Pačiame Vilniaus centre, Barboros Radvilaitės gatvėje, prie pat Bernardinų sodo, antradienio vakarą atsidarė naujas veganiškas bistro „RoseHip Vegan Bistro“. Išvertus iš anglų kalbos „rosehip“ reiškia „erškėtrožė“.
Kaip pasakojo bistro įkūrėja maisto fotografė ir tinklaraštininkė Gintautė Elena Kuraitė, toks pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Juk erškėtrožė laikoma supermaistu, sietinu su sveikata, o taip pat ir veganiška mityba.
Tai – visai nedidelis, bet gana jaukus baras. Dviejose nedidelėse salėse – vos keli staliukai.
Viduje dominuoja rožinė ir juoda spalvos, o viena siena, siekiant sudaryti didesnės erdvės įspūdį, yra veidrodinė.
Rožinę nuotaiką kuria ir neoninė iškaba su bistro pavadinimu ant sienos.
Šio nedidelio ir jaukaus bistro savininkė G.E.Kuraitė su veganiško maitinimo įstaigomis šiek tiek buvo susijusi ir anksčiau. Gintautės Elenos sesuo Ona su vyru Adomu Dzedulioniu yra gana gerai Vilniuje žinomos veganų kavinukės ir desertų kepyklėlės „Chaika“ savininkai.
Tad ko gi galima tikėtis užsukus į „RoseHip Vegan Bistro“?
Šio bistro patiekalai nėra labai įmantrūs. Čia siūlomi kelių rūšių suvožtiniai („burgeriai“), sumuštiniai, salotos, įvairūs užkandžiai (sumuštiniai, tofu kepsneliai, orkaitėje keptos bulvės, načios), tačiau kai kurios jų sudedamosios dalys skamba intriguojančiai, pavyzdžiui, veganiška lašiša arba duonmedžio mėsa.
Tad koks gi šių patiekalų skonis?
„RoseHip Vegan Bistro“ atidarymo vakaro pasitinkamasis gėrimas buvo tirštas avižų pieno gėrimas su ciberžole ir imbieru. Gėrimas buvo šiltas ir puikiai derėjo speiguotą vasario pavakarę.
Be to, jis buvo gana sotus, tad nesinorėjo skubėti išgerti viso. Juk dar laukė net trys patiekalai su desertu. O porcijos šiame bistro, pasirodo, nemažos.
Pirmieji buvo patiekti mini sumuštiniai su veganiška lašiša (teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad ne tokie jau ir mini). Tai čiabatos gabaliukai su sojų kremo sūriu ir ilgai marinuotomis morkomis su jūržolėmis, kurios ir atstojo veganišką lašišą. Gana paprasta, kasdieniška bet visai gardu ir sotu.
Po to ant stalų atsirado Cezario salotos, pagamintos iš romaninių salotų, duonos skrebučių, česnakinio anakardžių padažo, rūkyto skrudinto tofu, veganiško parmezano, vyšninių pomidoriukų, kaparėlių, patiektos su citrinos skiltele.
Cezario salotos nėra įmantrus patiekalas, bet jas galima sugadinti, pavyzdžiui, naudojant nešviežius salotlapius. Šiuo atveju taip nebuvo, tad patiekalas buvo puikus.
Vakaro vinimi tapo veganiškas suvožtinis. Tarp traškios ir gardžios bandelės su sezamo sėklomis buvo plėšyto stambiojo duonmedžio (tai – šiltųjų kraštų medis, iš kurio vaisių ir sėklų kepama duona) mėsa, rudieji pievagrybiai pomidorų padaže, saulėje džiovinti pomidorai, agurkai ir kopūstų bei morkų salotos su majonezu.
Vakaro metu suvožtinis patiektas su žalumynais ir ridikėliais, tačiau įprastai bus patiekiamas su skrudintomis bulvėmis.
Suvožtinis maloniai nustebino. Dėl tokio patiekalo tikrai verta ateiti į šį bistro.
O desertui patiekta gaivi kokosų pieno panakota su avietėmis ir šikmedžio uogomis.
Kol kas bistro dar netiekia dienos pietų (jie turėtų atsirasti jau nuo kitos savaitės), o meniu vis dar be kainų. Tačiau G.E.Kuraitė žadėjo, kad jos bus vidutinės – nei per aukštos, nei per žemos. Pavyzdžiui, mini sumuštinių porcija turėtų kainuoti apie 4,5 euro, Cezario salotos 5-6 eurus, suvožtiniai apie 6-7 eurus.
Ilgainiui bistro atsiras ir vakarinis valgiaraštis, kuriame bus daugiaryžių, makaronų ir panašių patiekalų.
Taigi „RoseHip Vegan Bistro“ paliko neblogą įspūdį. Kaip šiai vietai seksis toliau, parodys laikas.
Bet kuriuo atveju, Vilniui reikėjo dar vienos vietos, skirtos augalinio maisto gerbėjams, nes pastaruoju metu kelios veganiškos kavinės ir restoranai (tokie kaip „Alive“, „Vegan Rawhouse“, „Kaimynai“) užsidarė.
