Šioje programoje dalyvaujantys restoranai, barai ir kavinės skoniais, kvapais, vaizdais ir garsais padeda vilniečiams ir miesto svečiams nusikelti šimtmečiu atgal, rašo vilnius.lt.
Prisidėti prie šios iniciatyvos nusprendė per 30 skirtingų Vilniaus miesto restoranų, kavinių ir barų. Juos atpažinti nėra sunku: daugelis jų pasikabinusios šimtmetį menančias afišas ir plakatus, o savo meniu praturtino to laikmečio patiekalais.
Savivaldybės iniciatyva buvo perkurtos ne tik restoranų afišos, tačiau kai kuriems restoranams pakeisti ir pavadinimai, tokiu būdu juos priartinant prie 1918-ųjų.
„Vilniuje norime sukurti kuo atviresnę ir masiškesnę 100-mečio šventę, todėl labai džiugu, kad į mūsų kvietimą atkurti 1918-ųjų skonius ir vaizdus atsiliepė daugiau nei 30 restoranų. Esame tikri, kad ne tik vasario 16-ąją, bet ir kitomis dienomis, lankant gausybę renginių, ekskursijų ir koncertų, bus gera užeiti sušilti į kavines ir susipažinti su senovine virtuve“, – teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Kaip atrodė virtuvė prieš 100 metų?
Pasak VU profesoriaus Rimvydo Laužiko, prieš šimtą metų vykstant Pirmąjam Pasauliniui karui maisto racionas Vilniuje buvo gana skurdus, nes buvo ribojama maisto prekyba ir pervežimas, veikė maisto kortelių sistema. Tačiau Vilniuje vyravusi daugiakultūrinė terpė suformavo gana įvairią skonių paletę gastronomijoje. Vilniečiai buvo atviri ir linkę skanauti ne savo tautai būdingus patiekalus, bet ir mielai rinkdavo kitokius, kitokių kultūrų atneštus valgius ir pagardus.
Prieš šimtą metų Vilniuje veikė šimtai užeigų, aludžių traktierių, valgyklų, kavinių „kuchmeistrinių“, vyninių ir kitų vietų. 1914 m. veikė apie 50 restoranų, tačiau jau po metų, miestą užėmus Vokietijos kariuomenei, daugelio veikla buvo stipriai suvaržyta ir vos keletas galėjo dirbti po 22 val.
Vienas iš šventėje dalyvaujančių restoranų – „Paupio 12” (Užupyje) nusprendė sukurti Signatarų pietus.
„Pasirašę Nepriklausomybės Aktą Tarybos nariai išsiskirstė pietauti. Anot Petro Klimo atsiminimų, „paprasčiausiu būdu, tarytum nieko nebūtų įvykę“. Kur ir ką pietums valgė signatarai – žinių neišlikę. Mes patyrinėjome to laikmečio Vilniaus restoranų valgiaraščius ir pabandėme įsivaizduoti, kad signatarai užsuko į ne taip toli nuo Pilies gatvės esantį restoraną Paupio 12“, – pasakojo restorano „Paupio 12“ atstovė Laisvė Radzevičienė.
„Paupio 12“ siūlomi „Signatarų pietūs“ susideda iš starkio užkandžio su bulvytėmis, krapais ir garstyčiomis; anties confit su burokėlių skiltelėmis ir uogų-vaisių tyre bei grikine „bapka“ su spanguolių džemu. Šiuo patiekalus paruošė Paupio 12 šefas Martynas Žymantas pagal senąsias kulinarijos knygas.
Kefyrinės ir razinų vynas
Kitas restoranas įsikūręs miesto širdyje – „Žuvinė“ siūlo paragauti žuvienės su šnapsu, žuvies kukulius su grūstų bulvių koše ir burokų salotomis, o pasiskanavimui rinktis „Agotos“ sūrį su medumi ir džiovinta juoda duona su vaisiais.
