Šįmet L. ir P. Kazlauskų sode kaip reta daug persikų ir abrikosų. Liepos viduryje sunokę vaisiai yra dideli, saldūs ir sultingi.
„Išėjusi į savo sodą jaučiuosi lyg egzotiškame krašte“, – džiaugėsi Karmėlavoje (Kauno r.) sodą užveisusi L.Kazlauskienė.
Prieš keletą metų dainininkai šiuos derliumi džiuginančius vaismedžius įsigijo viename pakaunės medelyne.
„Ten sužinojome, kad Lietuvos mokslininkai išvedė mūsų klimatui puikiai pritaikytų persikų ir abrikosų veislių, kurios atsparios šalčiui ir ligoms. Tada ir nutarėme savo sode pasodinti keletą rykščių“, – prisiminė estrados atlikėja.
Medelyno darbuotojai žadėjo, kad sodinukai derliumi džiugins po dvejų trejų metų, tačiau rudenį pasodinti medeliai jau kitą vasarą užmezgė vaisių.
Ant vieno liauno persiko šakų Kazlauskai tada suskaičiavo 16 kaulavaisių. Kitąmet medžiai ūgtelėjo, išsišakojo ir aplipo vaisiais.
L.Kazlauskienė džiaugiasi, kad abrikosai ir persikai turi daugybę vitaminų ir mineralinių medžiagų, padeda reguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą, gerina virškinimą, valo organizmą.
– Kaip panaudojate gausų vaisių derlių? – paklausiau Livetos.
– Iš kaulavaisių gaminu želę, plaku kokteilius, verdu kisielių, jais gardinu varškę ir jogurtą, ruošiu salotas.
Galima apsilaižyti pirštus valgant pyragą ir sausainius, papuoštus abrikosų ar persikų skiltelėmis.
– O ar ruošiate žiemai džemą ir kompotą?
– Žinoma. Mūsų rūsio lentynose daug pernykščio ir šiųmečio derliaus konservuotų sodo ir daržo gėrybių.
Konservuoti išmokau iš mamos. Prisimenu, kaip žiemą ji sakydavo: „Gerai, kad nepatingėjome ir prisivirėme uogienių, kompotų, prispaudėme sulčių.“
Kompotą paprastai verdu iš persikų, abrikosų ir slyvų.
Gamindama džemą dažniausiai šiuos vaisius sumaišau su įvairiomis uogomis, apelsinais.
– Žinau, kad gaminate naminius ledus. Jiems taip pat naudojate abrikosus ir persikus?
– Jie puikiai tinka naminiams ledams. Šaldiklyje visada turiu įvairių uogų, o šaldytuve – kefyro arba jogurto, iš kurių ir gaminu ledus.
Persikus, slyvas ir abrikosus dažniausiai naudoju šviežius. Juos nulupu ir suplaku su šaldytomis braškėmis, mėlynėmis ar šilauogėmis.
Kad desertas tirptų burnoje, dar reikia cukraus, šokolado, apelsinų žievelių ir mėtų lapelių. Tinka ir cinamonas, vanilė.
– Ar kaulavaisius šaldote?
– Šaldau uogas, pjaustytus obuolius, morkas, petražoles, krapus, kitas sodo ir daržo gėrybes. Kaulavaisių šaldau nedaug. Iš šaldytų persikų ir sutirštinto saldinto pieno ruošiu šerbetą.
– Abrikosus ir slyvas įprasta džiovinti.
– Aš irgi džiovinu. Džiovinti abrikosai ir slyvos ne tik nepakeičiami besiskundžiantiems virškinimo sutrikimais, jais tinka gardinti pyragus, mėsos patiekalus, ypač paukštieną. Iš jų taip pat verdu kisielių. Be to, džiovintais vaisiais kartais pakeičiame desertą – jie ne tokie kaloringi.
Persikų, uogų ir kefyro ledai
Reikės: pusės litro šaldytų braškių arba kitokių uogų (serbentų, mėlynių, šilauogių, aviečių), kelių persikų, 300–400 mililitrų 2,5 proc. riebumo kefyro, cinamono, gvazdikėlių, gabalėlio juodojo šokolado, mėtų lapelių, apelsinų žievelių.
Šaldytas uogas, nuluptus ir supjaustytus persikus, kefyrą ir cukrų išplakite plakikliu, pagardinkite cinamonu ir gvazdikėliais.
Ledus palikite pusei valandos šaldymo kameroje. Prieš valgydami užtarkuokite šokolado, apelsinų žievelių, papuoškite mėtų lapeliais ir persikų griežinėliais.
