8,00 EUR) bei viščiuką „tabaka“ su česnakiniu acto užpilu, kepta kukurūzo burbuole, marinuotu agurku ir marinuotų svogūnų salotėlėmis  (7 EUR/ pusė viščiuko).

Kaip ir priklauso, pradedame nuo užkandžio su vištienos kepenėlėmis. Tinkamai paskrudinta duonelė (neduria, kai kramtai, bet maloniai traška), nuostabus kepenėlių pašteto purumas, svogūnų džemas – tai buvo nepaprastai gerai.

Regis, idealiai suderintos kiekvieno produkto proporcijos leido džiaugtis ir atskirai jausti kiekvieną ingredientą, nė vienam iš jų nedominuojant. Atvirai sakant, tai buvo vienas geriausių užkandžių, kuriuos pastaruoju metu teko ragauti (ir tik 3 EUR!).

Čioriso dešrelės mums nebuvo naujiena. Žmona eilinį sykį atliko saugų ėjimą – pasirinko jau anksčiau ragautą patiekalą. Ar tai pasiteisino? Tikrai taip.

Gal dešrelės galėtų būti kiek aštresnės, bet bendram skoniui mes ir vėl neturime priekaištų. Man net pradeda atrodyti, kad bet kuris patiekalas su svogūnų džemu mane tiesiog nuginkluoja. (Iš tiesų tiesiog šis svogūnų džemas buvo labai gerai paruoštas.)

Pradžioje atrodė, kad dėl vyraujančio saldumo morkų piurė ir svogūnų džemas turėtų sunkiai derėti, bet susidūrusios su aštresnėmis dešrelėmis jos labai tiko. Tiesą sakant, piurė net buvo švelnesnė nei tikėjausi ir galėčiau ją lyginti su tomis, kurias teko ragauti daug prabangesniuose restoranuose.

Viščiukas „tabaka“ – skanu, bet mažai. Užsisakydamas pusę porcijos tikėjausi gauti mažiau maisto, bet tikrai ne tiek…

Viščiukas buvo gero skonio, „smagiai“ apskrudęs ir nuolatos traškėjo: lauži – traška, kandi – traška, nieko nedarai – traška…

Nepatiko tik svogūnai, kurie meniu buvo pavadinti „svogūnų salotėlėmis“, o lėkštėje radau kelis marinuotus svogūnų žiedus, ir tie patys manęs nesužavėjo, mat buvo pernelyg rūgštūs.

Tad aną kartą valgytas mėsainis man kėlė daug geresnius atsiminimus ir sotumo jausmą, nes dabar teko pasitenkinti smagumu valgant ir traškinant.

Apibendrinant – mums patiko ir tikrai rekomenduojame apsilankyti. Kainos nėra pačios mažiausios, bet vertinant maisto kokybę ir pateikimą, jos tikrai to vertos.

Mes grįšim!

Vertinimas: 9 iš 10

Kaina: 18 EUR (pietūs su užkandžiu dviems)

„Ančių medžioklė“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.