Karo metais, Vilniuje, duona buvo deficitas, o jos davinys normuojama. Anot J.Basanavičiaus, „negaunant iš po vokiečių valdžios esančiųjų kepyklų daugiau duonos, reikėtų badu dvėsti“.
Kiek kitokius, šimtmetį skaičiuojančius patiekalų receptus kviečia išbandyti „Meat Stake House“ restoranas.
Jo specialusis meniu sudarytas iš anties krūtinėlės keptos ant raudonojo kedro lentelės, jautienos kepsnys rump steak su obuolių koše ir chiogia burokėliais, o užkandžiams – varškės sūris su kmynais ir bruknių uogiene bei itin lietuvių mėgstamas skruzdelynas su marinuotais kankorėžiukais.
Prieš šimtą metų Lietuvoje vyravo labai panašūs gėrimai kaip ir dabar: alus, vynas, šampanas, degtinė, trauktinė, užpiltinė, kava, arbata, kakava. Dabar mus nustebintų gal tik trys gėrimai: mineralinis vanduo, kefyras ir „razinų vynas“. 1914 metai- aisiais Vilniuje veikė net 7 kefyrinės ir 22 mineralinio vandens gėrimo vietos.
Nuo koldūnų ir stirnienos dešrelių iki duonos ir samanės ledų
Nusikelti į J.Basanavičiaus laikų Lietuvą ir mėgautis tradicinės virtuvės patiekalais, lygiai kaip tai darė mūsų senoliai kviečia „Stikliai Aludė“. Savo lankytojams siūlo išbandyti lietuviškų baravykų sriubą, stirnienos dešrelių su karamelizuotais burokėliais ir kadagių padažu, bei išbandyti duonos-samanės ledus su spanguolių putėsiais.
Koldūnai – tai tikras tradicinės virtuvės paveldas, o unikalūs giminės receptai parduodami iš kartos į kartą. Savo specialų koldūnų receptą saugoja bei puoselėja ir „Stikliai“. Pagrindinė su meile paruoštų koldūnų paslaptis – kiekvienas koldūnas yra pagamintas rankomis ir verdamas specialiai kiekvienam lankytojui. Ypatingas dėmesys skiriamas įdarui, kurio pagrindas yra kapota kiauliena.
Tradiciniai cepelinai tiek su mėsa, tiek su varške gaminami pagal tarpukario Lietuvos receptą, kuris yra itin saugomas, o pats procesas užtruks iki 30 minučių, nes patiekalas bus pradėtas ruošti tik užsakius, specialiai lankytojui.
Taip pat restoranas didžiuojasi bulviniais blynais su mėsa, lietuviškų grybų sriuba, kaimiška silkių užkanda su kepta bulve ir daugeliu kitų.
Tradicinius lietuviškus mėsos ir bulvių patiekalus „Stikliai Aludė“ noriai skanauja tiek užsienio svečiai, tiek ir miestiečiai.
Natūriniame ūkyje Dubingiuose auginamos prieskoninės žolelės ir daržovės, kurias naudoja virtuvės šefai, leidžia atskleisti tikrąją lietuviškos virtuvės skonių jūrą.
Projekte dalyvauja: Stiklių aludė, Ertlio namas, Imperial Restaurant, Pabo Latino, Žuvinė, Saula, La Storia, Lokys, No forks, Huracán Coffee (Vokiečių g., Gedimino pr., Užupio g.), Žemaitės viešbutis, Grata hotel, Veranda, Stiklių aludė, Cozy, Artis, Būsi trečias, Botanique, Esse, Meat Stake House, Paupio 12, Mykolo 4, Forto dvaras, Aula, Pilies Katpedėlė, California Tapas & wine, Šnekutis.
Dauguma restoranų, kavinių ir barų pažymėtų specialiomis afišomis ir plakatais miesto centre savo šimtmečio menių siūlo visą šią savaitę, t.y. iki vasario 18 d., o kai kurios ir ilgiau.
