Molėtai. Kaip nurodo „Google“, geriausia vieta čia pavalgyti – „Hesburger“, kaip sako vietiniai – nevalgyti niekur.
Kadangi internete surinkta informacija gana prieštaringa, rekomendacijų, klausiame mus po miestą vedžiojusios gidės.
Bet net ir tas žmogus, kuris, atrodo, turėtų viską žinoti apie savo gimtąjį ir mylimą miestą, mums nesuteikia daug vilties – ji negali rekomenduoti nė vienos geros vietos. Ir dėl to nusimena.
Gidė net nėra girdėjusi apie vietą, kuri sulaukė daugiausiai rekomendacijų po „Ančių medžioklės“ įrašu. Ta vieta – Gintaro baras-picerija.
Labai įdomu, kaip žmogus, kuris Molėtuose gyvena nuo gimimo, kuris mus pėsčiomis vedžiojo po visą miestą, gali nežinoti labiausiai čia rekomenduojamos vietos?
Na, bet mūsų tai neišgąsdina. Tad 8 turistų kompanija atvyksta pas Gintarą.
Mus pasitinka namas su didele aikštele automobiliams (toks jausmas, kad visi Molėtai skirti tik tam, kad visi pravažiuotų pro šalį link ežerų).
Kaip ir priklauso barui, viduje mus pasitinka tamsa. Net dideli langai sugeba neįleisti šviesos. Galbūt jie tamsinti?
Pats interjeras gana paprastas - odiniai ir mediniai baldai, akvariumas, biliardo stalas. Nieko ypatingo, bet ir neerzina. Jei būtų šviesiau, tai gal net pagirčiau.
Gavus meniu visus draugus informuoju apie anksčiau gautą instrukciją, kuri nurodo valgyti tik krosnyje keptą maistą, tad daugelis apsistoja ties picomis, kurių kaina svyruoja nuo 4 už mažą iki 6 eurų už didesnę (priklausomai nuo dydžio ir ingredientų).
Šypseną mums sukelia meniu skiltis „Kitos prekės“, kur surašytos „Karūnos“ arba „Snickers“ šokoladų, traškučių, kramtomosios gumos ar riešutų kainos. Taip ir įsivaizduoju, kaip manęs klausia, ar šokoladą pateikti sulaužytą, ar pats panelei pademonstruosiu laužymo įgūdžius.
Be picų mes dar nusprendžiame paragauti ir vietoje gaminto aguonų pyrago, kavos, čia pat verdamo kvietinio alaus (Gintaro bravoras ar pan.). Viena draugė net nuklysta nuo plano ir užsisako kiaulienos kepsnį.
Po truputį ant mūsų stalų ima atkeliauti maistas, ir šį kartą apie jį pasakosiu nuotrupomis.
Taigi – aguonų pyragas buvo gana neblogas. Saikingas saldumas ir daug aguonų puikiai tiko prie šildančios arbatos, kurios tikrai reikėjo po ilgo pasivaikščiojimo.
Beje, kalbant apie karštus gėrimus, būkite atsargūs užsakinėdami kavą su alkoholiu, nes čia tikrai nepagailima pastarojo. Paragavus šių gėrimų buvo galima pamiršti, kad ten turi būti kavos, tad vairuotojams patariu pasisaugoti.
Vietinės gamybos kvietinis alus buvo tokio skonio, kai geri ir nieko nejauti. Nesupratau, ar tai alus, ar kažkoks birzgalas su mielėmis. Liko tik susižvalgyti su likimo draugu, kuris užsisakė to paties alaus ir šypsotis. Supratome, už ką Vilniuje mes mokame 4 EUR.
Nežinau, kaip kitos jų verdamo alaus rūšys, bet kvietinio tikrai nerekomenduoju.
Ekstremalė draugė, kuri užsisakė kiaulienos kepsnį, jį įvertino 8 iš 10, bet kažkodėl širdis jaučia, kad tai labiau iš mandagumo. Kodėl? Nes iš viso patiekalo išskyrė tik skanų padažą.
Vis tik pagrindinis pietų akcentas – picos. Jų padas buvo labai plonas ir traškus. Daliai draugų tai labai patiko ir jie jas įvertino aukščiau vidutinio lygmens.
Man asmeniškai tas plonumas kiek trukdė. Aš mėgstu traškiai purius padus, tai yra, apskrudusi pluta, o viduje slepiasi purus minkštimas. Šiuo atveju krosnis sugėrė visą purumą, palikusi tik traškančią plutą.
Priedai galėtų būti aukštesnės kokybės, bet pakenčiami, niekas jais labai nesiskundė.
Bet įvertinus kainą, baras tikrai turi patobulėti, nes 6 EUR už 32 cm picą yra nemažai net žiūrint iš Vilniaus kainų perspektyvos. Bent jau padidinkite mocarelos kiekį, nes vertindamas tuos trupinius, kurie buvo ant mano picos, nesu tikras, kad buvo naudojamas būtent šis sūris.
Po apsilankymo šioje vietoje nė vienas iš mūsų nesiskundė, bet kažkodėl jaučiu, kad ir rekomendacijomis nesimėtys.
Beje, didesnei kompanijai žmonių bare gana keblu gauti tiek vietą prisėsti, tiek maistą.
Mums teko užimti vos ne visą salę prie baro, sėdėjome per 3 staliukus, o maisto sulaukėme labai skirtingai. Tai ypač turėjo nepatikti draugui, kuris picą gavo tuomet, kai visi jau buvo sotūs ir bepradedą apmokėti savo sąskaitas.
Bet ar gali tikėtis kažko daugiau, jei vienu metu krosnyje gali tilpti tik 2 picos? Čia labiau retorinis klausimas. Kita vertus, jei už picą moku 6 EUR, tai gal ir galiu tikėtis?
Tad ar yra kur pavalgyti Molėtuose?
Gal. Nežinau. Bandyti galite, tik nesitikėkite stebuklo.
Vertinimas: 6 iš 10
Kaina: dviese už dvi picas, pyrago gabalėlį, arbatą ir alaus bokalą sumokėjome 18,80 EUR
