Vytaro Radzevičiaus vištienos receptas – patiekalas, kuris negali nepavykti

Atidaręs lauko kepsnių sezoną Vytaras Radzevičius (50 m.) žarijose kepė vištieną pagal australišką receptą. Tai – vienas nesudėtingų žurnalisto ir keliautojo patiekalų, turinčių pikantišką skonį. Vyrui patinka tokie receptai, pagal kuriuos ruošdamas patiekalą pamiršti, kad kas nors kepa, nes nereikia nuolat prižiūrėti viso proceso.

Ant žarijų keptus vištienos kepsnius V.Radzevičius patiekė su pomidorais.
Ant žarijų keptus vištienos kepsnius V.Radzevičius patiekė su pomidorais.
Ant žarijų keptus vištienos kepsnius V.Radzevičius patiekė su pomidorais.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant žarijų keptus vištienos kepsnius V.Radzevičius patiekė su pomidorais.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant žarijų keptus vištienos kepsnius V.Radzevičius patiekė su pomidorais.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant žarijų keptus vištienos kepsnius V.Radzevičius patiekė su pomidorais.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant žarijų keptus vištienos kepsnius V.Radzevičius patiekė su pomidorais.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant žarijų keptus vištienos kepsnius V.Radzevičius patiekė su pomidorais.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 8, 2018, 11:29 AM

Neseniai V.Radzevičius su televizijos laidų vedėju ir bičiuliu Martynu Starkumi grįžo iš Kanados ir Aliaskos. Vyrai, kaip ir kasmet, vyksta į ekspedicijas tolimuose pasaulio kraštuose, o grįžę apie tai papasakoja keliose televizijos laidose.

Kaip įprasta tokiose kelionėse, Vytaras tampa virėju – kokioje nors šalyje vietos žmonėms pristato lietuvišką patiekalą, pavyzdžiui, Balyje kepė šakotį, Japonijoje – vėdarus.

Indonezijai priklausančioje Balio saloje vyrui sunkiausia buvo rasti sviesto, tačiau vienoje parduotuvėje pavyko nusipirkti konservuoto sviesto, pagaminto Naujojoje Zelandijoje. Todėl šakočio skonis buvo geras, bet forma nepavyko.

„Išėjo gumbuotis, o ne šakotis“, – juokdamasis prisiminė V.Radzevičius, kurio pagamintą lietuvišką skanėstą vietos žmonės suvalgė iki paskutinio trupinio.

Žurnalistas išvykose maistą ruošia ir bendražygiams, nes suktis prie puodų – jam poilsis ir savotiška meditacija. Vytaro kulinariniai sumanymai nepalieka abejingų – bičiulis M.Starkus visada pagiria jo patiekalus. Nors ir nemažai laiko draugai praleido keliaudami, Martynui valgio ruošimas netapo tokia aistra, kokia užsikrėtęs Vytaras.

M.Starkus bendražygiui nėra pagaminęs jokio patiekalo, bet Vytarui nuėjus į svečius jis visuomet būna pavaišintas tuo, ką paruošė Martyno žmona Kotryna. Nors K.Starkienė išleido desertų knygą, puikiai ruošia ne tik juos.

Tuo įsitikino ne kartą svečiuose buvęs ir kulinaro gyslelę turintis V.Radzevičius.

Vytaras yra puikus kulinaras nuo pat vaikystės. Tačiau jo niekas nemokė gaminti maisto – pats išmoko suktis prie viryklės. Kad grįžęs iš mokyklos nebūtų alkanas iki vakaro, kol tėvai pareis iš darbo, Vytaras sugalvodavo, ką virti ar kepti.

Būdamas septynerių jis pirmąkart iškepė blynų. Pirma keptuvė neprisvilo! Atvirkščiai, Vytaras prisiminė, kad jie galėjo būti labiau apkepę.

Gaminti valgį nuo vaikystės moka ir Vytaro bei jo žmonos Laisvės atžalos – Vincentas (14 m.) ir savo šeimą jau sukūrusi Augustė (25 m.).

Per moksleivių pavasario atostogas Vincentas norėjo artimuosius pradžiuginti maskarponės sūrio kremu, tačiau tąkart skanėstas jam nepavyko, tad žurnalistų sūnus nutarė verčiau desertą išmesti.

Bet Vincentas rankų nenuleido – gamina kitus patiekalus, kurie jam puikiai sekasi. Jis įgudo ruošti suvožtinius – tai šeimoje tik jam patikima gaminti. Bet Vincentas tikisi, kad kitąkart jam pavyks ir maskarponės desertas.

