Bet pirma ne apie meniu, kuris čia vadinamas scenarijumi. Pirma noriu skirti dėmesį interjerui. Jauki aplinka, romantiška muzika, manau, yra tai, ko mes kiekvienas tikimės užsukę į naują restoraną. Būnant čia apima jausmas, lyg ne pirmą kartą čia užsukęs. Jauku, gražu ir miela. O dar žvakės, degančios net ant laisvų staliukų, sukuria itin romantišką atmosferą... Spėju, kad per šv. Valentino dieną visi staliukai būna rezervuoti iš anksto.
Bet grįžkime prie scenarijaus arba kaip liaudis vadina, - meniu. Vartant jį supranti, kad restorano autoriai daug dėmesio skyrė ne tik jaukiam interjerui sukurti: norint klientą visiškai panardinti į režisieriaus kuriamą scenarijų, viskas apmąstyta iki smulkiausių detalių.
Įžangoje – sriubos bei užkandžiai. Veiksme – jau rimtesni karšti patiekalai. O kulminacijai - desertai. Logiška.
Jei jau pasineriame į režisieriaus kuriamą scenarijų, tai ir patiekalų pavadinimams naudojami žinomų aktorių vardai gerai dera.
Prajuokino „Angelina Jolie“ desertas: kadangi pati aktorė smulkutė, turinti savitą stilių ir gaunanti didelius honorarus, jos vardu pavadintas desertas – mažučiukas, išsiskiriantis spalvomis, vaizdu bei kaina. Sutikite – jos vardu nepavadinsi kokio krembriulė.
Patiekalų nuotraukos tokios gražios, kad norisi paragauti visko.
Daugiausia vyrauja grilyje kepti patiekalai, bet nemaža dalis skirta ir sušiams. Dar prieš atvykdamas čia internete pasiieškojau informacijos apie šį restoraną, tad pagrindiniam patiekalui rinkomės grilio kepsnius, patiekiamus ant iešmelių. Manau, tai geras ne tik pateikimas, bet ir rinkodaros sprendimas.
Na, ką gali išgąsdinti karštas patiekalas už 4,70 euro? Ir dar nepamirškite, kad už tą sumą jūs gaunate brandintos jautienos kepsniuką. Bet kai prie jo pradedi rinktis garnyrą, o jei dar užsimanai paragauti ir kitokios mėsos, nes anas iešmelis mažytis, ta sumelė šokteli kelis kartus į viršų. Bet sėdint tokioje gražioje aplinkoje galvoje išsijungia visi skaičiuotuvai, ir atėjus padavėjai, pradedi berti užsakymus kaip žirnius į sieną.
Pirmos ant mūsų stalo atkeliavo sriubos kartu su šaltalankių arbatos puodeliais. Ar aš būčiau patiekęs kartu arbatas ir sriubas, – kitas klausimas. Gal būčiau padaręs bent kelių minučių pauzę tarp arbatų ir sriubų. Net jei klientas pageidauja, kad arbata būtų atnešta pirma, tai dar nereiškia, kad ją reikia patiekti iškart su sriubomis. Tuo labiau, kad čia restoranas, ne bistro baras, kur klientai skuba, ir 90 proc. sėkmės priklauso nuo greičio.
Bet sriubų patiekimas, tiek misą, tiek sultinį užpilant ant sriubos turinio lėkštėje, padėtoje ant stalo, leido tą nesusipratimą su arbata pamiršti.
Sriuboje „Monica Geller“ gerai derėjo vištiena su termiškai neapdorotomis šviežiomis daržovėm.
Taip pat geru skoniu pasižymėjo ir „Joey Tribbiani“, dar dabar prisimenu troškintos triušienos ir lengvą aitriųjų paprikų derinį. Vienintelis minusas – tai sriubų temperatūra, jos abi buvo drungnos, jei taip galima išsireikšti. Gal kalti metaliniai indai, kuriuose buvo atnešta misa ir sultinys. Pilant į šaltus indus metalas dalį temperatūros sugeria. Arba per tas porą minučių, kol aš fotografavau, jos spėjo atšalti...
Na, bet tai detalės, kurioms ilgai užsibūti galvoje neleido atkeliavęs karštas užkandis – kepti vištienos kumpeliai. Traški plutelė, apibarstyta sezamų sėklomis, kepant užteptas saldus padažas – viskas buvo pasakiškai skanu. Įžanga mus maloniai nustebino, todėl su nekantrumu laukėme veiksmo.
Veiksme dalyvavo jau daugiau iešmukų. Mano lėkštėje šalia brandintų jautienos ir kiaulienos iešmelių dar buvo pora iešmelių ryžių, apvoliotų džiūvėsėliuose, bei iešmelis svogūnų tempuroje su aitriu padažu. Kam galėčiau reikšti pretenziją, tai tiktai jautienai. Nors padavėja ir patvirtino, kad jautiena brandinta, tas jos tąsumas, primenantis gumą, manęs tuo niekaip neįtikino.
Bet kiauliena – galiu patvirtinti – buvo brandinta, ir tai puikiai iliustravo jos skonis. Maloniai nustebino ryžių iešmeliai, kurie savo išvaizda priminė kukurūzų burbuoles. Niekada mano nevertintos kruopos prisibeldė ir į mano širdį.
Draugės iešmelių rinkinukas buvo kuklesnis, jame puikavosi vištienos bei lašišos iešmeliai bei smidrų iešmukas. Ji savo patiekalui pretenzijų neturėjo visai. Vienintelis, kas kėlė nuostabą mums abiems, tai itin maži mėsos gabaliukai. Nesinešioju su savim svarstyklių, bet manau nesuklysiu teigdamas, kad vienam iešmukui buvo panaudota ne daugiau kaip 50 g mėsos. Čia užbėgdamas už akių noriu tai pabrėžti tiems, kurie skaitydami straipsnį ir matydami didelę čekio išklotinę, bandys replikuoti, kaip dviem galima tiek daug suvalgyti.
