Prancūzas lietuvius pakerėjo ypatingais blynais, o lietuviai jį – šaltibarščiais

Virtuvė yra per svarbi vieta, kad į ją įleistume moteris, juokauja Prancūzijos vyrai. Prancūzas Olivier Criou (56 m.) – ne išimtis. Klaipėdoje įsikūręs ir lie- tuvę Rimą (43 m.) vedęs vyras ne tik mielai šeimininkauja savo namų virtuvėje, bet ir laisvalaikį skiria tam, kad kuo daugiau lietuvių pavaišintų legendiniu savo krašto patiekalu – grikiniais Bretanės blynais.

Iš Bretanės kilęs O.Criou praėjusią vasarą kiekvieną sekmadienį grikiniais blynais džiugino Japoniško sodo Kretingos rajone lankytojus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Iš Bretanės kilęs O.Criou praėjusią vasarą kiekvieną sekmadienį grikiniais blynais džiugino Japoniško sodo Kretingos rajone lankytojus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Iš Bretanės kilęs O.Criou praėjusią vasarą kiekvieną sekmadienį grikiniais blynais džiugino Japoniško sodo Kretingos rajone lankytojus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Iš Bretanės kilęs O.Criou praėjusią vasarą kiekvieną sekmadienį grikiniais blynais džiugino Japoniško sodo Kretingos rajone lankytojus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Meilė lietuvei Rimai atvedė O.Criou į Lietuvą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Meilė lietuvei Rimai atvedė O.Criou į Lietuvą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Dešimtmetis poros sūnus Armandas blynus galėtų valgyti nors kasdien.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Dešimtmetis poros sūnus Armandas blynus galėtų valgyti nors kasdien.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grikinių blynų gaminimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grikinių blynų gaminimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grikinių blynų gaminimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grikinių blynų gaminimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grikinių blynų gaminimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grikinių blynų gaminimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 15, 2019, 7:09 PM

Olivier blynai Klaipėdoje jau taip pat tapo savotiška legenda. Draugai, pažįstami ir šiaip gerą maistą mėgstantys miestiečiai visada apsidžiaugia ir iš anksto užsisako vietas vos tik išgirdę, kad O.Criou kurioje nors miesto vietoje ruošia blynų degustaciją.

Progų paskanauti prancūzo kepamų grikinių blynų pasitaiko ne taip ir dažnai, mat Olivier negali šiai aistrai skirti daug laiko – jis rūpinasi net dviem Lietuvoje įkurtais verslais.

Praėjusią vasarą jis kiekvieną sekmadienį šiais blynais džiugino Japoniško sodo Kretingos rajone lankytojus. Žada ten sugrįžti ir kitą vasarą, mat prancūziškos kultūros skleidimas tarp lietuvių jam pačiam teikia daug džiaugsmo. O ir lietuviai jo blynams nelieka abejingi.

„Jeigu galėčiau, mielai kepčiau juos dažniau“, – kalbėjo prancūzas, kurį gyventi į Lietuvą atvedė meilė lietuvei.

Pirmą kartą į Klaipėdą Olivier atvyko beveik prieš 20 metų. Tąkart atostogaudamas su dukra automobiliu keliavo per visą Europą – kelionės finišas buvo numatytas Klaipėdoje.

„Orai buvo fantastiški – lankėmės Neringoje, kitose pajūrio ir pamario vietose, tačiau labiausiai mane sužavėjo Klaipėda“, – prisiminė prancūzas.

Per atostogas Olivier susidraugavo su lietuvių pora, kuri netrukus jį aplankė Prancūzijoje.

O jis kitais metais vėl atvyko į Klaipėdą – ir draugų aplankyti, ir paatostogauti jau pamiltame mieste.

Antras kartas buvo lemtingas: uostamiestyje jis susipažino su lietuve Rima, dėl kurios netrukus gimtinę išmainė į Lietuvą.

„Mečiau darbą įmonėje, gaminusioje jachtas, ir pradėjau verslą. Klaipėdoje įkūriau įmonę, verčiame specializuotus katalogus iš anglų į kitas kalbas. Dirbame siauroje srityje – mūsų klientai yra jachtų ir kitų burlaivių gamintojai. Taip mano buvęs darbdavys tapo pirmuoju mano klientu“, – verslo pradžią prisiminė O.Criou, dabar klientų turintis Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje – visose šalyse, kur gaminamos jachtos.

Gyvenant Lietuvoje natūraliai kilo ir kito verslo idėja. „Lietuvoje visiškai nebuvo prancūziškų produktų – užkandėlių, užtepėlių, prieskonių, pagardų. Kas kartą važiuodami atostogauti į Prancūziją parsiveždavome pilną automobilio bagažinę produktų.

Visi draugai, kurie pas mus ko nors paragaudavo, sakydavo: „Fantastika. Kitą kartą parvežk ir mums“, – prisiminė O.Criou, ėmęs vežti gardumynus ir draugams.

Tuomet Lietuvoje nebuvo gurmaniško maisto parduotuvėlių, jos ėmė kurtis gerokai vėliau, ir tai tiktai Vilniuje ar Kaune.

„Bet net ir dabar aš jose nerandu savo pamėgtų produktų – daugiausia tai itališki, ispaniški, graikiški produktai. Prancūziškų į Lietuvą niekas neveža“, – pasakojo prancūzas.

Tad su žmona Rima jie nutarė įkurti prancūziškų produktų parduotuvėlę.