Naujuose šeimos namuose įsikūrusios net trys kartos – Vytaras su šeima, jo uošvė bei duktė Augustė su šeima. Tačiau visi puikiai išsitenka virtuvėje ir susitaria, kas gamins valgį.

„Jei gamina tėtis, visiems iš virtuvės reikia staigiai išeiti“, – šypsodamasis patikino Vincentas.

Iš tiesų V.Radzevičiui labiau patinka suktis be padėjėjų ir patarėjų, nes virtuvėje geriausia būti vienam ir tik pagaminus valgį sukviesti šeimyną prie stalo.

Vytaras, kaip ir jo šeimos nariai, nėra išrankus maistui, todėl gali paruošti įvairiausių patiekalų. Svarbiausia taisyklė, kurios laikosi žurnalistas, – rinktis sveiką, ekologišką ir šviežią maistą.

Dažniausiai V.Radzevičius produktus perka atnaujintame sostinės Kalvarijų turguje.

Ten vyras susirado ir patikimų ūkininkų, iš jų perka kiaulieną, vištieną, veršieną, jautieną. Iš turgaus į namus atkeliauja šviežios ir raugintos daržovės, vaisiai, krienai.

Žurnalistas niekada nebandė būti vegetaru ar veganu, tokia mityba jo nevilioja. Nors vyras sako esąs visavalgis, iš vaikystės jam didžiausiais kulinariniais košmarais tapo pieniška sriuba ar košė su paviršių aptraukusia pieno plėvele ir kepiniai su razinomis.

Tokius patiekalus Vytaras apibūdino kaip vaikų darželio, kurį lankė sovietmečiu, traumą, todėl jų iš viso nebevalgo.

„Mėsos nesu valgęs mėnesį, kai keliavome po Afriką. Grįžtant namo žmona paklausė, ką pagaminti. Paprašiau, kad išvirtų mėsos paprastuoju būdu – pabarstytų tik druska, pipirais, svogūnais“, – pasakojo keliautojas. Lankydamasis Afrikoje jis turguje matė musių apipultą mėsą.

V.Radzevičius pastebėjo, kad į lietuvišką virtuvę labiausiai panaši daniška, o nuo mūsų šalies patiekalų labiausiai skiriasi Azijos valgiai.

Tačiau lietuviui keliautojui gardžiausi patiekalai tie, kuriuos teko ragauti viešint Kinijoje.

„Maistas Kinijoje labai šviežias, gerokai skiriasi nuo to, kaip mes suprantame kiniškus valgius čia, Lietuvoje.

Mes įsivaizduojame, kad būtinai turi būti ryžiai arba lakštiniai, o kinai šiuos produktus valgo tik tada, jei jaučiasi alkani pavalgę savo tradicinių patiekalų.

Jeigu valgo trys žmonės, užsisako penkis patiekalus. Jų užsisakoma daugiau, nes tai – statuso rodiklis. Praeityje kinai buvo patyrę badmečius, todėl sočiai valgyti – aukštas lygis esą statusui įrodyti.

Todėl užsisakoma daugiau, negu reikia, ir visuomet truputį maisto paliekama“, – apie valgymo ypatumus Kinijoje pasakojo žurnalistas, po daugelio kelionių savo kulinarinę patirtį sudėjęs į knygą „Pasaulio puodai“.

Jam prie širdies ir vietnamietiška virtuvė, kurią sunku įsivaizduoti be fo sriubos. Ji ruošiama iš jaučių uodegų sultinio.

Tokią sriubą Vytarui pavyko išvirti ir namie. Jaučių uodegų keliautojas įsigijo Kalvarijų turguje – jas virė net aštuonias valandas ant nedidelės kaitros, kol beveik ištirpo visi kaulai.

V.Radzevičių sužavėjo ir indiška virtuvė, nors iš pradžių jam atrodė, kad ją sudaro labai daug valgių. Bet netrukus keliautojas perprato, kad visus patiekalus galima suskirstyti į bemaž septynias kategorijas, nes dažniausiai pakeitus prieskonius valgis vadinamas kitaip.

Viešėdamas Indijoje Vytaras labai pamėgo dalo sriubą. Tai – lęšių sriuba su ciberžolėmis. Ją keliautojas valgydavo rytais vietoj omleto.

