Ką valgo japonai, pelnę ilgaamžių titulą

Vis daugiau lietuvių susižavi ir pamėgsta Japonijos, dar vadinamos Tekančios saulės šalimi, virtuvę. Dauguma tautiečių japonų tradicinę virtuvę vis dar sieja vien su sušiais. Tačiau japonai neįsivaizduoja savo tradicinės virtuvės ir be kitų itin populiarių patiekalų, tokių kaip koldūnai (gyoza), tempura (traškioje tešloje keptos jūrų gėrybės, daržovės ar mėsa), ramenai, tonkatsu (kepta kiauliena su džiūvėsėliais) ar don (ryžiai su žuvimi, mėsa ar daržovėmis).

 Japoniškas omletas – tamagoyaki.<br> 123rf.com nuotr.
 Japoniškas omletas – tamagoyaki.<br> 123rf.com nuotr.
 Miso sriuba.<br> 123rf.com nuotr.
 Miso sriuba.<br> 123rf.com nuotr.
 Tonkatsu – kepta kiauliena su džiūvėsėliais.<br> 123rf.com nuotr.
 Tonkatsu – kepta kiauliena su džiūvėsėliais.<br> 123rf.com nuotr.
 Japoniški koldūnai – gyoza.<br> 123rf.com nuotr.
 Japoniški koldūnai – gyoza.<br> 123rf.com nuotr.
 Tempūra – traškioje tešloje keptos krevetės.<br> 123rf.com nuotr.
 Tempūra – traškioje tešloje keptos krevetės.<br> 123rf.com nuotr.
 Ramenų sriuba.<br> 123rf.com nuotr.
 Ramenų sriuba.<br> 123rf.com nuotr.
Žuvies formos saldus pyragėlis su saldžiu įdaru viduje (vad. taiyaki).<br> 123rf.com nuotr.
Žuvies formos saldus pyragėlis su saldžiu įdaru viduje (vad. taiyaki).<br> 123rf.com nuotr.
Okonomiyaki – blyneliai, kurie panašūs į europiečių ir amerikiečių pamėgtą picą ar omletą.<br> 123rf.com nuotr.
Okonomiyaki – blyneliai, kurie panašūs į europiečių ir amerikiečių pamėgtą picą ar omletą.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 20, 2018, 6:43 PM

Praktiškai visuose japoniškos   virtuvės patiekaluose pajusite tikrąjį produkto skonį, nes gaminant patiekalų ingredientai yra dažniausiai verdami bei naudojami tik švieži kruopščiai atrinkti produktai. 

Pirmojo Baltijos šalyse japoniško „GyozaBar“ Vilniuje įkūrėjas Mantas Petrauskas, mokęsis japonų virtuvės paslapčių iš šefo Matsutako, Japonijoje įkūrusio 36 restoranus, dabar stengiasi supažindinti lietuvius su Tekančios saulės šalies maistu, tradicijomis ir kultūra. 

„Nemažą dalį tautiečių paprašius įvardinti tradicinius japoniškos virtuvės patiekalus, išgirstumėm atsakymą – sušiai“, – pastebėjo Mantas. 

Kaip atrodo tradiciniai japonų pusryčiai?

Įdomu, ką japonai valgo pusryčiams? Sunku patikėti, kad japonai valgytų avižinę košę ar sumuštinius su kumpiu, kurie tokie populiarūs Lietuvoje. 

„Mes, europiečiai, neįsivaizduojame pusryčių be sumuštinių, kiaušinienės ir didelės stiklinės apelsinų sulčių. Tuo tarpu japonai pusryčiams valgo miso sriubą, gaminamą iš sultinio ir fermetuotos sojų pupelių pastos – miso. Kadangi Japonijos gyventojai stengiasi naudoti tik šviežius ingredientus, dažniausiai tradicinius patiekalus papildo sezoniniais produktais. 

Miso sriuba pateikiama su sojų varškės gabaliukais, skirtingomis daržovėmis, jūržolėmis, grybais ir kitais ingredientais.

