Čia bus galima ne tik nusipirkti šviežios ūkininkų produkcijos, bet ir pavalgyti ar išgerti puodelį kavos, o už viską atsiskaityti banko kortelėmis.
Naujasis turgus, pavadintas „Benedikto turgaus“ vardu, iškilo sostinės Ukmergės gatvėje, vietoje sudegusios centrinės ūkininkų turgavietės.
Pietų Europos dvasia
Naujasis turgus skiriasi nuo kitų miesto turgaviečių. Šis turgus – gurmanams skirta vieta. Apie tai bylojama ir iškaboje.
„Tai turgus, į kurį galima atvykti ne tik siekiant įsigyti kokybiškų maisto produktų, bet ir norint su draugais ar šeima praleisti laiką, mėgaujantis kokybiškais greito maisto patiekalais“, – paaiškino „Benedikto turgaus“ direktorė Jolita Krickė.
Šis turgus orientuotas į vidutines ir aukštesnes pajamas turinčius pirkėjus, ypač šeimas su vaikais.
Anot J.Krickės, tai bus kitoks turgus, nei būdingas Baltijos šalims. Jį kuriant pasistengta įnešti daugiau vakarietiškų tradicijų.
Tas siekis atsispindi ir interjere, kurį puošia dekoratyvios grotelės, keramikinės margos plytelės ir įspūdingos kolonomis. Toks interjeras būdingas Pietų Ispanijos statiniams.
„Tai XIX amžiaus eklektikos ir Pietų Ispanijai būdingos klasikos oazė su ne tik šiai šaliai būdinga spalvų ir raštų architektūra, bet ir kvapais, šurmuliu bei nuotaika“, – pasakojo interjero dizaino projekto vadovė, bendrovės „Incanto solutions“ architektė Justė Melninkienė, nusprendusi į Lietuvą, kur vyrauja skandinaviška šalta architektūra, įnešti pietietiškų spalvų, raštų ir formų.
Vos įžengus į vidų krinta švara ir estetika. Čia nosies neriečia kvapai – visus juos surenka moderni vėdinimo įranga. Pats turgus labiau primena parduotuvę, nei turgavietę, kokią dauguma esame įpratę matyti.
Nereikės neštis grynųjų pinigų
Iš viso turguje savo produkciją siūlys 50 prekybininkų, kurie pardavinės skirtingų kategorijų prekes – vaisius, daržoves, mėsą, žuvį. Žuvis bus rūkoma ir vietoje.
Kad pirkėjams būtų lengviau orientuotis, kiekviena prekybos zona turės vis kitas spalvas: žuvies – mėlyną, daržovių – žalią, mėsos – bordinę.
Anot J.Krickės, visi prekybininkai buvo atrenkami itin kruopščiai ir atsakingai, nesistengiant vien tik užpildyti prekybos vietas.
„Pardavėjus atrinkome labai griežtai. Daugiausia tai atsakingai į savo veiklą žiūrinčių ūkininkų, mažų kepyklėlių ar mėsinių produkcija. Taip pat siekėme, kad turgaus lankytojas turėtų galimybę rinktis iš plataus asortimento“, – sakė „Benedikto turgaus“ vadovė.
Žadama, kad turguje bus labai griežtai vertinama produktų kokybė, o pirkėjas visada tiksliai žinos produkto kilmę.
Be to, pasistengta užtikrinti, kad klientai iki vėlyvo vakaro galėtų įsigyti įvairių rūšių prekių, nebūtų taip, kad atėjus, pavyzdžiui, sūrio jo nebegautum.
„Dirbome taip, kad ūkininkai bendradarbiautų, galėtų vienas kitą pakeisti, pardavinėdami tuos pačius produktus“, – teigė J.Krickė.
Be kokybiškos lietuviškos produkcijos turguje bus prekiaujama ir išskirtiniais gurmaniškais gaminiais.
Dar vienas privalumas yra tai, kad šiame turguje už viską bus galima atsiskaityti banko kortele.
Ne tik apsipirkti, bet ir pavalgyti
Turguje bus ir kelios skirtingos maitinimo įstaigos – nuo kepklėlių, kavinukių, iki vietų, kur kepamos picos, mėsainiai, gaminami sušiai ar vilniečių pamėgti ramenai.
Užkąsti bus galima erdviame balkone virš prekybos erdvių.
„Benedikto turguje“ maitinimo paslaugas tieks apie 15 operatorių.
„Vienas didžiausių mūsų maisto erdvės privalumų – jei vienas šeimos narys mėgsta picą, antras – žuvį, o trečias nori mėsainio, jiems nereikia ginčytis, kur pietauti. Čia kiekvienas skirtingose užeigose užsisakys tai, ką nori, ir visi galės susėsti prie vieno bendro stalo. O vakarienei dar nusipirks ir šviežių ūkininkų produktų“, – sakė J.Krickė.
Be to, prie turgaus bus aikštė su 15 laikinos prekybos vietų, kur žmonės galės pardavinėti tai, ką tuo metu užaugino ar surinko. Vakarais čia veiks laisvalaikio zona, kurioje vyks koncertai, degustacijos, mokymai, teminių dienų renginiai.
Kodėl Benedikto?
Kaip atidarymo dieną pasakojo „Benedikto turgų“ valdančios bendrovės „Infrastruktūra LT“ valdybos pirmininkas Vitalijus Kuodis, idėja sukurti panašią turgavietę kilo prieš 4–5 metus.
„Dabar pasaulinė tendencija yra tokia, kad žmonėms nusibodo tinklinės vietos: prekybos tinklai, restoranų, viešbučių tinklai. Visi dabar nori išskirtinio skonio, išskirtinio interjero. Tai mes ir pasistengėme padaryti“, – paaiškino V.Kuodis.
Turgus buvo pastatytas per 9 mėnesius. Į 1,5 tūkst. kv. metrų „Benedikto turgaus“ statybas buvo investuota 3,7 mln. eurų.
Turgus iškilo Ukmergės gatvėje, nes, anot V.Kuodžio, tai – viena tankiausiai apgyvendintų Vilniaus vietų, pro kurią praeina ar pravažiuoja vienas iš didžiausių žmonių srautų.
Be to, šis turgus orientuotas ne tik į vilniečius, bet ir į tuos, kurie gyvena už miesto.
Pasidomėjus, kodėl turgus buvo pakrikštytas Benedikto vardu, J.Krickė neslėpė, kad dėl pavadinimo diskutuota ilgai. Ties Benedikto vardu apsistota todėl, kad šventasis Benediktas laikomas žemdirbių globėju.
