Štai ir šis ketvirtadienis – ne išimtis. Beveik visose kavinėse lauko staliukai užimti.
Savininkams, aišku, džiugu – verslas klesti, bet mums, klientams, gauti stalelį vienoje ar kitoje kavinėje kartais būna sunku. Tad neradę laisvo stalelio vienoje kavinėje, prisėdame kitoje.
Tik gavę meniu ir pradėję jį vartyti perskaitome, kad atsidūrėme restorane „Miglos“. Gražiai iliustruotas meniu mane paskatina užsisakyti daugiau. Na, o Katinienė išsirenka tik salotas. Bet nei tų salotų, nei dar vienų restoranas pasiūlyti negali, nes neturi reikalingų produktų. Šiaip ne taip vienas salotas užsakome – bent vienoms reikiamų ingredientų restoranas turi.
Man pasisekė geriau – pavyksta užsakyti ir aštrią sriubą, ir jautienos kepsnį.
Užsisakydami kvietinio alaus pateikiame ir mažą pageidavimą: damai alų patiekti taurėje su kojele. Šiai minčiai pritaria ir padavėjas. Dar įspėjame, kad į alų nedėtų citrinos. Paaiškėjo, kad jos ir nėra – vietoje citrinos, pasirodo, dedamas apelsinas. Kadangi Katinienė užsimano apelsino, nesusilaikau ir aš jo nepaprašęs.
Kai užsakymą priėmęs padavėjas pasišalina, mes su nuostaba aptariame tai, kad užsakymo jis neužsirašė – tiesiog mus išklausė ir viską sudėjo kažkur galvoje. Man, klientui, jokio skirtumo, kaip jis tą užsakymą priima – užsirašo ar tiesiog įsimena. Nuo to nesikeičia nei kaina, nei patiekalų skonis. Aišku, jei jis viską atsimena gerai.
Šią mano mažą abejonę patvirtina ant stalo atneštas alus. Nors prašiau kvietinio, man atneša tamsaus, tačiau nepamiršta įmesti greipfruto. Kam jis reikalingas tamsiame aluje – neatsakysiu. Na, o Katinienei atitenka kvietinis alus paprastoje taurėje.
Kaip tai keičia mūsų, tai yra klientų, nuotaiką? Mes išreiškiame nuostabą ir nepasitenkinimą, bet žvelgdamas į nekaltą padavėjo veidelį suprantu, kad nieko nepešiu. Tiesiog leidžiu jam eiti, o mintyse šmėsteli restorano pavadinimas – „Miglos“.
Gal tai kiek prajuokino, tad kiek numarinus pykti galima paragauti tamsaus alaus su greipfruto skiltele. Gurkšnojant alų tenka klausytis iš šalia pakabinto televizoriaus sklindančios garsios reklamos, kuri kartkartėmis įsiterpia į tiesiogines futbolo varžybų transliacijas. Romantikos vakarui tai nesuteikia. Teatleidžia futbolo gerbėjai, bet apie man asmeniškai neįdomias transliacijas restoranai turėtų įspėti iš anksto, kad klientas netaptų savotišku masinės psichozės įkaitu.
Bet ant stalo atkeliauja sriuba, kuri valgant malšina alkį, o su juo ir pasipiktinimą futbolo transliacija. Esu valgęs šimtus aštrių sriubų, jos visos panašios savo tirštumu bei skoniu. Bet ne visos yra patiektos taip estetiškai, kad pažadintų smalsumą kuo greičiau čiupti šaukštą ir jos paskanauti. Ši tuo nepasižymėjo, nebent jums žvelgiant į nuotraukas atrodys kitaip.
Kadangi padavėjas nepaklausė, kada patiekti salotas Katinienei, maniau, kad jis jas atneš kartu su mano sriuba. Bet taip manydamas klydau. Ir vėl kažkodėl prisiminiau pavadinimą – „Miglos“. Tad jai tenka gurkšnoti alutį ir stebėti, kaip aš pradedu valgyti sriubą.
Nespėju pakabinti ir kelių šaukštų, kai ant stalo atkeliauja ir salotos, ir mano kepsnys. Dabar jau aš sėddžiu prislėgtas miglos ir kamuojamas iškilusio klausimo: ar mesti sriubą į šoną ir valgyti kepsnį? Bet akivaizdu, kad kažkuris patiekalas, nustumtas į eilės galą, atauš. Tad pakabinu dar kelis šaukštus sriubos ir imuosi kepsnio.
Džiugu, kad salotos Katinienei patiko. Tikrai įdomi produktų kombinacija, kuri puikiai dera tarpusavyje.
Na, o jautienos kepsnys iškėlė klausimą – kaip jis buvo gaminamas. Nesakau, kad neskanu, bet įdomus mėsos paruošimo būdas nedavė man ramybės visą laiką, kol valgiau. Mėsa lyg ir virta, o po to gavus užsakymą lyg apkepta. Arba buvo kepta žemoje temperatūroje ir po to taip pat prieš patiekiant apkepta.
Apie priedus: prie mėsos puikiai derėjo padažas, brokoliai bei pupelės. Vienintelis keistinas dalykas šiame patiekale – bulvės. Apkeptas aš keisčiau į bulvių košę. Ji labiau tiktų prie tokiu įdomiu būdu paruoštos mėsos.
Buvome sumanę užsisakyti dar kokį desertą, bet prisiminę restorano pavadinimą bei padavėjo sugebėjimą improvizuoti šios minties atsisakėme.
Vertinimas:
Interjeras – 8,
Švara – 8,
Aptarnavimas – 5,
Maistas – 7.
Iš viso: 28 balas (vidurkis – 7). Tad tik 4 nagučiai restoranui „Miglos“.
Patarimas restoranui „Miglos“: išmokykite padavėjus naudotis užrašų knygelėmis, nebijokite klientus informuoti apie numatomas futbolo ar kitų sporto šakų varžybų transliacijas.
Ir svarbiausia: virtuvė turi komunikuoti su pardavėjais, kitaip klientas, apstatytas patiekalų lėkštėmis, pasijus lyg valgykloje...
Apžvalga pasidalino Riebus katinas
„Miglos“ namų virtuvės atstovai pripažino, kad šie pastebėjimai gana taiklūs: „Su aptarnaujančiu personalu tenka daug daug dirbti, ir jų poelgiai kartais tikrai glumina.
O dėl jautienos – ji 10 valandų verdama itin žemoje temperatūroje, po to apkepama. Kai sumanėme šį patiekalą, jis buvo tiekiamas be jokių bulvių, bet mūsų valgytojai nuolat reikšdavo pastabas dėl garnyro trūkumo, taip ten atsirado bulvių skiltelės.“
