Man toks yra viešbučio „Radisson Blu“ restoranas „Astorija Brasserie“, atstovaujantis klasikinei prancūziškai virtuvei.
Iš sezoninių produktų restorano šefas Gediminas Andriuškevičius sugeba paruošti tikrai elegantiškai atrodančius ir kartu labai gardžius patiekalus, tokius, dėl kurių čia norisi sugrįžti vėl ir vėl.
Nenuostabu, kad pakviesta į pavasarinio pavasario a la carte meniu pristatymą ir šį kartą tikėjausi pačių geriausių gastronominių patirčių. Tad ar pavyko šefui patenkinti lūkesčius?
Vakarienė prasidėjo nuo legendinio prancūziško patiekalo, dėl kurio prancūzai net pravardžiuojami varliaėdžiais. Tai – keptos varlių šlaunelės, gana retas patiekalas Lietuvoje, tad nenuostabu, kad dauguma turbūt nesate jo ragavę.
Man irgi iki šiol nebuvo tekę jų ragauti, tad „Astorijoje“ įvyko debiutas, ir jis buvo išties vykęs, neatbaidęs manęs nuo panašių patiekalų.
Diūvėsiuose apvoliotos skrudintos varlių šlaunelės buvo patiektos apsuptas petražolių tyrės. Nors petražolės nėra mėgstamiausia mano prieskoninė žolė, tyrės skonis neerzino.
Prie šio patiekalo G.Andriuškevičius priderino meškinio česnako, kurio sezonas jau prasidėjo, ir juodojo kelias savaites fermentuoto česnako piurė.
Antrasis patiekalas buvo salotos iš paties restorano gamintų anties kepenėlių foie gras drožlių, rūkytos ančių krūtinėlės ir bazilikų. Visa tai buvo pagardinta sirupe su trupučiu vanilės pavirtais rabarbarais, šviežiomis braškėmis ir braškių, kurių sezonas jau netrukus prasidės, geliu.
Tai buvo lengvas vasariškas, visiškai neapsunkinantis skrandžio patiekalas, kuris bus idealus pasirinkimas tiems, kurie nenori sočių pietų ar vakarienės ar rūpinasi savo kūno linijų dailumu. Jo paragavus pasidarė aiškus atsakymas į amžiną klausimą, kodėl prancūzės nestorėja.
Trečiasis patiekalas buvo daug susirinkusiųjų simpatijų pelniusi – Marselio žuvienė. Tiesa, šefas šįkart nusprendė pažaisti ir svečiams padarė staigmeną – tradicinį prancūzišką patiekalą išvirė tailandietišku stiliumi, pagardindamas daugybe Tailando virtuvėje naudojamų prieskonių: citrinžole, imbieru, žaliųjų citrinų lapais ir net šliūkštelėdamas kokosų pieno.
Jeigu jums patinka rytietiški skoniai, ši žuvienė tikrai nenuvils.
O pagrindinis patiekalas buvo visiškai prancūziškas ir man labiausiai patikęs. Tai – kepta anties krūtinėlė, anties riebaluose porą valandų žemoje temperatūroje kepta bulvė ir griottine, arba lietuviškai „girtos“ vyšnios, mirkytos vyšnių likeryje.
Pavasario meniu desertai palikti tradiciniai. Galima rinktis iš traškia karamelizuota plutele padengtu krembriulė, citrininę tartą su morengais, citrinų šerbetu arba ledais ir avietinį mille-feuille, kitaip tariant – sluoksniuotį su vaniliniu kremu.
Jeigu esate smaližiai, bent vienas iš šių desertų, kurį galėsite suvalgyti palaimingai mėgaudamiesi vaizdu į rotušę ir Šv. Kazimiero bažnyčią, jums tikrai patiks.
Taigi, džiaugiuosi, kad „Astorija Brasserie“ ir šįkart nenuvylė. Taip, dar kartą patvirtinu. Tai – tas restoranas, į kurį sugrįžti verta.
