Taip, tai legendinė švedų „surströmming“, dažniausiai lietuvių vadinama tiesiog pūdyta silke. Nors ji nėra nei pūdyta, nei, tiesą sakant, silkė.
„Surströmming“ yra fermentuota, arba paprasčiau – rauginta, Baltijos strimelė.
Skandinavų kalbų ir kultūros žinovė Rasa prisiminė, kaip kadaise su vyru nusprendė atidaryti raugintų strimelių konservų dėžutę namuose.
Kvapas buvęs toks stiprus, kad neapsikentę kaimynai iškvietė Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Teko pameluoti, kad sutuoktiniai neįsivaizduoja, iš kur sklinda dvokas. Esą gal kur po laiptais žiurkė pastipo?
Blogiausia buvo tai, kad šis dvokas ilgokai neišsivadėjo. Bet žuvis buvusi gardi.
Stogo danga prekiaujančios įmonės vadovas kaunietis Eugenijus Mačiukas žuvies, kurią lauktuvių iš Švedijos parvežė vienas skardininkas, bandė ragauti drauge su dukra.
Sunkiausia ragautojams buvo ištverti dvoką, pasklidusį vos atidarius strimelių skardinę. Jie nebuvo įspėti šio delikateso neatidaryti namuose.
O štai vilnietis Saulius Balčas, pamėgęs raugintas strimeles, tvirtino – nors žuvys išties dvokia, jos yra tikras skanėstas. Ypač skanūs yra šių žuvų ikrai.
Pasakojimų apie legendomis apipintą dvokiantį delikatesą yra girdėję daugelis. Šios žuvies skardines uždrausta imti į lėktuvo saloną. Yra buvę, kai dėl padangėse pasikeitusio slėgio skardinės sprogdavo ir po orlaivį pasklisdavo baisus dvokas.
Bet vos tik Lietuvos–Švedijos draugija Vilniuje metė iššūkį miestiečiams paragauti žymiosios „surströmming“ Bernardinų sode, kur surengta degustacija, prie žuvų nusidriekė ilgiausia eilė.
Gurmanų neišgąsdino baisus dvokas, kuris vieniems primena šiukšlių konteinerių, kitiems – viešojo tualeto, tretiems – tiesiog pūvančios žuvies ar kiaušinių kvapą.
Buvo lietuvių, valgančių raugintas strimeles jau dvyliktus metus.
„Yra lietuvių vaikų, užaugusių su „surströmming“.
Lietuvos–Švedijos draugijos Vilniuje buvusios pirmininkės sūnus, kuriam dabar 10 metų, šias žuvis valgo kasdien.
Pernai jis suvalgė 7 gabaliukus. Šiemet žadėjo 10“, – stebėjosi Švedijos Karalystės ambasados Lietuvoje informacinių ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė.
Pasirodo, anksčiau kiekvienas naujas nuo 2000 metų veikiančios Lietuvos–Švedijos draugijos Vilniuje narys įšventinimo metu privalėdavo paragauti raugintų strimelių.
Viešos raugintų strimelių degustacijos Vilniuje kiekvieną rudenį rengiamos jau trečius metus.
Kad stiprus kvapas būtų mažiau juntamas, atidaroma skardinė pridengiama maišeliu.
Tiesa, aš tikėjausi intensyvesnio kvapo. Gal jis nebuvo toks pasibaisėtinas, nes konservai atidaromi lauke?
Nors apskritai ne itin mėgstu silkę, nevalgau jos net per Kūčias, raugintų strimelių paragauti pasiryžau.
Antraip ko gi būtų vertas mano pasakojimas apie jas?
Žuvį padavė susuktą į lavašą kartu su bulvėmis ir svogūnais. Žuvies buvo tiek nedaug, kad nelabai jos skonį ir pajutau. Jį labiau užgožė bulvės bei svogūnai. Bet blogai tikrai nebuvo.
Raugintos strimelės yra neatsiejama vasaros palydėtuvių šiaurinėje Švedijoje dalis. Tuo metu, kai Švedijos pietuose atsisveikinama su vasara lukštenant vėžius, visa šiaurinė šalies dalis pasmirsta fermentuota žuvimi.
Patiekalas gaminamas iš pavasarį sugautų strimelių, kurios vėliau pagal senovinius papročius rauginamos.
Iš pradžių žuvys išdarinėjamos, vėliau pamerkiamos parai į stiprų sūrymą, kad ištrauktų kraują. Po to žuvys perdedamos į silpnesnį sūrymą ir statinės su strimelėmis palaikomos dieną saulėje, kad prasidėtų rūgimo procesas. Vėliau žuvys laikomos šaltai.
