Ši paroda turėtų sudominti jūros gėrybes mėgstančius gurmanus.
Moliuskai – seniausias patiekalas
Parodai „Jūros stalas“ atrinktos valgomųjų moliuskų kriaukles: mūsų kraštuose bene dažniausiai ragaujamų austrių, midijų, jūrų šukučių. Gal kiek neįprastos lietuvių stalui – karališkoji kriauklė, gigantiškoji tridakna ar net mureksai.
Akvakultūros produktai ant mūsų pietų ar vakarienės stalo – vienas iš tinkamiausių pasirinkimų, nes žmonės visame pasaulyje dabar vis daugiau dėmesio kreipia į ekologines ir socialines maisto vartojimo pasekmes.
Moliuskus žmonės valgė dar priešistoriniais laikais – nemokėję žvejoti jie jau mėgavosi priekrantėje sugraibytomis jūros dovanomis. Vis labiau įsigalint moliuskų valgymo tradicijoms, ėmė mažėti jų ištekliai, imta galvoti, kaip jų užsiauginti.
Ilgainiui moliuskai tapo akvakultūros objektu - auginami maistui ir vertinamai kaip vienas labiausiai gamtą tausojančių produktų.
Dirbtinės jūros gyvių plantacijos
„Moliuskai minta filtruodami vandenį, jiems nereikia naudoti kitų žuvų išteklių, kaip, pavyzdžiui, auginant žuvis pramoniniu būdu. Natūralios moliuskų gyvenimo sąlygos nuo dirbtinių beveik nesiskiria“, – muziejininkams „Akropolyje“ pristatant egzotiškų kriauklių parodą kalbėjo LJM direktorė Olga Žalienė.
Žuvų ir moliuskų auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant jiems palankias mitybos ir gyvenimo sąlygas, vadinamas akvakultūra. Auginami ir gėlųjų vandenų, ir druskingų jūrų gyvūnai, o visai neseniai pradėti veisti ir įvairių rūšių dumbliai. Šia veikla verčiamasi visoje Europoje.
Masiškai auginamos įvairios verslinės žuvys, vėžiagyviai ir dumbliai. Apie pusę Europos Sąjungos šalyse auginamų vandens gyvių sudaro vėžiagyviai ir moliuskai (populiariausios – midijos ir austrės), o apie ketvirtį – jūrų žuvys: lašišos, dorados ir vilkešeriai.
Svarbiausia - nemulkinti vartotojų
Dar maždaug penktadalis pasaulyje suvartojamų akvakultūros produktų yra gėlavandenės žuvys – upėtakiai, karpiai.
Akvakultūrai būtinas švarus vanduo ir geros sanitarinės sąlygos. Daugeliu atvejų žuvys ir moliuskai reikiamo maisto atranda aplinkoje, bet jeigu jų neužtenka, jūros ūkininkai rūpinasi pašarais, kad būtų užtikrinta subalansuota ir sveika mityba.
Privaloma sąlyga – laikytis ES aplinkos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimų, kad žuvys ir moliuskai būtų auginami pagal taisykles: tausiai, tam skirtose vietose, kad į prekyvietes patektų tiktai švieži ir ekologiški jūros produktai, kad nebūtų sudėtinga atsekti jų kilmę.
Parduoda ne žuvis, o savo gyvenimą
Klaipėdoje šviežiausių austrių, krabų ir net omarų galima įsigyti senamiestyje įsikūrusioje žuvų produktų parduotuvėje „Šiaurės jūra“. Moliuskai ir vėžiagyviai čia laikomos specialiuose akvariumuose, kur sąlygos beveik atitinka natūralias.
„Noriu išmokyti žmones teisingai maitintis. Nuo to, ką dedame į savo skrandį, priklauso mūsų sveikata ir nuotaika. Aš neparduodu žuvų, o parduodu dalį savo gyvenimo, nes viską, kas yra „Šiaurės jūroje“ ant prekystalių, pats susiradau, paragavau ir sudėjau į vieną krūvą“, – tvirtina Ž.Pupkus.
Daugelį pasaulio šalių apkeliavęs, ilgai Australijoje gyvenę Ž.Pupkus savo parduotuvėse Vilniuje ir Klaipėdoje rengia įvairias degustacijas – moko pirkėjus, kaip paruošti patiekalus iš įvairių rūšių žuvų, kitokių jūrų gėrybių.
Nemoka valgyti austrių ir omarų
Klaipėdos senamiestyje veikiančioje „Šiaurės jūros“ parduotuvėje prekiaujame apie 30 pavadinimų žuvimis ir jūrų gėrybėmis, o Vilniuje asortimentas yra gerokai didesnis.
„Žmogus nusiperka tuno gabalą ir nenutuokia, ką su juo daryti. O po degustacijos jau žino, kaip jį paruošti. Ta pati problema su austrėmis, krabais, omarais, todėl mokau pirkėjus, kaip ir su kuo juos valgyti, nurodau populiariausias receptūras“, – dėstė Ž.Pupkus, surengęs ir olandų gaudomų matjes silkių degustaciją.
Verslininkas stebisi, jog kitur galima įsigyti šviežių jūros gėrybių, o pas mus tai – amžina problema. Net Baltijoje sugautų menkių, jau nekalbant apie gurmanus viliojančius egzotiškus vėžiagyvius, Klaipėdoje arba Palangoje dažnai tenka ieškoti su žiburiu.
Baltijos menkės ir stintos nevilioja
Todėl Ž.Pupkui ir šovė į galvą mintis atsivežti šviežių žuvų ir jūrų gėrybių iš kitų šalių. Baltijoje sužvejotas menkes, strimėles, stintas ir kitokias žuvis verslininkas vertina skeptiškai, jų nesiūlo: „Lietuvos krantus skalaujančios jūros vanduo smarkiai užterštas, todėl Norvegijoje uždrausta mūsų menkes naudoti maistui“.
Ž.Pupkaus firminėse parduotuvėse galima atrasti šviežių žuvų, gaudomų prie Skandinavijos krantų, ir tokių, kurios patenka į žvejų tinklus Viduržemio jūroje, net Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Kai kurios jūrų gėrybės iš tolimųjų kraštų atskraidinamos, tačiau daugelį jų atsigabenama autotransportu.
„Turime specialius automobilius, vairuotojus – iš anksto užsakytos ir nupirktos žuvys atvežamos, pavyzdžiui, iš Olandijos arba Švedijos, nes ten jų daugiausia parduodama aukcionuose“, – aiškino „Šiaurės jūros“ prekybos tinklo savininkas.