Pusryčių japonai neįsivaizduoja ir be ryžių, omleto (vadinamo tamagoyaki), fermentuotų sojų pupelių (vad. natto), keptos lašišos, virtos žuvies ar vaisių“, – atskleidė „GyozaBar“ Vilniuje įkūrėjas M.Petrauskas.

Desertai tokie pat neįprasti, kaip ir sriuba pusryčiams

Japonų tradiciniai desertai, kaip ir pusryčiams valgoma sriuba, nepanašūs į europietiškus. 

„Nors dauguma desertų atrodo gražiai, vyrauja spalvų ir formų įvairovė, ingredientai mums tikrai neįprasti – saldi pupelių pasta, ryžiai ar žalioji arbata. Jeigu tik pasitaikys galimybė, būtina paragauti šių tradicinių japonų desertų: ryžių pyragaičių su įdaru (vad. mochi); dviejų blynų, perteptų raudonųjų pupelių pasta (vad. dorayaki), žuvies formos saldžių pyragėlių su saldžiu įdaru viduje (vad. taiyaki) ar ryžių koldūnų su saldžia sojų padažo glazūra, kurie patiekiami sukabinti ant iešmo (vad. dango)“, – patarė japoniško baro Vilniuje įkūrėjas Mantas.

Kvies išmokti gaminti

„GyozaBar“ Vilniuje jau artimoje ateityje ketina ne vien vaišinti lankytojus išskirtiniais tradiciniais japonų patiekalais, bet ir mokyti, kaip gaminti šios šalies patiekalus. Daugelis tradicinių receptų yra perduodami iš kartos į kartą, o maisto gaminimo mokomasi visą gyvenimą. 

Japonų virtuvė sulaukia ir daug palankių mitybos specialistų ir dietologų vertinimų dėl šios šalies maiste naudojamų šviežių ingredientų, didelio kiekio žuvies ar maisto ruošimo technikos. 

Japonų maistas laikomas sveiku ir dėl pateikiamų mažų porcijų ir valgymo papročių, kai itin populiaru dalintis maistu valgant su už stalo sėdinčiais draugais, šeimos nariais ir kt. Tuo tarpu kritikai linkę japonų ilgaamžiškumą grįsti ne vien sveika mityba, bet ir genetika. 

M.Petrauskas ragautojus ragina neapsiriboti vienu patiekalu. Kiekviename Japonijos regione populiarūs ir tradiciški skirtingi patiekalai, todėl reikėtų paragauti bent trijų skirtingų patiekalų.

Pasak Manto, norint pažinti japonišką virtuvę, vertėtų pabandyti tradicinio barbekiu (vad. Yakiniku), mėsos ir makaronų sriubos (vad. ramenų), sušių, koldūnų  (vad. gyoza) ar blynelių, kurie panašūs į europiečių ir amerikiečių pamėgtą picą ar omletą (vad. Okonomiyaki).

Be ko japonai neįsivaizduoja nei vieno tradicinio patiekalo 

„Tradiciniai japonų patiekalai neįsivaizduojami be trijų svarbiausių ingredientų - ryžių, šviežios ir žalios žuvies ir miso sriubos. Savo bare siūlome 20 skirtingų tradicinių patiekalų – čia visada galite paragauti populiariausių japoniškų patiekalų, kuriuos pamėgo ir lietuviai. 

Rankų darbo koldūnus gaminame net kelis kartus per dieną, todėl jie visada švieži. Sušilti žvarbią žiemos dieną visuomet padeda miso sriuba, o karštą vasaros dieną itin tinka šviežios karališkos krevetės su lašiša“, – pasakojo Mantas.

Pirmasis japoniškas baras Vilniuje kviečia ne vien suaugusius, bet ir šeimas su mažaisiais. Traškūs mėsos gabaliukai „Tonkatsu“ su vieštiena, kiauliena ar starkiu nepaliks abejingų. „Gyoza“ koldūnai su vištiena ir daržovėmis – taip pat puikus pasirinkimas išalkusiems smaguriams. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.