Ruošdamasis kelionėms V.Radzevičius iš namų neįsideda nei produktų, nei įrankių. Kanadoje Vytaras įsigijo puodų, kitų reikmenų, produktų, juk pagal kelionių laidos scenarijų reikia vietos žmonėms pagaminti kokį nors lietuvišką patiekalą.

„Į Japoniją vežėmės vėdarams reikalingų žarnų, grybų, silkių.

Skrydžio metu viena žarnų pakuotė praplyšo, atidarius lagaminą kvapas buvo nekoks“, – apie pastangas nustebinti japonus užsiminė V.Radzevičius, kuriam malonu pasaulyje pristatyti savo krašto virtuvę.

O lietuviškų patiekalų vyras paruošti moka nemažai, juolab kone kasdien sukasi savo namų virtuvėje.

Kadangi šeimininkai nuo ankstyvo ryto sėda prie darbo stalo rašyti ar redaguoti straipsnių, jie prieš tai paruošia pusryčius. Vytaras pastebėjo, kad atsibunda lygiai tuo pačiu laiku – 6 valandą 24 minutės. Žmona atsikelia kiek anksčiau – prieš šešias.

Rytais Radzevičiai dažnai kepa arba verda kiaušinius, ruošia omletą.

„Iš kaimo prisivežame šviežių kiaušinių, todėl skubame juos sunaudoti. Antroje vietoje būtų įvairios košės – grikių, avižinių dribsnių, sorų“, – apie pusryčių, kuriuos šeima įprastai valgo pusę aštuonių, valgiaraštį pasakojo Vytaras.

Pietus 12–13 val. ruošia tie namiškiai, kurie tuo metu gali suktis virtuvėje. Neretai pietus patiekia Laisvės motina.

„Pietums nebūtinai mėsa, daug valgome ir žuvų. Penktadieniais mėsos stengiamės nevalgyti“, – apie valgymo įpročius pasakojo Lietuvos šaulių sąjungos leidžiamo žurnalo „Trimitas“ naujasis redaktorius V.Radzevičius.

Neretai vakarienę šeimoje ruošiasi kiekvienas atskirai, nes sutuoktinių darbo grafikai labai skirtingi ir sunkiai suderinami. Kas kada grįžta, tas ir gaminasi vakarienę. Sugrįžęs po septintos valandos vakaro Vytaras neberuošia karštos vakarienės, pasistiprina tik užkandžiais – riešutais ar vaisiais.

„Nepavalgęs būnu piktas“, – šypsodamasis patikino pašnekovas ir kartu paaiškino, kodėl labai svarbu visada laiku sėsti prie stalo.

Vištienos kepsnys – iš australų virtuvės aruodo

Kalvarijų turguje įsigytą gerokai ūgtelėjusį ir įmitusį viščiuką V.Radzevičius padalijo ketvirčiais ir apibarstė druska bei pipirais. Tačiau prieš tai vyras įkaitino grilį, kad būtų nemažai anglių žarijų.

Kai kepsninė paruošta, pabaikite ruošti mėsą. Ant kiekvieno vištienos ketvirčio uždėkite įdaro su prieskoniais. Šio patiekalo receptą Vytaras aptiko kulinarijos knygoje, kurioje aprašyti australiški lauko kepsniai. Žurnalistas perka įvairių pasaulio šalių receptų knygas, parašytas angliškai. Nors australiško vištienos kepsnio receptą V.Radzevičius išmėgino pirmąkart, grilyje keptas patiekalas, jo įsitikinimu, negali nepavykti. Iš tiesų vištiena su aštriu įdaru labai derėjo, dėl to mėsa tapo dar ir sultingesnė.

Įdarui reikės (receptas ruošiant 4 vištienos ketvirčius):

svogūno;

2 aitriųjų paprikų;

2 pomidorų;

2 šaukštelių maltų kalendrų;

šaukštelio garstyčių miltelių;

aliejaus įdarui sumaišyti.

Smulkiai sukapokite daržoves, suberkite prieskonius, įpilkite aliejaus ir viską išmaišykite. Įdaro uždėkite ant kiekvieno mėsos gabalo.

Ketvirčius atskirai sandariai suvyniokite į aliuminio foliją, šiek tiek pateptą aliejumi, ir dėkite į grilį, apiberkite žarijomis. Kepkite valandą.

Taip paruoštą vištieną galite kepti ir ant laužo, tačiau mėsos gabaliukus reikėtų sudėti į ketaus puodą ir pastatyti ant žarijų. Kepkite valandą. Iškepusią vištieną patiekite su daržovių salotomis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.