– Aisti, kas jums yra maistas?
– Maistas man – tai keletas dalykų viename. Man patinka skaniai pavalgyti, tačiau tuo pačiu žinau, kad tai yra tai, nuo ko priklauso mano sveikata, energijos lygis ir daugelis kitų dalykų, todėl kartais valgau ir tai, ko galbūt nelabai noriu, bet žinau, kad sveika.
Esu žmogus, kuris ieško kaip nuobodžius dalykus paversti smagiais, tad nuolat eksperimentuoju kas su juo labiau dera ir kartais išeina tikrai puikūs patiekalai. Žodžiu, maistas man yra malonumas, kuris turi būti skanus, teikti džiaugsmo ir neatimti mano gyvybingumo!
– Kaip susidomėjote augaline mityba? Kiek laiko esate veganas?
– Sveikesne mityba susidomėjau maždaug prieš šešerius metus – pradėjau galvoti ką valgau, ėmiau domėtis, kas su kuo dera, į racioną įtraukiau daugiau vaisių ir daržovių. Vis nueidavau į kokius nors maisto gaminimo kursus – ajurvedinės mitybos, žaliavalgystės, daug skaičiau internete.
O prie veganinės mitybos perėjau daugiau nei prieš dvejus metus Londone apsilankęs Tony Robbinso mokymuose. Juose viena diena buvo skirta mitybai ir sportui, o jos pabaigoje Tony pasiūlė po mokymų bent savaitę, o geriausia – visą mėnesį maitintis veganiškai.
Aš nebūčiau aš, jei nebūčiau priėmęs šio iššūkio – iššūkius labai mėgstu, neapsistoju ties mažiausiu, tad nutariau mėnesį apsieiti be gyvūninės kilmės maisto. Tai tikrai nebuvo lengva – ne dėl to, kad ilgėjausi mėsos, o todėl kad paprasčiausiai nežinojau, ką vietoje jos valgyti.
Ėmiau itin daug domėtis, skaityti, eksperimentuoti virtuvėje, ir praėjus mėnesiui prie gyvūninės mitybos niekuomet nebegrįžau.
– Kurių produktų atsisakyti buvo sunkiausia? Kuo juos pakeitėte?
– Sunku pasakyti. Esu lankstus žmogus, nėra tokių dalykų, be kurių negalėčiau gyventi. Visi galėtų be įvairių dalykų gyventi, o jei negyvena, tai paprasčiausiai nenori. Man įdomu keistis, tobulėti, į praeitį ir blogus įpročius nesikoncentruoju. Dievinu meksikietišką virtuvę, o jos patiekalus gaminti veganiškai itin lengva, tad nieko ir atsisakyti nereikėjo.
– Kokių dar mitybos taisyklių laikotės?
– Ryte atsikėlęs ir išsivalęs dantis išgeriu stiklinę vandens, tada pusryčiauti stengiuosi ne mažiau kaip po 15 minučių. Negeriu skysčių valgydamas ar iškart pavalgęs. Šiek tiek atsigeriu tik jei valgau itin sausą maistą, tačiau jokiu būdu ne sulčių iš koncentratų, limonado ar kitų saldžių gėrimų. Stengiuosi išgerti bent du litrus vandens per dieną.
Kasdien valgau salotų bei kitų termiškai neapdorotų daržovių. Taip pat papildomai vartoju vitaminų ir mineralų papildus.
– Kuo patraukė barmeno profesija ir kas lėmė, kad tapai garsiausiu barmenu Lietuvoje?
– Šią profesiją pasirinkau maždaug prieš dešimt metų, kuomet Lietuvoje kokteilių barų beveik nebuvo. Studijavau visai ką kitą – kompiuterių mokslus, tačiau taip susiklostė, kad pabaigęs mokslus išvykau gyventi į JAV, o vėliau – į Kiprą, kur įsidarbinau padavėju (barmenu dirbti nepriėmė, nes neturėjau jokios patirties).
