Pagaliau radau, kur pavalgyti Palangoje – tereikėjo išsukti iš J. Basanavičiaus gatvės

Jiems, matyt, pagailo mano skrandžio – paprašė nebesiaukoti vardan apžvalgos valgant prastą maistą. Prastą, nes dauguma ten lankytų kavinių būtent tokį įspūdį man paliko. Tad jas palieku bent iki vasaros.

O pietų keliaujame į ne vieno skaitytojo man rekomenduotą vilą „Žvaigždė“. Ne dėl skambaus pavadinimo pasirenkame šią vietą, o dėl ukrainietiškos virtuvės, kurios patiekalų galima čia paskanauti. 

Išduosiu vieną paslaptį – Riebaus katino senelis buvo ukrainietis. Taip jau nutiko, kad antrojo pasaulinio karo metais kartu su sovietų armija jis atklydo iš Odesos į Lietuvą, kur jam į akį krito mergina, vėliau tapusi mano senele. Tad turėdamas ukrainietiško kraujo privalau kartkartėmis pavalgyti ir ukrainietiško maisto. Ir tai jokia ne prievolė, o trauka.

Kavinės interjeras, o ypač jos baras, leidžia pasijusti lyg svečiuotumeisi pas ukrainiečius. Bet pilnai įsijausti trukdo tik garsus personalo bendravimas, sklindantis iš virtuvės. Jei būtų bendraujama ukrainietiškai, tai suteiktų žavesio. Bet garsios merginų diskusijos lietuviškai sugeba užgožti salėje skambančią muziką, ir tai priverčia neatitrūkti nuo realybės bei suvokti, kad esame Lietuvos pajūryje, Palangoje. 

Personalo šurmuliavimas virtuvėje man tik į naudą – galiu niekieno netrukdomas nufotografuoti kavinės interjerą savo apžvalgai. 

Be mūsų kavinėje buvo tiktai dar vieni klientai, o tai labai nustebino Katinienę, bet ne mane. Aš tiesiog lyg ekstrasensas atsakiau – luktelk, ir pamatysi, kas čia dėsis 13:30–14:00 val. Nebūtina būti nuolatiniu klientu, kad galėčiau taip tvirtinti. Pakanka ilgametės darbo patirties ir žinojimo, kad lietuviai sekmadienį ilgai miega, o pietauja apie 14:00 val.

Meniu linksmas ir gerai skaitosi. Pirmame puslapyje pateiktą siūlymą suvilgyti burnelę atidedame vakarui. Tikslas yra kitas - sočiai prikišti pilvus. Tad užsisakome nemažai maisto.  

Žinoma, nepasiėjome be žymiųjų Kijevo barščių. Į kompaniją barščiams pakvietėme baklažanų sriubą (ji buvo dienos sriuba). 

Ragavau abiejų, bet negaliu rasti atsakymo, kuriai atiduoti daugiau pagyrų. Abi pasižymi ukrainietiškoms sriuboms būdingu tirštumu. Nereikėjo ilgai makaluoti šaukštu ieškant mėsos – jos buvo pakankamai, kad galėčiau teigti, jog ši sriuba nerekomenduojama veganams. Baklažanų sriuba buvo aštroka, o tai sudarė įdomų skonio tandemą su švelnų skonį turinčiomis daržovėmis.  

Pasilepinę sriubomis laukėme karštų patiekalų. Bet atkeliavusi primiršta „grybautojo pinta“ privertė mane kiek paplušėti mojuojant šaukštu.

Puikiai derėjo marinuoti kelmučiai, žirneliai, svogūniukai, rauginti agurkai. Super. Tiek prisikišau, kad apie antrą patiekalą jau nebenorėjau galvoti. Nenoriu daryti reklamos, bet prie šio patiekalo puikiai būtų tikusi ukrainietiško gėrimo stiklinaitė...

Antruosius patiekalus, kaip ir prieš tai valgytus, galiu drąsiai vadinti ukrainietiškos virtuvės dalimi. Nuo vaikystės prisimenu, kaip su seneliu lankydavomės jo gimtinėje. Tada nedideliame kaime šalia Odesos man teko pažinti tikrą ukrainietišką virtuvę, kurios patiekalai dar dabar išnyra prisiminimuose. 

Įkeliu specialiai perpjauto Kijevo kotleto nuotrauką – čia tiems virėjams, kurie vis dar mano, kad juos galima gaminti iš maltos vištienos. 

Daugelis kavinių, tiekdamos Kijevo kotletą, garnyrui dažniausiai pasiūlys bulves, o ši vieta šiuo klausimu mane maloniai nustebino. Atrodo, ukrainietiški sotūs patiekalai neatsiejami nuo bulvių, bet šioje vietoje garnyras prie Kijevo kotleto kuždėjo ką kita. Morkų salotos ir keptas obuolys – gana skanus derinys. Sutikite – čia bulvėms atsirastų vietos tik mėgstančio gerai pavalgyti vyriškio lėkštėje. Bet kai šį patiekalą valgo moteris – bulvių klausimas išbraukiamas be jokio svarstymo.

Galėčiau kabinėtis prie mano valgyto kiaulienos muštinio pateikimo lėkštėje. Juokingai atrodė tie grybukai, padaryti iš bulvių ir pomidorų, bet gal šios vietos paslaptis slypi ne maisto restoraniniame pateikime, o porcijų dydyje ir maisto skonyje. 

Išeidami prie durų užtikome spūstį – daugybė žmonių laukė staliuko. Tai tik patvirtino mano teiginį: nesvarbu, kur esi, ar pagrindinėje miesto gatvėje, ar nuošalėje, jei gamini skanų maistą, žmonių kalbos apie tai nuties platų kelią iki tavo kavinės.

Interjeras - 9, 

Švara - 8, 

Aptarnavimas - 8, 

Maistas – 9. 

Viso:  balų 34 (vidurkis – 8,5) 

Tad 5 nagučiai. 

Pagarbiai, Riebus katinas