Po karštų patiekalų turėjusią prasidėti kulminaciją su krembriulė kiek sustabdė padavėja su improvizuotu intarpu. Nežinau, kodėl, bet vietoje užsakyto deserto pasiūlė kitą, kurį net atnešė parodyti. Jis mums pasirodė toks skaniai gražus, kad nusprendėme užsakyti du.
Bet po kelių minučių iš virtuvės grįžusi padavėja informavo, kad likęs tik vienas. Tad užsakėme jį ir paprašėme atnešti prieš tai užsakytą krembriulė. Jį valgydamas pagalvojau, kad šį desertą dėl kalorijų bombos galima drąsiai pavadinti Vitalijaus Cololo vardu. Manau, ir aktorius žinomas, ir desertas tinkamas. Besimėgaudami desertais jau aptarinėjome, kad ši vieta verta 5 nagučių.
O paprašęs padavėjos atnešti sąskaitą, jau traukiau „Riebaus katino“ lipduką, ant kurio planavau suraityti penketą.
Nežinau, kodėl – ar ilgas čekis, ar prieblandoje sunkiai įžiūrimi skaičiai privertė peržvelgti jame surašytus patiekalus. Akys užstrigo ties besikartojančiu desertu krembriulė. Užsakėme vieną, o sąskaitoje du. Nemaloni staigmena, bet pagalvojau – kam nepasitaiko, suklydo. Tad pakviečiau padavėją ir parodžiau jai klaidą.
Labai nustebino padavėjos reakcija. Jokio „Atsiprašau“, ar „Tuoj perskaičiuosiu“, tiesiog: „Oi, turbūt sudubliavau, galite išsiskaičiuoti tą sumą“. O galutinai pritrenkė frazė: „Gal aš norėjau jus apgauti“.
Tai išgirdęs likau šokiruotas. Pasijutau lyg būčiau kaltas, kad pastebėjau jos klaidą ar norą apgauti. Ir visiškai nesvarbu, kad ant čekio parašyta – mokinė. Pagal aptarnavimą galiu drąsiai teigti, kad šioje sferoje mergina dirba ne pirmą mėnesį. Ir jei jau save vadina restoranu – aptarnavimas ir požiūris į klientą turi atitiktį tą statusą. Mokinys visada turi mokytoją, kuris jį prižiūri, tikrina užsakymus ir taip toliau. Ir iš savo praktikos galiu pasakyti, kad mokinys būtų paraudęs, pasičiupęs sąskaitą, atsiprašęs ir nubėgęs perskaičiuoti. Nes jis dar mokinys, jam ir balselis virpa, ir kiekviena kliento pastaba atrodo daug reikšmingesnė.
Žvelgdamas į ilgą čekį ir prisimindamas padavėjos reakciją susimąsčiau: o jei mūsų būtų ne du, o kokie šeši, tai tokių „susimaišiau“ gal pasitaikytų dar daugiau... Tiesiog personalo abejingumas įneša abejonių, ir tada įsijungia kliento fantazija, o to galėtų ir nebūti, jei padavėjos reakcija būtų buvusi kitokia.
Tad trumpas reziumė. Jei padavėjos reakcija būtų buvusi kitokia, būtų nuskambėjusi bent kokia atsiprašymo gaidelė, iš restorano „Režisierius“ būtume išėję visai kitokios nuotaikos ir dar būčiau palikęs kelis eurus daugiau arbatpinigių. Manau, net ir vertinimas būtų likęs tas, kurį buvome aptarę dar prieš gaudami sąskaitą.
Nesuklysiu teigdamas, kad restorano vardas – ne tik virtuvės, bet ir aptarnaujančio personalo profesionalumo visuma.
Tad šį kartą tik 4 nagučiai.
Kad aš sugrįšiu į šį restoraną – net neabejoju, nes, manau, tokios klaidos yra pataisomos, tik svarbu laiku į jas reaguoti.
Restoranas „Režisierius“ šią apžvalgą įvertino taip: „Pirmiausiai džiaugiamės, jog vakarui pasirinkote mūsų restoraną ir, žinoma, dėkojame už Jūsų atsiliepimą, bei išsamų straipsnį.
Be abejonės, norime atsiprašyti už šį nesusipratimą, įvykusį Jūsų apsilankymo metu. Jūsų staliuką aptarnavo mokinė, tai, savaime suprantama, nėra mūsų pasiteisinimas, tačiau klystame visi, todėl šiuo atveju atsakomybę prisiimame mes. Į kiekvieną mūsų svečių atsiliepimą ar nusiskundimą reaguojame, kadangi kiekvienas jų mums – itin svarbus siekiant tobulėti ir kaip įmanoma mažiau klysti.
Visų pirma siekiame nuodugniai išsiaiškinti situaciją ir tik tuomet susisiekiame su mūsų svečiais, kadangi ne visi komentarai būna pagrįsti ir atitinkantys realią situaciją, tačiau būtent šiuo atveju, žvelgiame supratingai, žinome, jog geram skaitomumui sensacijos – būtinos.
Situaciją dėl apmaudžios klaidos bandžiusios sušvelninti padavėjos juokelis ne tik padėjo užmiršti nesusipratimą, tačiau buvo palydėtas apibusių - jos ir Jūsų šypsenų, o kitą dieną tapo sensacinga antrašte.
Kita vertus, nuoširdžiai džiaugiamės, jog maistas Jums patiko, ir lauksime sugrįžtant su penkiais nagučiais“.