Dirbdamas stebėjau savo kolegas ir jau po poros savaičių nuėjau pas direktorių prašyti, kad perkeltų į barmenus – ši profesija man nuo seno atrodė žavi. Netrukus taip ir įvyko, mane perkėlė dirbti prie baro. Labai džiaugiausi, mokiausi, valandų valandas leidau internete žiūrėdamas įrašus apie šio darbo subtilybes, išsistudijavau visus gėrimus, kurių buvo parduotuvėse ir gana greitai tobulėjau.
Vėliau grįžau į Lietuvą, įsidarbinau viename kokteilių bare, o dar po kurio laiko netgi tapau jo bendrasavininkiu.
Taip pat dalyvavau (ir iki šiol dalyvauju) beveik visuose Lietuvos barmenų čempionatuose, nes tai puiki proga susipažinti su užsienio barmenais ir šios industrijos vilkais bei dar greičiau tobulėti ir augti. Daug įdomių idėjų mano galvoje gimė būtent besiruošiant konkursams.
Taip pat jau penkerius metus teikiu mobiliojo baro paslaugas, esu vienas iš tų, kuris Lietuvoje šią paslaugą išpopuliarino.
– Tačiau pats jau kurį laiką nevartojate alkoholio...
– Taip, jau kurį laiką alkoholio esu atsisakęs. Tai padaryti nusprendžiau dėl dviejų priežasčių: vienas jų – sveikata, kitas – tai, kad turiu labai daug tikslų bei planų, ir kad juos įgyvendinti, noriu visą laiką išlaikyti fokusą.
– Be noro tobulintis profesinėje srityje, domėjimosi sveika gyvensena bei veganizmu, kokių dar aistrų turite?
– Noriu pakeisti pasaulį, padaryti jį geresne vieta žmonėms bei gyvūnams. Ką tik pradėjau savo naują projektą – kuriu įmonę, kuri kurs ir gamins augalinius maisto produktus. Tikiu, kad ji taps viena didžiausių pasaulyje ir realiai prisidės prie permainų mitybos, aplinkosaugos ir gyvūnų teisių srityse. Tam turiu begalinį norą ir visą likusį gyvenimą.
Ši idėja verčia mane keltis kiekvieną rytą su dideliu entuziazmu ir tobulėti, kad tapčiau tokiu žmogumi, kuris sugebės tai padaryti.
– Kokius produktus siūlysite, kuo jie skirsis nuo tų, kurie jau yra rinkoje?
– Kol kas daug neatskleisiu, tačiau tai bus produktai, skoniu pralenkiantys gyvūninės kilmės maistą. Šiuo metu intensyviai dirbame kurdami pirmuosius gaminius, tikiuosi, kad jie parduotuvių lentynas pasieks jau šią vasarą.
Augalinio maisto paklausa auga itin sparčiai, tad šiuo metu reikėtų kalbėti ne tik apie išskirtinumą, bet apskritai apie rinkos užpildymą. Nuo jau siūlomų gaminių skirsis kokybė ir skonis, o taip pat įmonės verslo modelis bei vertybės.
– Kaip kilo mintis imtis veganiško verslo?
– Kitiems dirbti negaliu, nes norisi daugiau erdvės, tad nuosavas verslas buvo suprantamas sprendimas. Vieną svajonę jau įgyvendinau, atėjo laikas kitai. Man rūpi žmonių ir gyvūnų gerovė. Nenoriu būti pasyvus stebėtojas, noriu prisidėti prie jos aktyviai ir pradedu nuo savęs.
– Ar turite kokį nors šūkį?
– Neturiu. Tačiau gana dažnai savęs klausiu, ar šiandien nuveikiau viską, ką galėjau, ar realizavau savo potencialą ir nors truputį priartėjau prie savo tikslo. Džiaugiuosi kiekviena diena ir gyvenimo duodamomis dovanomis, tačiau visada žinau, kad ir pačiam reikia įdėti pastangų.
