Toks paveldas atgimsta ne tik lietuviškoje, bet ir daugiau nei dešimtmetį Pietų Airijoje gyvenančios kėdainietės Ingridos Tamošiūnaitės-Čečkauskienės virtuvėje.
„Esu paprasta moteris, kaip ir daugelis kitų namų šeimininkių. Gaminti pamėgau jau nuo mažų dienų. Visada leisdau laiką virtuvėje, kai gamindavo mama ar močiutė. Jau tada jutau susidomėjimą kulinarija, vartydavau bei skaitydavau knygas ir žurnalus, kuriuose būdavo gausu įvairiausių receptų bei patarimų šeimininkėms. Lig šiol prisimenu, kaip patikusius receptus išsikirpdavau ir įklijuodavau į savo pačios sukurtą užrašų knygą. Mamai, žinoma, tai nepatikdavo, nes jos žurnaluose dažnai pritrūkdavo iškirptų pastraipų“, – šypsosi pokalbį pradėjusi Ingrida.
Virtuvėje ne dirba, bet ilsisi
Kol vienos šeimininkės dievina kepti pyragus, o kitos – kepsnius, Ingrida sako besistengianti būti lanksti ir gaminti įvairius patiekalus.
„Neslėpsiu, nors konditerija nėra man labai prie širdies ir pirmenybę teikiu mėsai, sriuboms bei greitiems užkandžiams, tačiau ranka į ją taip pat nenumoju“, – sako Ingrida ir priduria, jog besisukdama virtuvėje niekada nepavargstanti, priešingai, jaučiasi savimi, ilsisi ir net pasikrauna gerų emocijų.
Lietuviškos virtuvės airiška neatstos
Jau daugiau nei dešimtmetį svetur emigravusi Ingrida neslepia, jog jos namuose retai kada ant pietų ar vakarienės stalo garuoja airiškos virtuvės tradiciniai patiekalai. Nors su airiška virtuve per dešimtį metų jau spėjo susipažinti, Ingridai ji niekada neatstos lietuviškosios.
„Gimę lietuviais airiais niekada netapsime, todėl mūsų šeimos virtuvėje dominuoja tradiciniai lietuviški patiekalai. Tiesa, kas liečia lietuviškų ir airiškų produktų maistingumą ar kokybę, manau, jie panašūs. Skirtumas tas, kad airiai daugiau valgo jautieną, avieną, kalakutieną, o mes, lietuviai, labiau mėgstame kiaulieną.
Kalbant apie airių nacionalinį patiekalą, jis vadinasi „Irish Stew“. Tai – airiškas troškinys, dažnai gaminamas iš jautienos arba avienos, pridedant bulvių bei morkų arba kopustų.
Nors žinau daug airiškų patiekalų, iš kurių mes pamėgome „Full Irish Breakfast“: juodas pudingas, kiaušinienė, pupelės pomidorų padaže, keptos dešrelės, kepti šampinjonai ir skrudinta kiaulienos šoninė, tačiau lietuviško skonio niekas neaplenks“, – neslepia Ingrida.
Eksperimentai veda prie fiasko
Ingrida, kaip ir daugelis puikių šeimininkių, kulinarinės patirties ir žinių sėmėsi iš pačių artimiausių moterų: mamos ir močiutės. O štai jų palikti užrašai – vienas didžiausių pašnekovės turtų, kuriuos ji saugo, vertina, o neretai juos atvertusi ima ir pasinaudoja. O tada... tada dar ir skaniai kvepiančią vaikystę prisimena.
„Be abejonės, didžiausios mano įkvepėjos – tai mama ir močiutė. Tikiu, jog dauguma pasakytų, kad kekvienam sava mama ar močiutė yra geriausia šeimininkė ir ji gamina skaniausiai. Maniškės – man pačios geriausios. Jos turėjo savas knygas, kuriose nugulė galybė įvairiausių desertų bei karštų patiekalų receptai. Šiandien šie užrašai yra mano žinių šaltinis, kurio niekada neatsisakau“, – pasakoja Ingrida ir skuba pabrėžti, jog ko jau ko, bet eksperimentuoti virtuvėje ji tikrai labai nemėgsta, todėl pristigusi įkvėpimo mieliau atsiverčia užrašus.
„Man visada viskas turi būti tikslu, švaru ir organizuota – tik taip pasiekiu norimų rezultatų ir dar sutaupau laiko. Eksperimentai, mano nuomone, dažniausiai priveda tik prie fiasko, kurių ir šiaip karts nuo karto tenka patirti. Tačiau dėl to nenukabinu nosies. Padarytą klaidą paverčiu į gerą pamoką ir stengiuosi jos nepakartoti“, – šypsosi Ingrida.
Prisiminus aplanko nostalgija
„Vartant senolių užrašus spaudžia širdį... Lieti užrašus ir prisimeni močiutes, kai tamsiais vakarais jos rašydavo receptus, kai namai kvepėdavo sūriais, dešromis, blynais. Seni ir primiršti receptai man visada primena vaikystę, tad gamindama juos jaučiu nostalgiją. Visai kaip seniau... Lyg vėl gamintume kartu...“, – sako Ingrida ir dalijasi naminių sausainių bei močiūtės obuolių sūrio receptu, kurį, kaip pamena Ingrida, jos močiutė virdavo dideliais kiekiais ir kabindavo prie pečiaus.
2 kg obuolių (Ingrida naudojo „cooking apples“. Jums puikiai tiks antaniniai obuoliai);
1 kg cukraus;
1 vnt. citrinos.
Luptus obuolius supjaustyti skiltelėmis, užpilti cukrumi ir citrinos sultimis ir palikti parai. Susidariusį sirupą nupilti nuo obuolių ir jį virti 30-40 min. Sudėti nusunktus obuolius į skystį ir dar pavirti 1-1,5 val., kol masė pradės tirštėti. Masę maišyti mediniu šaukštu. Nuo kaitros nuėmus masę leidžiame jai atvėsti. Tuomet dedame ją į sūrmaišį ir džioviname 3-4 savaites. Ingrida sėkmingai džiovino ant radiatoriaus.
„Darbo daug, bet užtat kaip skanu!” – šypsosi Ingrida.
Babyčių, mamyčių kaimiški sausainiai
200 gr sviesto;
100 gr cukraus;
320 gr miltu;
2 kiaušiniai;
Sviestą ištirpinti su cukrumi, įmušti kiaušinius, suberti miltus ir iškočioti tešlą. Tešlos gabalėlius dėti į mėsmalę ir per uždėtą formelę išsukti norimo ilgio sausainius. Juos sudėti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir pašauti į iki 180° C įkaitintą orkaitę. Kepti, kol įgaus gražią rusvą spalvą.
„Namai iškart pakvips vaikyste ir mamų bei močiučių virtuvėle. Na, o mano vaikui šie sausainiai atrodydavo labai juokingai. Sakydavome, kad kirmėliukus gaminsime. Ir vaikams būdavo daug džiaugsmo pamačius, kaip iš mėsmalės lenda tešlos kirmėliukai“, – juokiasi Ingrida.