„Įdomu tai, kad yra tam tikri „surströmming“ ekspertai, kurių užduotis – pagauti momentą, kada žuvis yra pakankamai išrūgusi ir ją galima uždaryti į skardines“, – pasakojo G.Berželionytė.
Mėnesį pabuvusi skardinėse, kur toliau vyksta rūgimo procesas, žuvis jau gali būti patiekta ant stalo.
Kartais dėl rūgimo proceso skardinėse susidaro didžiulis slėgis ir jos išsipučia.
Tokiu atveju skardines rekomenduojama atidaryti panardintas į vandenį, o išimtą žuvį prieš valgant nuplauti.
Yra net šios žuvies mėgėjų klubų, daugiausia, aišku, Švedijoje.
Dažniausiai „surströmming“ gaminama mažose gamyklėlėse, kurių dauguma yra Šiaurės Švedijoje.
Kiekviena gamyklėlė turi savas gamybos paslaptis ir savą rauginimo receptą, o gurmanai kasmet renka, kurios strimelės yra skaniausios.
Kada švedams toptelėjo mintis rauginti žuvį?
Dabartinės Švedijos pietuose archeologai rado 9200 metų senumo raugintos žuvies liekanų.
Greičiausiai rauginti strimeles pradėta todėl, kad kadaise druska buvo brangi, tad sūdyti žuvį buvę per brangu. Taigi švedai sugalvoję rauginti ją silpname sūryme, taip išsiversdami su mažesniu kiekiu druskos.
Iš pradžių raugintos strimelės laikytos tik statinėse. Nuo XIX amžiaus tokią žuvį imta dėti į skardines. Tai palengvino sandėliavimą ir transportavimą, tad delikatesas paplito ir už Švedijos ribų.
Tačiau žuvies rauginimas yra žinomas ne tik Švedijoje – ją raugindavę ir senovės graikai, ir romėnai.
Raugintos žuvies patiekalų turi ir Azijos tautos.
Pavyzdžiui, korėjiečiai turi patiekalą iš raugintos žuvies, vadinamą „hongeohoe“, o japonai – „kusaya“.
Tiesa, nė vienas šių patiekalų savo dvoku neprilygsta švedų strimelėms.
Pasak japonų tyrėjų, ką tik atidaryta švediškų raugintų strimelių skardinė paskleidžia dvoką, laikomą nemaloniausiu maisto kvapu pasaulyje.
Švediška plona duonelė
20 duonelės porcijų reikės:
50 g mielių
100 g sviesto arba margarino
700 ml pieno
50 ml cukraus sirupo
1 šaukštelio maltų pankolių sėklų
1 šaukštelio maltų kuminų
1 šaukštelio druskos
300 ml ruginių miltų
1 šaukštelio sodos
1000 ml kvietinių miltų
Ištirpinkite riebalus, supilkite pieną ir pašildykite iki kūno temperatūros. Atskirame inde susmulkinkite mieles. Skystį lėtai pilkite ant mielių ir maišykite, kol ištirps.
Supilkite cukraus sirupą, pankolių ir kuminų miltelius, druską, su soda sumaišytus ruginius miltus ir beveik visus kvietinius miltus. Gerai išminkykite tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir leiskite tešlai pakilti apie 40 minučių.
Gerai perminkykite tešlą ant miltais pabarstyto stalo, padalykite į 20 lygių dalių, suformuokite rutuliukus, juos labai plonai iškočiokite, subadykite šakute.
Duonelę kepkite po vieną sausoje gerai įkaitintoje keptuvėje, po 2 minutes kiekvieną pusę. Iškeptą sudėkite ant grotelių, uždenkite rankšluosčiu ir leiskite atvėsti.
Kaip valgyti „surströmming“?
Tradicinis būdas yra suvynioti žuvį į ploną minkštą švedišką duonelę arba lavašą. Paprastai duonelė ištepama sviestu ir ant jos uždedamas strimelės gabaliukas su bulvėmis ir supjaustytais svogūnais.
Lengvas bulvių saldumas ir svogūnai puikiai neutralizuoja aštrų, intensyvų žuvies skonį.
Šiaurinėje Švedijos dalyje žmonės ant lavašo tepa ne tik paprastą sviestą, bet ir minkštą sūrį, pagamintą iš ožkų pieno išrūgų. Suktinukai su raugintomis strimelėmis paprastai valgomi rankomis.
Švedijoje raugintos strimelės pradedamos valgyti rugpjūčio pabaigoje, kai jų atsiranda prekybos vietose, ir valgomos visą mėnesį. Tikrieji gurmanai valgo ir prieš metus fermentuotą žuvį. Tuo metu ji būna visiškai subrandinta ir tampa švelnaus skonio.
