Atsikėlę ryte visi lekia į darbus, o vakare grįžta miegoti. Iš čia, manau, ir pavadinimas kilęs. Tad jei tinklaraščio „Riebus katinas“ skaitytojai, vargu, ar aš kada nors būčiau radęs šį barą.
Gausios skaitytojų rekomendacijos paskatino leistis į Klaipėdos miegamuoju rajonu vadinamą Laukininkų gatvę. Tai, kad rekomenduojama vieta yra būtent toje gatvėje, ir stabdė mano apsilankymą, nors pirmus gerus signalus gavau jau prieš gerą pusmetį.
Bet kaip sakoma – geriau vėliau, nei niekada. Tad aš jau bare ir pradedu pažintį su valgiaraščiu.
Jei apie barą, tai neskaičiuojant lauko terasos, kuri šiuo metu nedirba, jame tėra tik kokie aštuoni staliukai. Bet maža erdvė suteikia jaukumo net ir tada, kai užimti tik trys iš jų.
Neslėpsiu – išvydęs „BBQ Barbaras“ iškabą, tikėjausi už baro rasti ne porą mergyčių–padavėjų, o vieną dvimetrinį gerai įmitusį barbarą, kuris vien žvilgsniu parodytų, prie kurio stalelio galiu sėsti.
Rinkdamasis sriubas visada pirmumą suteikiu aštrioms sriuboms, ir būtent tokiu metų laiku, kai siautėja visokios peršalimo ligos. Aštrus „antigripinas“ – natūralus būdas kovojant su ligomis. Tad užsakau tirštą aitriųjų paprikų sriubą ir, žinoma, šonkauliukų, kuriuos man visi ir rekomendavo.
Nors nuotraukų patiekalų valgiaraštyje nėra, aš puikiai įsivaizduoju kaip jie turi atrodyti – feisbuke dažnai matau „BBQ barbaro“ konkursus, kuriuose galima laimėti jų porciją. Kadangi loterijose man nelabai sekasi, aš jose ir nedalyvauju, o tai kas patiko, tiesiog nusiperku.
Atkeliavusi ant stalo sriuba dar jos net neragavus leidžia suprasti – tikimybė, jog pietūs bus vykę, tik didėja. Sriuba buvo tokia tiršta, kad jei būčiau kiek pasistengęs, būtų pavykę joje net šaukštą pastatyti fotosesijai. Bet nuo baro mane stebinčios padavėjos šio sumanymo privertė atsisakyti.
Vienintelis, kas mano akiai nederėjo arba vienas kitam trukdė – tai šalia patiekta duona ir ant sriubos užtrupinti „nachos“ traškučiai. Kadangi traškučių išimti negalėjau, atsisakiau duonos. Bet mėgstantys sočiau pavalgyti, manau, nesupyks dėl tokio perdėto derinio.
Kas labiausiai žadina apetitą tokias sriubas valgant – vaizdas, kai pamerkus šaukštą į sriubą ir jį keldamas matai, kaip nuo šaukšto tįsta ant sriubos užtarkuotas sūris. Vaizdelis, vertas įtraukti į vaizdinių medžiagų ciklą, skirtą sergančioms anoreksija gydyti. Manau, tokiomis ir panašiomis nuotraukomis padabinta palata greitai sugrąžintų meilę maistui.
Juokas juokais, bet aš baigiu valgyti sriubą, paplekšnoju per pilvą, nusispjaunu per petį tris kartus ir mintyse pagalvoju: anoreksija man negresia...
Po kelių minučių padavėja patiekė šonkauliukus. Ir žvelgdamas į juos supratau, kad geriau nelaukti, kol laimėsi loterijoje, o tiesiog imti ir nusipirkti. Vaizdas – lyg iš paveikslėlio. Kurį laiką sėdėjau ir žiūrėjau į šonkaulius, tiesiog nesinorėjo gadinti gražaus vaizdelio.
Bet noras paragauti paėmė viršų. Pirmas įspūdis, kad šonkauliukai ploni, ir mėsos tikrai bus mažokai, buvo apgaulingas. Mėsos buvo tiek, kad norint ją visą suvalgyti, teko atsisakyti bulvių, kurių dauguma buvo pasislėpusios po šonkauliukais.
Turbūt ne paslaptis, kad gerai iškepusių šonkauliukų mėsa tiesiog nusineria nuo kauliukų. Bet apie šiuos pasakyti tik tiek būtų mažoka. Puikiai subalansuotas prieskonių bei BBQ padažo kiekis, užteptas kepant, o dar šalia patiektas klevų sirupo padažas leido pasinerti į skonių jūrą.
Kopūstų salotos buvo šviežutėlės, lyg sutarkuotos prieš patiekiant.
Norėdamas perteikti tai, apie ką bandau parašyti, įkeliu ir pradėtų valgyti šonkauliukų nuotrauką. Iš jos puikiai matyti, kaip mėsa atsiskyrusi nuo kaulo ir kokia ji neperkepta bei sultinga.
Tad keldamas pomidorų sulčių taurę mintyse sakau gražų palinkėjimą ne tik blaivybės puoselėtojams Seime, bet ir šio baro savininkams. Mano gerų vietų sąrašą Klaipėdoje papildė dar vienas grilio patiekalų baras, kurį drąsiai rekomenduoju ir jums visiems.
Vertinimas:
Interjeras - 9,
Švara - 9,
Aptarnavimas - 9,
Maistas – 10.
Viso: 37 balai (vidurkis – 9,25)
Tad riebūs 5 nagučiai.
