Šiuos cepelinus giria visi. Ne be reikalo

Dauguma iš mūsų pamiršta, kad pirmiausia esame lietuviai, o jau po to – ES nariai. Tai taikau ne tik maitinimo įstaigoms, kurios dažnai pamiršta, kokia graži mūsų kalba. Vaikydamiesi mados neberanda lietuvių žodyne ne tik pavadinimo kavinei, bet ir patiekalams. Po to sėdi ir verkia, kad po pusės metų teko užsidaryti, nes klientai jo idėjos nesuprato. Kokia idėja – tokia ir ateitis.

 „Tigrasa“ Karmėlavoje. Cepelinai (4 eur).<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje. Cepelinai (4 eur).<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje.<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje. Šaltibarščiai (2,50 eur).<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje. Šaltibarščiai (2,50 eur).<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje. Bulviniai vėdarai (3,50 eur).<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 „Tigrasa“ Karmėlavoje. Bulviniai vėdarai (3,50 eur).<br> Nuotr. iš „Riebus katinas“.
Daugiau nuotraukų (10)

„Riebus katinas“

2018-01-28 14:23, atnaujinta 2019-01-05 15:26

Dar svarbu žinoti, kad mes gyvename ten, kur temperatūra žiemą dažnai nukrenta žemiau nulio. Tad teisinga manyti, kad tokiu oru organizmas prašo riebesnio maisto. Logiška, kad kur riebaliukas, ten ir šiluma. 

Pradedu nuo tokios įžangos, nes savaitgalį lankiausi pas tuos, kurie gerbia savo šaknis, ir tai atsispindi jų meniu. O ir lauke šaltukas, norisi to riebesnio maisto, nors tu ką. 

Esu labai smalsus, tad negalėjau nesusilaikyti neapsilankęs kavinėje, kuri mano apklausoje apie skaniausius cepelinus pirmauja –  tai „Tigrasa“.

Karmėlavoje yra ne viena kavinė, bet tik prie šios aš pamačiau tokį gausų automobilių kiekį. Tai geras ženklas. Žmones traukia kokybė, kaip medus lokį.

Pilnutėlėje kavinėje randu dvivietį staliuką kamputyje prie lango ir įsitaisęs pradedu vartyti meniu. Iškart prisipažinsiu – sunku vienam ruošti kavinės apžvalgą. Nors ir esu Riebus katinas, mano skrandžio galimybės irgi ribotos. Bet užsakau tiek, lyg valgytume dviese.

Sriubų pasirinkimas buvo nemažas, vienintelis, kas pasirodė ne vietoje, tai ispaniška sriuba. Kavinė lyg ir propaguoja lietuvišką virtuvę, bet šast, ir kelios ispaniškos spalvos. Pagalvojau – gal savininko senelis buvo ispanas. 

Na, bet šį kartą nugali mano lietuviška prigimtis ir iš gausaus galimybių kiekio renkuosi šaltibarščius. Ir, kaip vėliau supratau, sprendimas buvo geras. Tiršti šaltibarščiai man priminė namie gamintus. Pasigedau tik kiaušinio – arba jis buvo smulkiai supjaustytas, arba jo iš viso nebuvo. Bet kartu patiekta puri bulvių košė tai iš dalies kompensavo arba bent leido tai pamiršt.

Kai matau meniu su patiekalų nuotraukomis, man visuomet sunku apsispręsti, ką valgyti. Patiekalai nuotraukose tokie skanūs, kad norisi paragauti visko. Tad ir dabar besiblaškydamas tarp cepelinų ir vėdarų, ilgai mąstydamas ir tardamasis su savimi pasirinkau abu. Pamaniau – toks sprendimas bus teisingas ir nevers po to gailėtis kažko atsisakius.

Po šaltibarščių pirmieji atkeliavo vėdarai. Tokią patiekalų eilę su padavėja aptarėme iš anksto. Jos akyse aš įžvelgiau abejonių, ar pajėgsiu tiek suvalgyti. 

Žvelgdamas į vėdarus prisiminiau laikus kai lankydavausi pas senelę vasarą. Jai būdavo sunku prišaukti mane pietų, bet jeigu tai pavykdavo, lėkštėje būdavo maisto su kaupu. Netrūkdavo nei grietinės, nei spirgučių. 

Panašiai ir čia. Vienintelis skirtumas, kad pas mano močiutę spirgučiai labiau primindavo keptą rūkytą šoninę, o ne kepintą maltą mėsą. 

Patiems vėdarams jokių priekaištų, sultingi tarkiai, nesudriskusios žarnos – super. Nežinau, kam gimė ta idėja prikišti kiaulės žarnas bulvių tarkiais, bet žvelgdamas į tą grožį lėkštėje noriu padėkoti tam žmogui už tokį patiekalą, kuris daro lietuvišką virtuvę turtingesnę ir įdomesnę kitiems.

Baigdamas valgyti vėdarus aš visai buvau pamiršęs cepelinus. Guodė tai, kad priiminėdama užsakymą padavėja juos vadino mažyliais. Galvojau, kad mažyliams dar surasiu šiek tiek vietos skrandyje. 

Bet atkeliavę ant stalo cepelinai savo dydžiu prilygo kitur patiekiamus normalaus dydžio cepelinus. Vėliau besižvalgydamas mačiau padavėjų rankose „praplaukiančius“ ir mutantus po 0,5 kg. Mintį su jais pasigalynėti pasilikau kitam kartui. Cepelinai buvo skanūs. Aišku, kad aš įveikiau tik vieną, kitas buvo supakuotas ir iškeliavo su manim namo.

Baigdamas gerti sultis, laukdamas sąskaitos ir žvelgdamas į pilnutėlę salę aš džiaugiausi, kad dar yra tokių kavinių, kuriose svarbūs ne nauji vėjai, o mūsų šaknys ir tautinis paveldas. Gal jis kiek ir pakeistas, bet pagrindinės idėjos išlikusios. 

Vertinimas 

Interjeras - 8, 

Švara - 8, 

Aptarnavimas - 8, 

Maistas – 9. 

Viso: 33 balų (vidurkis – 8,25) Tad 5 nagučiai. 

Su pagarba,

Riebus katinas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.