Poros sūnus Armandas sugalvojo jai pavadinimą – „Miam Miam“. Išvertus iš prancūzų kalbos tai reiškia „niam niam“.

Ir nors prancūziškus skanėstus uostamiestyje jau atrado nemažai gurmanų, Olivier pastebėjo, kad yra ir produktų, kurie ne itin įtinka lietuvių skoniui.

Pavyzdžiui, jiems neįsiūlysi užtepėlės su kiauliena. „Lietuviai šnairuoja į kiaulieną, o Prancūzijoje iš jos gaminama daugybė gurmaniškų patiekalų. Ir tai ne šiaip kokia nors paprasta kiaulienos užtepėlė, o užtepėlė su porais ir medumi, su pomidorų džemu ir Soterno vynu, su vasabiais ir juodaisiais sezamais“, – vardijo Rima.

Olivier pastebėjo, kad lietuviai nepalankiai žiūri ir į konservus, tarsi tai būti antrarūšis maistas. „Prancūzai gamina ir vertina geros kokybės konservuotus patiekalus, kuriuos užtenka pašildyti, ir pietūs – kaip restorane. Tokie patiekalai labai populiarūs ir gurmaniški.

Lietuvoje nėra tradicijos konservuoti paruoštus patiekalus – čia yra tiktai konservuotos sriubos. Todėl suprantu, kodėl lietuviai taip atsargiai žiūri į konservus“, – svarstė O.Criou.

Jis pats Lietuvoje nedvejodamas bandė ir skanavo lietuviškos virtuvės patiekalus. Ką iš jų pamėgo gurmanų tautos atstovas?

„Šaltibarščius, cibulynę, balandėlius. Ir cepelinus kartą per metus. Bet ne su bet kokiu faršu – su veršienos. O kartais gaminame, kaip vadiname, prancūziškus cepelinus – įdarytus kiaulienos paštetu. Labai skanu.

Bet pirmoje vietoje man – šaltos sriubos. Vasarą galiu jas valgyti kone kasdien“, – patikino prancūzas.

Namų virtuvėje jis sukinėjasi dažniau nei Rima.

„Lietuvoje tik pavieniai vyrai gamina valgį, o Prancūzijoje tik vienas kitas negamina. Prancūzai užauga virtuvėje“, – sakė Rima, vyrui mielai užleidžianti vietą prie puodų.

„Prancūzai juokauja, kad virtuvė yra per daug svarbi vieta, kad į ją leistume moteris“, – nusijuokė Olivier.

Nuo mažens jis augo matydamas, kaip šeimininkauja jo mama, močiutė, senelis, – visi buvo puikūs šeimininkai. Kiekvieną savaitę būdavo ruošiama vakarienė kviestiniams svečiams, puošiamas didelis stalas, nešami gražūs indai, ruošiamas skanus maistas.

„Ir visada girdėdavau mamą svarstant ir kalbant apie tai, kas atvyks į svečius kitą savaitę“, – vaikystę prisiminė prancūzas.

Kažkada ir Olivier su Rima trečiadieniais rengdavo tokias vakarienes, kurias vadindavo „olivjadieniais“, bet paskui ėmė trūkti laiko.

Kokie patiekalai karaliauja prancūzo ir lietuvės namuose? Visa šeima dievina Olivier ruošiamą veršienos troškinį su paprikomis, kurios auginamos tik viename Prancūzijos regione. Ir, žinoma, grikinius blynus.

Pasak O.Criou, Bretanėje kiekviena šeima turi specialias blynines, kuriose iškepę blynai primena mūsų lietinius, bet būna plonesni.

Grikiniai blynai – vieni ar su įvairiais įdarais – kiaušiniu, sūriu, kumpiu, daržovėmis – populiariausias krašto patiekalas. Iš grikių Bretanėje gaminami ir kiti patiekalai ar produktai. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Bretanėje dažniausiai naudojamos ne sveikos kruopos, o į miltus sumalti grikiai.

Būtent iš prancūziškų grikių miltų Olivier ir kepa blynus, garsinančius jį ne tik uostamiestyje, bet ir visame pajūrio krašte.

„Apsigyvenęs Klaipėdoje šiais blynais vaišinau visus. Draugams jie taip patiko, kad eidami į svečius prašydavo tik jų ir kalbėdavo, kad man reikia atidaryti blyninę“, – pasakojo Olivier, pamažu ėmęs rengti blynų degustacijas, dalyvauti įvairiose miesto šventėse.

Poros sūnus Armandas šiuos blynus galėtų valgyti kone kasdien – dešimtmetis jau ir pats moka jų išsikepti.

Įdaryti grikiniai Bretanės blynai

Reikės:

0,5 kg grikių miltų,

250 g visagrūdžių grikių miltų,

1,5 l vandens,

druskos,

pipirų,

lydyto sviesto kepti.

Įdarui:

priedų pagal skonį – sūrio, kumpio, porų, grybų, kiaušinių

Visus blynams skirtus produktus stipriai išplakite ir palikite mažiausiai 6 valandoms, kad išbrinktų. Tešla turi būti skysta.

Didelio skersmens keptuvę šiek tiek patepkite lydytu sviestu, pilkite tešlos ir tolygiai paskirstykite.

Apvertę blynelį ant jo dėkite priedus, į vidurį įmuškite kiaušinį. Baltymus šiek tiek paskleiskite, kad iškeptų, trynys turi likti skystas. Baigę kepti užverskite blyno kraštus ir suformuokite stačiakampį, palikdami atvirą vidurį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.