Mes, kaip ne kaip, kad ir labai mylime šalis, esančias arčiau pusiaujo, nesame nei graikai, nei italai ar ispanai. Esame lietuviai, turime turtingą savą virtuvę, kuri tiesiog neįsivaizduojama ne tik be cepelinų, bet ir be pačių įvairiausių sriubų.
„Bent tris kartus per savaitę namuose pietums kaip pirmąjį patiekalą valgome sriubą. Nesvarbu – žiema ar vasara. Pagrindiniai mano kulinarinių šedevrų degustatoriai – mano vaikai – tikri „sriubinukai“. O ir vyras didžiulis sriubų mėgėjas“, – šypteli Vainikų kaimo (Josvainių sen.) gyventoja Sandra Bernotavičienė (36 m.), plačiai atverdama duris „Rinkos aikštės“ skaitytojams ir juos kviesdama į savo virtuvę.
Užeikite: pietums – trinta morkų sriuba
Ant Bernotavičių šeimos stalo prigijo kelios tradicinės sriubos: burokėlių, daržovių, pupelių.
„Ir kaip gi be šaltibarščių? – juokiasi vainikietė. – Šitą labai labai mėgstu. Ir gaminti, ir skanauti. Bet šaltibarščius gali pagaminti bet kuri šeimininkė, tad pasidalinsiu savo neseniai atrastu trintos morkų sriubos su kokosų pienu receptu. Rudenį apie ją išgirdusi pabandžiau pagaminti pati. Taip patiko, kad ir savo šeimynai vis išverdu, ir sesę su svainiu vaišinusi esu.
Vien tik geriausi atsiliepimai. Ir sotu, ir gardu. Tiesą pasakius, šitokios sriubytės iki šiol neteko ragauti nei svečiuose, nei kur kavinėje ar restorane. O kitas dalykas – manau, kad morkyčių sriuba labai patiks šios pusseserės – moliūgų sriubos mėgėjams. Kol moliūgų daržuose nėra, naujas derlius tik prasideda, sriubai galima panaudoti rūsiuose vis dar užsilikusias morkytes. Ir, negana to, ši sriuba puikiai tinka vegetarams, kurių, įtariu, jau yra kiekvienoje šiemoje!“
Išgirdo radijo laidoje
Apie naują sriubą nedideliame, bet labai jaukiame Vainikų kaime įsikūrusios Bernotavičių šeimos židinio puoselėtoja išgirdo vienos radijo laidos metu. „M-1 radijo stoties laidos vedėjai kalbėjosi apie sriubas. Tiksliau – apie jų pusfabrikačius. Nors radijo imtuvas mano virtuvėje dažniausiai veikia tik kaip foninis triukšmas, šį pokalbį atsitikinai nugirdau. Vienas iš vedėjų labai gyrė užpilamą morkų sriubą, kurią užplikius karštu vandeniu ir užpylus kokosų pienu, vyriškio teigimu, gaunamas labai gardus patiekalas.
Susidomėjau – aišku, ne pusfabrikačiu, bet apskritai morkų sriuba su kokosų pienu. Išgirdau, kokie pagrindiniai sudedamieji komponentai, įsiminiau juos ir pabandžiau išvirti šią sriubą.
Išviriau. Sutryniau daržoves. Pagardinau kokosų pienu. Pirmasis puodas šios sriubos „išgaravo“ akyse. Mano vyras ir abu sūnus – tiek dvylikmetis, tiek septynmetis – valgė tiesiog akių nepakeldami. Net ausys linko! Ir dar pakartoti prašė.“
Prireiks ir puodo, ir keptuvės
S. Bernotavičienė patikina, kad jos „vizitine kortele“ jau tampanti trinta morkų sriuba nereikalauja nei per didelės kantrybės, nei pernelyg daug laiko.
„Kuo daugiau morkyčių, tuo ryškesnė ir gardesnė sriuba. Dažniausiai nuskutu ir riekelėmis supjaustau kokias 6-7 morkas. Nuskutu 3-4 bulves, jas susmulkinusi, užverdu kartu su morkomis, – pasakoja S. Bernotavičienė. – Kol daržovės verda, užkaičiu keptuvę, o joje paskrudinu vieną susmulkintą svogūną. Žinote, pastaruoju metu visuomenė labai kalba apie tai, kas sveika ar nesveika, ką galima ir ko negalima valgyti. Požiūris į viską šiek tiek pasikeitė ir mūsų namuose. Margariną iš šaldytuvo lentynų išstūmė sviestas, saulėgrąžų aliejų – alyvuogių aliejus. Taip kad svogūną skrudinu svieste arba alyvuogių aliejuje.“
Skaniai ryškiai oranžinė sriuba
Kuomet svogūnas dailiai įrunda, jį S. Bernotavičienė suberia į puodą, kuriame kunkuliuoja daržovės. Kai šios tampa minkštesnės, šeimininkė įberia žiupsnelį druskos ir pipiriukų. Oabaigoje S. Bernotavičienė iš skardinės pasemia keletą šaukštų konservuotų kukurūzų. „Jiems tik sušilti reikia, užtenka 2-3 minučių“, – pasakoja.
Sriubą verda apie 40 minučių, virš vidutinio stiprumo liepsnos.
Kuomet sriuba išvirta, S. Bernotavičienė sutrina daržoves smulkintuvu. Tada pila skardinę kokosų pieno ir labai gerai išmaišo.
„O papuošti ir pasiskaninti ant viršaus užberiu saulėgrąžų ir krapų“, – priduria pašnekovė.
Sultinys – ir tas rankų darbo
Sandros šeimyna taip pat, kaip ir sriubas, mėgsta vištienos patiekalus. Moteris apskirtai gamina daug vištienos gaminių, net ir sultinį pati gamina!
„Vištienos sultinį pati išsiverdu – nereikia pirkti. Tačiau čia kalbame ne apie tai, kad sutaupome vieną kitą eurą, bet apie tai, kad naminis neabejotinai sveikesnis ir gardesnis, – patikina S. Bernotavičienė. – Vištas auginame patys, todėl išsirenku didesnius kauliukus, sparniukus, kakliukus. Užvirus vandeniui pirmą kartą, vandenį išpilu ir pakeičiu nauju. Esu įsitikinusi, kad kartą užvirus vandenyje lieka nešvarumų. Antrą kartą užvirus vandeniui, pridedu morkų, svogūnų, saliero. Dedu kvapniųjų ir karčiųjų pipirų, laurų lapų, krapų, petražolių. Priešingai nei gaminant trintą morkų ir kokosų pieno sriubą, sultinį verdant būtina apsišarvuoti kantrybe – procesas užtrunka apie 2 valandas.
O kuomet baigiu virti, perkošiu jį, supilu į ledukų šaldymo formeles ir palieku šalti kameroje. Po to bet kuriuo metu, kai norisi vištienos sriubos, tris keturis kubelius įmetu į puodą. Labai džiaugiuosi šiuo savo atradimu. Manoji, naminė „Gallina Blanca“.
5 porcijoms trintos firminės Sandros morkų sriubos prireiks:
6-7 morkų; 3-4 bulvių; skardinės kokosų pieno (420 ml); kelių šaukštų konservuotų kukurūzų; 1 svogūno; žiupsnelio druskos; žiupsnelio pipirų; saulėgražų ir krapų.
